„Ta situacija nėra gera, kada rinkoje yra perteklius teisės kvalifikaciją įgijusių asmenų. Manau, tai yra socialinė problema, nes mokyklas baigę jaunuoliai renkasi madingą profesiją ir niekas neužduoda sau klausimo, ką jie darys po to, kai jie baigs universitetą“, - laidoje „Žvilgsnis“ sakė V. Nikitinas.
Anot jo, Lietuvos rinka yra pernelyg maža, kad patenkintų visų asmenų, baigusių universitetus ir įgijusių teisininko kvalifikaciją, lūkesčius.
„Tai yra mitas, kad teisininkas kaip medikas yra dvi šaunios profesijos, garantuojančios geras pajamas ar stabilią karjerą“,- sakė V. Nikitinas.
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė pažymėjo, kad rugpjūčio pirmos dienos duomenimis, buvo per 4 tūkst. registruotų absolventų – 1100 mažiau ne pernai.
„Daugiausiai turime profesinių mokyklų absolventų – daugiau nei 38 proc., kas trečias diplomuotas turi universitetinį išsilavinimą ir 29 proc. – koleginį išsilavinimą“, - „Žinių radijui“ sakė ji.
Pasak M. Jankauskienės, daugiausia Darbo biržoje registruotų absolventų turi teisinį, viešojo administravimo, verslo vadybos, kineziterapijos, socialinio darbo, ekonomikos išsilavinimą.
„Kalbant apie aukštąjį išsilavinimą turinčius absolventus, dominuoja turintys teisinį išsilavinimą. Rugpjūčio pirmos dienos duomenimis, daugiausia absolventų – 70 – turime iš Mykolo Romerio universiteto. Iš Vytauto Didžiojo – apie 30, Vilniaus universiteto – tik 7 absolventus“, - kalbėjo M. Jankauskienė.
Pašnekovė nurodė, kad Darbo biržoje yra tik vienas kitas pasiūlymas teisininkams – dažniausiai jie darbus randa savarankiškai.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
Laida „Žvilgsnis“ transliuojama darbo dienomis 11.05 val.
