Tarp minėtų ieškinį teikusių asmenų – ir generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, anksčiau buvęs Ukmergės teismo pirmininku.
Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog terminas ieškinio pateikimui turėjo būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie taršą gyvsidabriu 2012-2013 metais, o ne nuo pernai priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo, todėl atmetė jį dėl senaties.
„Nagrinėjamu atveju ginčo santykiui (...) taikytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju sietinas ne su 2019 metų birželio 6 dienos Nutarties priėmimu, o nuo žalos ieškovams padarymo 2012 – 2013 metais momento ir nuo momento, kada jie apie tai sužinojo, ir šie laikotarpiai, teismo manymu, sutampa“, – teigiama teismo sprendime.
Kaip skelbė portalas TV3, 14 ieškinį teikusių asmenų iš atsakovų – Vyriausybės ir Nacionalinės teismų administracijos – prašė priteisti 224 tūkstančių eurų.
Teismo vertinimu, 2012 metais teisme buvę asmenys gruodį buvo evakuoti iš pastato ir negalėjo nesuprasti padėties rimtumo. Be to, gyvsidabrio radimas teisme sukėlė rezonansą ir buvo plačiai nušviestas spaudoje, todėl net ir tie ieškovai, kurie tuo metu nedirbo teisme, turėjo apie tai sužinoti.
Didžiajai daliai ieškovų 2013 metais buvo išmokėtos pašalpos dėl būtinybės stiprinti sveikatą apsinuodijus gyvsidabrio garais, todėl jie turėjo suvokti priežastis, dėl ko jos mokamos.
Be to, pasak teismo, ieškovai jau 2003 metais žinojo, kad dirba gyvsidabriu užterštose patalpose, nes paėmus oro mėginius buvo nustatyta, kad gyvsidabrio garų koncentracija juose viršija normas.
„Todėl nėra jokios pagrindo išvadai, kad ieškinio senaties termino eiga nagrinėjamo ginčo atveju prasidėjo vėlesniu nei nurodyta metu“, – teigiama teismo sprendime.
Nors ir atmetęs ieškinį dėl senaties, teismas taip pat pasisakė dėl jo reikalavimų pagrįstumo ir įvertino, kad jie nėra įrodyti.
„Teismo giliu įsitikinimu, valstybė 2003 metais negalėjo objektyviai numatyti 2012-2013 metų įvykių, todėl joks objektyvus poreikis 2003 metais rūpintis darbuotojų sauga taip kaip tai buvo atliekama 2012 metais, o būtent su tuo ieškovai sieja valstybės pozityviosios pareigos neatlikimą, ir negalėjo atsirasti. Patys darbuotojai per tą laiką nereiškė nei valstybei, nei darbdaviui jokių prašymų, nei pretenzijų. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo išvadai, kad valstybė neatliko savo pozityvios pareigos pasirūpinti ieškovais taip, kaip buvo būtina tuo metu“, – teigia teismas.
Be to, prie ieškinio pateikiamos aukštos kvalifikacijos gydytojų-toksikologų išvados, kad minėtiems ieškovams nei lėtinio, nei ūminio apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai nenustatyti, o jiems diagnozuotos ligos nėra siejamos su padidintu gyvsidabrio kiekio aptikimu kraujyje.
Remdamasis šiais ir kitais argumentais teismas konstatavo, jog „ieškovai neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos fakto, neįvardijo ir nepagrindė jos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų ir konkrečių aplinkybių, o pasirėmė tik hipotetinėm prielaidom apie sveikatos stovį ir esamus negalavimus, dauguma kurių yra įprastiniai, atitinkantys ieškovų biologinį amžių“.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Ieškinį Lietuvos valstybei pateikė 14 Ukmergės teisme dar dirbančių arba dirbusių asmenų, tarp jų – ir šiuo metu generalinio prokuroro pareigas einantis E. Pašilis, anksčiau dirbęs šio teismo pirmininku. Ieškovai siekė prisiteisti neturtinę žalą ir priedą už darbą, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
Atsakovais byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, ir Vilniaus regiono apylinkės teismas.
Byla susijusi su įvykiais Ukmergės teisme, kai 2003 metais teisme rasta gyvsidabrio, o dar didesnis jo kiekis – apie trys kilogramai – aptiktas 2012 metais, tvarkant signalizaciją.
Pernai birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gyvsidabriu užterštame teisme dirbusiems žmonėms priteisė 344,5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Ieškinius valstybei šioje byloje buvo pateikęs 31 asmuo: teisme dirbę teisėjai, tarnautojai, advokatai, prokurorai.