Kas toji mediacija ir kaip ji skinasi kelią tarp tradicinių ginčų sprendimų būdų, šiame TEISMAI.LT numeryje pasakoja viena daugiausia mediacijos procesų taikos sutartimi baigusių teisėjų Giedrė Jakštienė, teisėjai mediatoriai Danutė Burbulienė, Renata Kasimovienė, Andžejus Maciejevskis ir bylų šalių atstovai bei patys bylininkai.
Mediacijos kelias: kur ji dabar?
Taikusis tarpininkavimas Lietuvoje įveikė pirmąjį savo dešimtmetį: 2005 m. pradėjus bandyti vykdyti teisminę mediaciją per metus šiuo būdu būdavo išsprendžiama vos po kelis ginčus, o pastaraisiais metais teismine mediacija sprendžiamų bylų vis daugiau – 2014 m. mediacijai perduotos 53 bylos, 2015 m. – net 101.
„Iš gaunamų bylų sprendžiu, jog žmonės nori mediacijos, nori ginčus spręsti taikiai, – teigia 2015 m. net 40 bylų gavusi ir 17 jų taikos sutartimis baigusi Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė. – Mūsų visuomenėje jau pradėta suprasti, kad, be teismo sprendimo, yra ir kitų būdų spręsti ginčus. Žmonės jau žino, kas yra mediacija, patys reiškia norą ja pasinaudoti ir tai daro ne vien iš finansinių paskatų. Manau, kad tai yra didelis mūsų visuomenės žingsnis į priekį.“
Pasak teisėjos, bylos nagrinėjimo procese kalbama apie kaltę, svarstomos visos nesutarimo aplinkybės, o mediacijoje nėra kvestionuojama, kas teisus, o kas – ne. Be to, teismo posėdžių įrašai yra vieši, o mediacijos procedūros – konfidencialios: teisėja mano, kad šie veiksniai taip pat lemia taikiojo tarpininkavimo populiarėjimą.
Teisėja mediatorė Danutė Burbulienė priduria, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme, kuriame ji dirba, jaučiamas mediacijos proveržis.
„Nors pageidaujančiųjų taikiojo tarpininkavimo vis daugiau, sėkmės atvejų negausu: gana didelė dalis bylininkų mediaciją renkasi tik norėdami išbandyti, kaip šis metodas veikia, – teigia mediatorė. – Būna ir tokių atvejų, kai net keliuose posėdžiuose ieškome taikaus susitarimo, deriname sąlygas ir telikus pasirašyti sutartį viena iš šalių pareiškia, kad mediaciją nutraukia.“
Teisėja taip pat priduria, kad padaugėjus mediacijos bylų Šiaulių apygardos teisme ima trūkti mediatorių, kurių šiame teisme tėra tik du.
„Kartais žmonės prašo, kad jų bylose medijuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas mediatorius, mat, kiek jie girdėję, būtent Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, čia dirba kompetentingiausi teisėjai“, – pasakoja D. Burbulienė. Ji primena, kad teisminė mediacija nėra teismo procesas, o mediatoriaus vaidmuo skiriasi nuo teisėjo vaidmens: mediatorius tėra žmogus, padedantis kitiems dviem žmonėms rasti bendrą kalbą.
Mediacijos naudą reikia nuolat priminti
Nors G. Jakštienė ir D. Burbulienė sako, kad žmonės jau žino apie taikųjį tarpininkavimą, daugelis rašant straipsnį kalbintų teisėjų, teisėjų mediatorių, šalių atstovų ir pačių šalių teigia, kad mediacija būna negirdėta bylininkams, kol apie ją pradeda aiškinti bylą nagrinėjantis teisėjas ar kurios nors iš šalių advokatas.
Pakalbintas advokatas Linas Čižauskas prisipažįsta dar nesutikęs nė vieno kliento, kuris žinotų apie tokią procedūrą.
„Šalys nesupranta, kokia yra mediacijos esmė, todėl nuolat tenka aiškinti, kad tai pigesnis, mažiau laiko reikalaujantis ginčo sprendimo būdas, galimybė išgirsti kito teisininko – mediatoriaus – nuomonę, sužinoti apie galimą bylos baigtį ir kt. Būtent tokie argumentai įtikina bylininkus“, – patirtimi dalijasi advokatas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, remdamasi savo patirtimi, teigia, kad prašymų bylą perduoti taikiajam tarpininkavimui sulaukia labai retai: proceso dalyviai į mediaciją žvelgia labai santūriai, ribotai.
„Manau, tam įtakos turi bendras visuomenės požiūris į ginčų sprendimą: ginčas kilo, tuoj į teismą, – pasakoja teisėja. – Jei šalys ir jų atstovai nusprendžia siekti taikos sutarties, ji dažniausiai ir būna sudaroma. Tiek šalys, tiek advokatai teigia, kad esant norui susitarti galima ir be mediatoriaus.“
Kodėl mediacija?
R. Kasimovienė pabrėžia, kad „neretai mediacijos prašo ta šalis, kurios gynybinė pozicija yra silpnesnė, kuri siekia didesnių lengvatų nei suteikia įstatymas, o tai jau nėra sąžiningas naudojimasis savo teisėmis“.
Teisėja priduria, kad dažnai tenka bylininkams aiškinti, jog mediacija yra sudėtingas procesas, kurio baigtis priklauso nuo jos dalyvių socialinių įgūdžių, išprusimo ir daugelio kitų veiksnių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis teigia, kad šalys turi norėti tartis.
„Dažniausiai medijuoti bylą pasiūlo kurios nors šalies atstovas, o šalims atėjus į susitikimą paaiškėja, kad iš tiesų nė viena iš jų kalbėtis nenori, tad pasirašyti taikos sutartį beveik nėra vilties“, – apie savo patirtį pasakoja teisėjas.
Šioms mintims pritardamas advokatas Mindaugas Vaičiūnas prisipažįsta, kad jam ne kartą teko susidurti su situacijomis, kai mediacijai būdavo pasiruošę tik byloje dalyvaujantys profesionalai (advokatai, mediatorius), o ne pačios šalys.
Vis dėlto nuo 2006 m. medijuojantis teisėjas A. Maciejevskis teigia vis dažniau sulaukiantis pasiūlymų medijuoti bylas ir daugiau kaip pusę jų baigiantis taikos sutartimis.
„Nors šalys neretai būna nenusiteikusios tartis, pavyksta jas įtikinti siekti taikos teigiant, kad ginčą patikėjus spręsti teismui dažnai abi šalys lieka nepatenkintos priimtu sprendimu, o santykiai sugriaunami nepataisomai“, – apie geriausiai bylų šalis įtikinančius argumentus kalba teisėjas.
Nesusikalbi su sutuoktiniu ar verslo partneriu? Kviesk mediatorių!
G. Jakštienė sako, kad dažniausiai mediacijos būdu sprendžiamos šeimos, bendraturčių ir paveldėjimo bylos. Teisėja mano, kad būtent šeimos ginčuose būna daugiausia emocijų, čia itin svarbus mediatoriaus vaidmuo.
Advokato padėjėjas L. Čižauskas mano kiek kitaip ir sako, kad būtent dėl emocijų šeimos bylose mediacija nėra tinkama: šeimos bylininkams reikia paaukoti pinigų ir pasimokyti, kad pradėtų suvokti bylinėjimosi pasekmes.
Kaip sako šeimos bylose besispecializuojantis advokatas M. Vaičiūnas, „šeimos bylose turime kalbėti apie būtinybę siekti tvaraus šeimos ginčo sprendimo, kad ateityje būtų galima išvengti pasikartojančių konfliktų ir bylų. Tvirtai tikiu, kad mediacija yra vienas iš tokių būdų.“
Jis priduria, kad teisė dažnai yra nepajėgi išspręsti sudėtingų šeimos, artimų žmonių santykių, nesutarimų, todėl tokiuose jautriuose ginčuose reikia padėti šalims numalšinti konfliktą, pačioms rasti, priimti ir laikytis savo sprendimų.
Teisėjas A. Maciejevskis pritaria G. Jakštienei bei M. Vaičiūnui ir sako, kad taikiojo tarpininkavimo tinkamumą šeimos bylose liudija užsienio patirtis: kai kuriose šalyse medijuojamų šeimos ginčų yra daug daugiau nei kitų tipų bylų. Jis priduria, kad mediacijos būdu pačioms bylų šalims susitarus tikimybė, jog tokie susitarimai bus vykdomi, yra didesnė nei tais atvejais, kai viską nusprendžia teismas.
