Dauguma teisininkų, ir net pati Viešųjų pirkimų tarnyba, iki šiol laikėsi nuomonės, jog tiekėjas net ir trumpą laiką negali būti įsiskolinęs VSDFV biudžetui ir Mokesčių inspekcijai, o svarbiausia, kad pasiūlymo pateikimo momentu (pateikimo dieną) nebūtų skolos.

Šiuose debatuose tašką padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), baigęs nagrinėti metus laiko trukusį vieno didžiausio atliekų tvarkytojo Vilniaus mieste UAB „VSA Vilnius” ir Jonavos savivaldybės įmonės „Jonavos paslaugos” viešųjų pirkimų ginčą.

„VSA Vilnius” 2012 m. birželio mėn. laimėjo viešąjį pirkimą Jonavoje aprūpinti miestą pažangiais požeminiais konteineriais. Tačiau, patenkinusi antroje vietoje likusio tiekėjo pretenziją, perkančioji organizacija pakeitė pasiūlymų eilę, iš jos pašalinusi laimėtoją, nurodant, jog pasiūlymo pateikimo dienai (konkrečiu momentu) buvo skola VSDFV biudžetui, nors tiekėjas pateikė dokumentus, kad socialinio draudimo įmokos jam yra atidėtos. Tiekėjas taip pat pateikė VSDFV teritorinio skyriaus pažymą, jog pirkimo sąlygose nurodytu terminu įsiskolinimo nebuvo.

Socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimą reglamentuoja VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, 59 punktas, kuriame numatyta: jeigu iki teisės priverstinai išieškoti atsiradimo draudėjas pateikia VSDFV teritoriniam skyriui prašymą atidėti einamųjų įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimą, išieškojimas nepradedamas ir mokėjimas atidedamas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos.

Tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas tiekėjo reikalavimus atmetė.

Teismai, palaikydami iki šiol buvusią praktiką, nurodė, jog atidėjus socialinio draudimo įmokų mokėjimą pagal tokį atidėjimą reguliuojančius teisės aktus, negalima teigti, kad tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su VSD įmokų mokėjimu, kaip to reikalauja Konkurso sąlygos.

Tuo metu LAT savo nutartimi tokias teismų išvadas pripažino nepagrįstomis ir išaiškino, jog atidėjus įmokų mokėjimą pagal Taisyklių 59 punktą, atidėjimo laiku draudėjas laikomas nepažeidusiu prievolės sumokėti įmokas, nes nustatomas naujas mokėjimo terminas. Šiuo atveju nesumokėtos įmokos atidėjimo laiku iš esmės negali būti laikomas įsiskolinimu, kaip įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimo, nevykdymo padarinys.

Vilma Ramanauskaitė
Toks aiškinimas, mano nuomone, atitinka ne tik viešųjų pirkimų tikslą (įsigyti prekes ar paslaugas racionaliausiu būdu), tačiau ir konkurencingo verslo principus valstybėje. Kaip nurodė kasacinės instancijos teismas, priešingai, nei tam tikro kvalifikacinio pajėgumo atveju (vidutinė apyvarta, įvykdytos sutartys ir kt.), tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, gali nuolatos (periodiškai) kisti dėl atsinaujinančios jo pareigos vykdyti mokestinę prievolę.

Valstybė, nustatydama mokestines prievoles biudžetui, negali tuo pat metu vengti pripažinti tokių prievolių periodiškumo. Atidėtas mokėjimas niekaip nekeičia įmonės galimybių ir finansinio pajėgumo vykdyti sudaryta sutartimi su pirkimo organizacija prisiimtus įsipareigojimus.

Svarbu, jog ankstesnė praktika buvo pripažinta netinkama suformuluojant aiškią taisyklę: teismai kasacinę praktiką dėl tiekėjų kvalifikacijos atitikties momento taikė netinkamai, nes jį susiejo su pasiūlymų pateikimo data taip, jog ši tampa ne galutiniu tam tikro pajėgumo įgijimo ar prievolės įvykdymo momentu, t.y. atskaitos tašku, iki kada tam tikras juridinis faktas gali atsirasti, o tik konkrečiu vertinimo momentu.

Vienos dienos duomenys negali būti pakankamu pagrindu vertinant, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti viešajame pirkime prisiimtus įsipareigojimus.

Mano nuomone, galime pasidžiaugti, jog pagaliau Lietuvos teismų praktika viešuosiuose pirkimuose atitinka Europos Teisingumo Teismo suformuotas taisykles (sprendimas La Cascina ir kt., C-226/04 ir Conzorio G.f.M, C-288/04 ir kt.), nors tam pasiekti prireikė daugiau nei 7-erių metų.

Šiuo metu bylą pralaimėjusi perkančioji organizacija kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti, ar reikalinga sudaryti naują pasiūlymų eilę, kadangi kasacinis teismas nors ir pripažinęs pažeidimus, sudarytos sutarties su antroje vietoje likusia įmone nenutraukė, vietoje to skirdamas perkančiajai organizacija beveik dešimties tūkstančių litų baudą.

Nors UAB „VSA Vilnius“ laimėjo konkursą, siūlydama mažiausią kainą Jonavos gyventojams, šiuo metu įrengti požeminių konteinerių negali, nes kol vyko teisminiai procesai, sutartį sudarė (nors konteinerių ir nespėjo įrengti) skundą pirkime pateikusi pralaimėjusi įmonė.

Jonavos miesto biudžetui tenka ir bylinėjimosi išlaidos, ir bauda valstybei, o gyventojai ne tik visus metus buvo be atliekų konteinerių, tačiau dabar turės sumokėti ir dar didesnę jų pirkimo kainą. Kad ir kaip galima džiaugtis pasikeitusia teismų praktika, realaus tiekėjo, o taip pat ir galutinių vartotojų, teisių gynimo vis dar sunku tikėtis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)