Nutarimas byloje bus skelbiamas trečiadienį, BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai.
P.Jurkaičiui gresia piniginė bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų.
Gaisro nuniokotą Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį valdo viešoji įstaiga Tytuvėnų piligrimų centras.
Tytuvėnų piligrimų centro direktoriaus pareigas laikinai einantis P.Jurkaitis administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio atstovams nepateikė prašytų dokumentų.
Paveldosaugininkai administracinių teisės pažeidimų protokolą P.Jurkaičiui dėl informacijos nepateikimo surašė, kai nepavyko gauti oficialaus ir išsamaus Tytuvėnų piligrimų centro paaiškinimo, kas ir kokiomis aplinkybėmis į vienuolyno patalpose veikusį muziejų suvežė eksponatus, kas juos priėmė. Iš visos Šiaulių vyskupijos į šį muziejų suvežtos bažnytinės vertybės per gaisrą sudegė.
Kultūros paveldo departamentas paprašė pateikti dokumentus dėl pilną vertę turinčių daiktų, vadinamų antikvariniais daiktais, kurie eksponuoti Tytuvėnų vienuolyno muziejuje.
Pasak Šiaulių apygardos teismo atstovo spaudai Vytauto Jončo, P.Jurkaitis kaltės nepripažįsta, jis teisme teigė pateikęs visą informaciją anksčiau, nei teigia Kultūros paveldo departamento atstovai.
Paveldosaugininkai sako, kad P.Jurkaitis ėmė teikti informaciją, kai buvo inicijuota ši administracinė byla.
P.Jurkaičio advokatas sako, kad jo kliento bausti negalima, nes jis teikė informaciją ir bendradarbiavo su Kultūros departamento atstovais.
Per Tytuvėnų Šv. mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 dieną kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos. Sudegė dalis vienuolyne neformaliai įsikūrusiame sakralinio meno muziejuje eksponuotų liturginių reikmenų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.
Vasario pabaigoje vėjui nuplėšus dalį bažnyčios stogo skardos, buvo paskelbtas ekstremalus įvykis. Ugniagesių gelbėtojų teigimu, bažnyčios pastato būklė tuomet tapo grėsminga.
XVII-XVIII amžiais pastatytas Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblis vertintas kaip unikalus architektūros paminklas, labai mažai pakitęs nuo pastatymo laikų, vienas geriausiai išlikusių baroko epochos paminklų Lietuvoje ir Šiaurės Europoje.