Nutartys nutraukti bylas priimtos po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad įstatymas negali būti taikomas atgaline tvarka.
Antradienį Aukščiausiasis Teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį kaunietei Ritai Petravičiūtei, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mirusio Kauno čigonų barono Valdo Aleksandravičiaus duktė R. Petravičiūtė prieš ketverius metus buvo pripažinta kalta baudžiamojoje byloje dėl neteisėto praturtėjimo.
Šiuo nuosprendžiu moteriai skirta bauda ir nurodyta valstybės nuosavybėn perduoti miesto centre, E. Ožeškienės gatvėje, esantį 114 kvadratinių metrų ploto butą.
Teisėsauga turėjo pagrindo įtarti, kad tikrasis R. Petravičiūtės turtų šaltinis – narkotikai. Moteris anksčiau su motina buvo sulaikytos dėl prekybos heroinu, tačiau Kauno apygardos teisme prokurorams pavyko įrodyti tik motinos kaltę.
R. Petravičiūtė niekur nedirbo, vaikus augino už socialines pašalpas. 2008 metais ji už butą sumokėjo beveik pusę milijono litų.
Nuteistoji su nuosprendžiu dėl neteisėto praturtėjimo nesutiko ir skundė jį. Aukščiausiajame Teisme bylos nagrinėjimas atnaujintas po Konstitucinio Teisme išaiškinimo dėl neteisėto praturtėjimo.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas panaikino apkaltinamąjį nusprendį iš Panevėžio kilusiai Monikai Aramavičienei.
Būdama studente M. Aramavičienė butą įsigijo 2009-aisiais, o atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų pabaigoje. 19-metė studentė iš Panevėžio Vilniaus centre, A. Juozapavičiaus gatvėje, įsigijo prabangų būstą.
Jos motina Santa Mitkienė toje pat byloje nuteista dėl nekilnojamojo turto Panevėžyje pirkimo ir pardavimo sutarties klastojimo. Apygardos teismas S. Mitkienei paliko galioti nuosprendį.
M. Aramavičienė ir jos mama apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė 2014 metų rugsėjį. M. Aramavičienei buvo skirta bauda ir konfiskuota 345 tūkst. litų (100 tūkst. eurų), jų kilmės negalėjo įrodyti nei ji, nei jos motina.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, tuo metu 19 metų studentė nurodė, kad lėšas butui įgyti pasiskolino. Didžiausią sumos dalį – 345 tūkst. litų – moteris teigė pasiskolinusi iš motinos, ši neva buvo paėmusi paskolą iš vienos Estijos bendrovės.
Bylą nagrinėjant teisme liudytoju apklaustas verslininkas iš Aukštaitijos teigė, kad skolino pinigų studentės butui. Tuo metu nekilnojamo turto bendrovės brokeriai teisme teigė, kad su buto pirkimu susijusius reikalus tvarkė M. Aramavičienės tėvas, jis teigė, kad už butą norėtų sumokėti grynaisiais. Tačiau su šia sąlyga nesutiko buto pardavėjai.
Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuras disponuoja informacija, jog Lietuvoje veikia galbūt organizuota nusikalstama grupuotė, kurios pajamų šaltinis tikriausiai yra piniginės lėšos iš Prancūzijoje, Ispanijoje platinamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Policijos informacijoje grupuotės lyderiu nurodomas M. Aramavičienės tėvas. Policija įtarė, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą gauti pinigai investuojami į nekilnojamąjį ir kitą turtą.
Kovo mėnesį paskelbta statistika rodo, kad bylos dėl neteisėto praturtėjimo pastaraisiais metais bliūkšta – prokurorai nutraukia daugelį tyrimų, o teismai išteisina kaltinamuosius. Vilniaus miesto apylinkės teismas balandžio 25 dieną nutraukė neteisėtu praturtėjimu kaltinamo stambaus masto kontrabanda įtariamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro Karaliaus bylą.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme gali būti baudžiamas tas, kas turėjo didesnės negu 19 tūkst. eurų vertės turtą „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.
Ši nuostata 2010 metų pabaigoje buvo įtvirtinta prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva.