Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 90 str. 3 d. nustato, kad pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, VPĮ 90 str. 3 d. nėra tiesiogiai reglamentuojamas viešojo pirkimo sutarties vienašalis nutraukimas, todėl viešojo pirkimo sutarties šalys, siekdamos vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį, turi vadovautis viešojo pirkimo sutarties ir CK 6.217 str. nuostatomis.
Sutarties nutraukimas joje numatytais pagrindais
Atsiradus poreikiui nutraukti viešojo pirkimo sutartį, advokatas G. Kinderevičius, visų pirma, rekomenduoja atidžiai peržiūrėti viešojo pirkimo sutarties nuostatas, t. y. galbūt pačioje sutartyje yra numatyti vienašališki sutarties nutraukimo pagrindai, įskaitant sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, sąlygos, nutraukimo tvarka ir kt.
Advokatas taip pat pažymi, jeigu sutarties šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas šaliai vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 5 d.), tai nebūtina, kad šalys būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį (CK 6.217 str. 2 d.). Šiuo atveju nėra vertinama, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 str. 2 d. kriterijus. Jeigu viešojo pirkimo sutartyje šalys yra numačiusios galimybę nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir yra konkrečiai susitariusios ką laiko esminiu sutarties pažeidimu, tokiu atveju, sutarties nuostatų dėl esminio sutarties pažeidimo atitiktis CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintiems kriterijams, taip pat, papildomai nėra vertinama.
Jeigu sutartyje yra numatyta šalies galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, sutarties šaliai nusprendus inicijuoti vienašalį sutarties nutraukimą, advokatas G. Kinderevičius rekomenduoja griežtai laikytis sutartyje nustatytų sutarties nutraukimo sąlygų bei tvarkos, siekiant ateityje išvengti galimų ginčų.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienašališkai nutraukiant sutartį, net kai tai tiesiogiai numatyta viešojo pirkimo sutartyje, turi būti paisoma kitos šalies teisėtų interesų ir sutarties nutraukimu jai neturi būti padaroma neproporcingai didelė žala.
Sutarties nutraukimas CK 6.217 str. pagrindu
Viešojo pirkimo sutarties šalis gali inicijuoti vienašališką viešojo pirkimo sutarties nutraukimą CK 6.217 str. pagrindu tik tokiu atveju, jeigu tai yra tiesiogiai ir aiškiai numatyta viešojo pirkimo sutartyje (VPĮ 87 str. 1 d. 9 p.).
1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Turi būti vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju.
2) Ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Šiuo atveju, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą.
3) Ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar yra pažeidėjo tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis.
4) Ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat, ar net ir su geriausiais ketinimais, ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti.
5) Ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai, – teigia advokatas.
Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus.
Sutarties nutraukimo tvarka
Sutarties šaliai nusprendus pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise, tiek vadovaujantis pačioje sutartyje, tiek CK 6.217 str. 1 d. nurodytais atvejais, svarbu laikytis CK 6.218 str. 1 d. nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos. CK 6.218 str. 1 d. nustato, jog apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.).
Apibendrindamas advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas G. Kinderevičius pažymi, jog sutarties šalys visais atvejais turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o vienašališką sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Nesilaikant viešojo pirkimo sutartyje ir CK įtvirtintų vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų bei tvarkos, kyla rizika, jog kita sutarties šalis gali siekti apginti savo teises kreipdamasi į teismą dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija.