Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad tik iš dalies patenkina A. G. Astrauskės ir jos gynėjos skundą dėl policijos pareigūnų taikytų administracinių nusižengimų užtikrinimo priemonių teisėtumo, kai moteris buvo pristatyta į komisariatą, kur atlikta jos apžiūra ir paimta trispalvė.
„A. G. Astrauskės atžvilgiu pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl teisėto pareigūno nurodymo ar reikalavimo nevykdymo bei dėl policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo, – nurodė skundą išnagrinėjusi teisėja Jurgita Šėlienė. – (…) A. G. Astrauskė atžvilgiu buvo taikyta administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonė – daikto paėmimas, paimant iš jos valstybinę vėliavą. (…) Kaip matyti iš bylos duomenų, tokia administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonė įforminta nebuvo, t. y. nebuvo surašytas tai įforminantis protokolas. Teismo posėdžio metu policijos atstovas teigė, kad pareigūnai nėra įsitikinę, jog paimta vėliava buvo būtent A. G. Astrauskės, teigė, kad ji bus grąžinta teisėtam savininkui, visgi vėliau baigiamųjų kalbų metu policijos atstovas patvirtino, kad jeigu A. G. Astrauskė atvyks į policijos komisariatą, valstybinė vėliava jai bus grąžinta.
Taigi policijos atstovas, veikdamas institucijos vardu, pripažino, kad tokia priemonė (nors jos taikymas ir nėra įformintas byloje esančiais dokumentais) A. G. Astrauskės atžvilgiu taikyta buvo, sutikdamas šią vėliavą grąžinti jai atėjus į policijos komisariatą, kartu pripažįstant, kad taikyti minėtą administracinės teisenos užtikrinimo prievartos priemonę, reikmės nėra.“
Teismas nutarė netenkinti kitų A. G. Astrauskės reikalavimų dėl jos sulaikymo ir daiktų apžiūros, nes šie veiksmai jau yra atlikti.
„Konstatavus, kad taikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės jau yra pasibaigusios, nebėra teisinio pagrindo spręsti ir dėl šių priemonių teisėtumo“, – nurodė teisėja.
„Aministracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymas yra veiksmas, kuris yra atliekamas aktyviu elgesiu, sukeliančiu realaus gyvenimo pasikeitimus, – pažymėjo teismas. – Kai veiksmas tebėra atliekamas, asmens teisių teisminė gynyba galima įpareigojant atliekamą veiksmą nutraukti. Tuo tarpu kai veiksmas jau atliktas, t. y. pasibaigęs, vien atlikto veiksmo pripažinimas neteisėtu, nesiejant su kitais teisių gynybos būdais, asmens teisių apsaugos nebegali užtikrinti, nes asmens teisės nebėra pažeidžiamos.
Veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiu jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių, todėl teisės nebegali būti apgintos, taikant administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonės apskundimą, nes nebegalima pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas. Teismo vertinimu, jeigu asmuo, kurio atžvilgiu taikant administracinių nusižengimų bylų teisenos užtikrinimo prievartos priemones patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.“
Kaip DELFI jau skelbė, sausio 3 d. A. G. Astrauskės konfliktas su pareigūnais įvyko, kai šie, gavę pranešimą, kad Trispalvės al. imasi būriuotis žmonės, atvyko į įvykio vietą – pirmieji atvykę pareigūnai, anot policijos atstovo Leandro Pociaus, pamatė uždegtas žvakutes, o netoliese į krūmus buvo numesta trispalvė.
„Taip buvo išreikšta nepagarba Lietuvos vėliavai“, – teigė jis.
Anot policijos atstovo, išsiaiškinti įvykio aplinkybių netrukus atvyko antrasis pareigūnų ekipažas. Jame buvo dvi policijos pareigūnės, kurios pamatė ne tik kelis vyrus, bet ir trispalve vėliava mojuojančią moterį. Pareigūnė jos paprašė prisistatyti ir paaiškinti, ką čia veikia, tačiau vėliava mojavusi A. G. Astrauskė atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, klausė, kokiu pagrindu ji tai turėtų daryti.
„Man pagrindo nereikia, aš esu policijos pareigūnė, jūs esate viešoje vietoje, mosikuojate Lietuvos trispalve, aplinkui – žmonės, aš turiu teisę žinoti jūsų duomenis, priešingu atveju važiuosime į policijos komisariatą“, – nurodė policijos pareigūnė.
Kai A. G. Astrauskė buvo atvesta prie policijos automobilio, moteris persigalvojo ir nurodė savo vardą, pavardę, gimimo datą. Šiuos duomenis pareigūnė užsirašė, bet netrukus vis tiek nutarė ją vežti į komisariatą – ne tik išsiaiškinti, ar jos nurodyti duomenys yra tikri (ji neturėjo asmens dokumento), bet ir atlikti tyrimą dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Į komisariatą pareigūnai išsivežė ir trispalvę.
Komisariate jau kiti pareigūnai patikrino moters duomenis, taip pat pareiškė, kad ji yra sulaikyta, nes nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, kai iš pradžių atsisakė prisistatyti. Tačiau A. G. Astrauskė daugybę kartų kartojo, kad būtent ji pirmoji prisistatė ir nežino, kodėl buvo sulaikyta.
„Aš ėjau pro šalį, pamačiau, kad dega žvakutės, su savimi turėjau vėliavą ir gražiai ją padėjau prie sienos, – policijoje sakė moteris. Ji tada nuėjo iki parduotuvės, o į Trispalvės alėją grįžo po keliolikos minučių , – greičiausiai tada vėliava ir nukrito į šalia esančius krūmus. – Kai grįžome atgal, pamatėme policiją, aš mojavau vėliava, pati pirma prisistačiau, ne policininkė, matė tai mano bičiulis Kęstutis ir dar du vyrukai, jie visa tai nufilmavo“.
Policijoje buvo patikrintas moters blaivumas (alkotesteris parodė, kad ji yra blaivi), o prieš jos uždarymą į laikino sulaikymo kamerą pagal įstatymus pareigūnai privalėjo iš A. G. Astrauskės laikinai paimti jos asmeninius daiktus. Tačiau moteris kategoriškai atsisakė juos leisti pareigūnams apžiūrėti ir sukėlė tikrą skandalą – iš pradžių pareiškė, kad nori paskambinti advokatei, bet jai nebuvo leista, nes tuo metu net nebuvo atliekama apklausa, o tik įforminamas sulaikymas.
Tada A. G. Astrauskė policijoje ėmė šaukti, kad dėl sulaikymo jaučiasi pažeminta ir dėl to kreipsis ne tik į spaudą, bet ir Konstitucinį bei Europos žmogaus teisių teismus. Iš policijos teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad net keletą kartų paraginta duoti apžiūrėti asmeninius daiktus moteris atsisakė vykdyti reikalavimus ir pradėjo šaukti, kad ji buvo sulaikyta „tautiniu pagrindu“ – esą pareigūnė, kuri nutarė ją sulaikyti, yra rusė.
„Jūs mane niekinate“, – šaukė pedagogė.
Kai pareigūnai paaiškino, kad tenori apžiūrėti, ar ši neturi draudžiamų daiktų (pvz., ginklų, narkotinių medžiagų ir kt.), A. G. Astrauskė ir toliau kategoriškai laikėsi savo pozicijos.
„Muškit, tampykit, į kalėjimą uždarykite, bet neduosiu, be advokatės nieko jums neduosiu ir nekalbėsiu, jūs mane tautiniu pagrindu tampote, – verkdama šaukė lietuvių kalbos mokytoja. – Mane rusai sulaikė, tampote kaip sovietmečiu už Lietuvos valstybinę vėliavą... Aš jaučiu didelį pažeminimą, kad rusai mane tampo už Lietuvos vėliavą, ką aš padariau... Manęs vos nesumušė rusės tautiškumo pagrindu.“
Galop komisariate pareigūnė paėmė A. G. Astrauskės daiktus ir juos apžiūrėjo, tačiau draudžiamų daiktų nerado. Tuo metu moteris paskambino savo bičiuliui telefonu ir verkdama ėmė šaukti, kad policijoje prieš ją buvo smurtauta.
„Man ranką sulaužė, tampė kabinete, naudojo jėgą, kvieskite medikus“, – telefonu šaukė ji. Pareigūnas moterį paragino baigti pokalbį telefonu, sakė, kad medikai jau iškviesti, bet moteris ir toliau tęsė pokalbį. „Man stresas, rankos dreba, esu labai pažeminta, šitaip mane, lietuvę, pažemino rusės, – šaukė mokytoja. – Ji rusė, matyt, nekenčia lietuvių.“
Tokie pasisakymai supykdė kabinete buvusią policijos pareigūnę. „Nemeluokit ir nešmeižkit policininkų“, – atsikirto ji.
Kai į policiją atvyko medikai, jie A. G. Astrauskę išvežė į ligoninę, todėl į laikinojo sulaikymo kamerą ši taip ir nebuvo uždaryta.