Teismo pirmininkė Loreta Braždienė teigia, kad teismo posėdžių sekretorių darbo krūvis dirbant su vienu teisėju yra labai didelis. Dauguma teismo posėdžių sekretorių savo darbą atlieka po darbo laiko, savaitgaliais, atostogų ar ligos metu, tačiau už tai negauna jokio papildomo užmokesčio.
Teismo posėdžių sekretorių, kurių kategorija yra B-4 ir neturi kvalifikacinės klasės, darbo užmokestis yra apie 1 200 Lt (atskaičius mokesčius).
„Didžiulis darbo krūvis, reikalavimai, atsakomybė ir jiems neadekvatus darbo užmokestis lemia tai, jog teismas nuolat praranda gerai dirbančius darbuotojus, o pretenduojančių užimti šias pareigas mažėja. Susiklostė tokia situacija, kad į organizuojamas atrankas neateina nė vienas pretendentas, o konkursuose į nuolatines teismo posėdžių sekretoriaus pareigas iš pateiktų 30 asmenų pateikusių prašymus ateina iki 10 pretendentų, iš kurių beveik visi yra teisme jau dirbantys pakaitiniai valstybės tarnautojai“, - rašoma teismo atstovės Airinės Šerelytės pranešime spaudai.
Pasikeitus priėmimo į valstybės tarnybą teisiniam reglamentavimui, teisme buvo paskelbta 14 konkursų į karjeros valstybės tarnautojo ir 35 atrankos – į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas. Šiuo metu teisme trūksta 11 teismo posėdžių sekretorių (iš jų 7 pakaitinių) bei 3 teisėjų padėjėjų (iš jų 2 pakaitinių).
Naujas teisinis reglamentavimas lemia, jog valstybės tarnautojų priėmimo procedūros žymiai pailgėjo. Ilgi valstybės tarnautojų atrankos terminai ypač sukelia nepatogumų, kai vyksta pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos. Dabartinis teisinis reglamentavimas sąlygoja, jog nuo prašymo iš teismo išsiuntimo į VTD dienos iki konkurso ar atrankos laimėtojo priėmimo į pareigas užtrunka apie 2 mėnesius. Be to, pasitaiko atvejų, kai atranką laimėjęs pretendentas negali pradėti dirbti sekančią dieną, kadangi iš buvusios darbovietės bus atleistas tik po 14 dienų.
Teismo pirmininkės pavaduotoja Giedrė Čėsnienė teigia, jog eliminuoti esamas naujos tvarkos nustatytų terminų spragas iš teismo vidinių resursų nėra galimybės, o naujo žmogaus priėmimas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas ir vėl patenka į jau minėtų problemų ratą.
Senoji priėmimo į pakaitinius valstybės tarnautojus tvarka suteikdavo operatyvų sergančio ar atostogaujančio asmens pakeitimą kitu. Diskusijos metu iškeltas klausimas, ar galimas naujos ir senos tvarkų kompromisas – priimti pakaitinį valstybės tarnautoją pagal seną tvarką, numatant jam terminus atlikti reikalaujamas procedūras pagal naują tvarką. VTD atstovai, išklausę teismo poziciją, akcentavo, kad galimybių pasinaudoti kita, nei šiuo metu Vyriausybės nutarimu patvirtinta priėmimo į valstybės tarnybą, tvarka nėra.
Apie šią problemą teismo vadovai pasakojo prezidentės patarėjui Ernestui Rimšeliui, Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktoriaus pavaduotojai, atliekančiai direktoriaus funkcijas, Redai Molienei, NTA Teisės ir administravimo skyriaus vedėjai Indrei Gylytei-Valienei bei Valstybės tarnybos departamento (VTD) atstovams – vyriausiajam patarėjui Edvardui Žukauskui ir Atrankų skyriaus patarėjui Arvydui Kazlauskui.
Teismo atstovai dėl anksčiau nurodytų atrankų organizavimo patobulinimo ir pagreitinimo siūlė apsvarstyti poįstatyminių aktų pakeitimus, pagal kuriuos būtų numatyta galimybė į pakaitinius valstybės tarnautojus priimti eilės tvarka prieš tai organizuotų konkursų daugiausia balų surinkusius, bet konkurso nelaimėjusius pretendentus.
NTA direktoriaus funkcijas atliekanti R. Molienė laikėsi pozicijos, jog susidariusioje situacijoje svarbiausia išlaikyti balansą, prioritetu laikyti įstaigos interesą, kadangi pakaitinio valstybės tarnautojo paskirtis – skubiai atlikti reikiamas pareigas.
Prezidentės patarėjas E. Rimšelis teigia, jog problema aktuali ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismui, bet ir kitiems dideliems teismams, todėl tikslinga imtis iniciatyvos, kreipiantis į Teisėjų tarybą tiek dėl problemos išviešinimo, tiek dėl poįstatyminių aktų pakeitimų inicijavimo.