„Jei šeimos mediacijose tėvai susitaria taikiai, sutaupoma daug nervų, o vaikai apsaugomi nuo didesnių psichologinių traumų“, – pabrėžia teisėjas.
Paklausus, kokių tipų bylas dar tenka nagrinėti mediacijos būdu, D. Burbulienė prisimena vieną atvejį, kai pavyko padėti taikiai susitarti ligoniui ir gydymo įstaigai.
A. Maciejevskis teigia medijavęs tik rangos santykių, draudimo bylas, kaimynų ginčus dėl bendros sklypų ribos, statybų ant jos ir šeimos bylą mediacijos būdu sprendžiantis pirmąkart.
M. Vaičiūnas mano, kad teisminė mediacija tinkama ir, pavyzdžiui, akcininkų, klubų ir asociacijų narių, dainų atlikėjų ir koncertų organizatorių ginčuose, kt. Taigi mediacijos taikymo galimybės yra labai plačios.
Praėjusiais metais padėjusi sudaryti taikos sutartį dviem didelėms verslo įmonėms, G. Jakštienė pažymi, kad ginčus sprendžiantys verslininkai mediacija domėtis pradėjo visai neseniai ir, jos manymu, sprendžiant verslo ginčus ateityje šis būdas turėtų būti taikomas dažniau ir kuo anksčiau.
„Supratau, kad šie žmonės nori ginčus spręsti iki teismo. Kai kada tai pavyksta, bet dažniausiai kreipiantis į advokatą iškart pasiūloma ginčą spręsti teisme, nebandant rasti sprendimo kitu būdu“, – teigia G. Jakštienė.
Mediacijoje atsiskleidžia žmonių jautrumas
Paprašyta pasidalyti bylų sprendimo mediacijos būdu patirtimi, G. Jakštienė prisimena vieną šeimos ginčą, pasibaigusį taikos sutartimi.
„Toje byloje šalys tikrai norėjo mediacijos, norėjo viena kitai daug pasakyti, išsakyti savo emocijas, išgyvenimus ir ketinimus. Žmonės buvo labai pikti ir jautėsi įžeisti“, – pasakoja teisėja. Pasak jos, abu sutuoktiniai norėjo nutraukti santuoką, tačiau jiems bendrauti ir tartis dėl skyrybų sąlygų buvo labai sunku, todėl reikėjo nepriklausomo žmogaus pagalbos.
Teisėja pažymi, kad pirmoje mediacijos sesijoje paaiškėjo, jog gyventi kartu sutuoktiniams tikrai nepavyks, todėl buvo labai svarbu užtikrinti net keturių jų vaikų gerovę ir padėti sąžiningai pasidalyti turtą, kurio sukaupta buvo iš tiesų daug.
„Mediacijoje šalims išsakius savo ketinimus vyras pasielgė tikrai džentelmeniškai: pasiūlė savo vaikų motinai daugiau turto, negu ji pati prašė, – pasakoja teisėja. – Vyras padėkojo žmonai už kartu nugyventus metus, už atvirą pokalbį, kuris įvyko mediacijoje. Manau, toks šalių elgesys neprilygs jokiam teismo sprendimui, kad ir koks geras jis būtų.“
G. Jakštienė teigia, kad mediacija yra prasminga tuomet, kai įvyksta dialogas, po kurio net ir skirtingais keliais pasukę žmonės gali kalbėtis apie savo vaikus ir jų gerovę: būtent tokia buvo šios istorijos baigtis.
BYLININKŲ ATSILIEPIMAI APIE TEISMINĘ MEDIACIJĄ
Austėja, mediacijoje su broliu taikos sutartį pasirašiusi bylininkė
Esu sužavėta mediatorės Giedrės Jakštienės psichologiniais įgūdžiais, žiniomis ir neišpasakyta kantrybe. Kaip greitai – pakako vos dviejų susitikimų – profesionali mediatorė padėjo man susitarti su itin ūmaus būdo ir kategoriškai nusiteikusiu broliu ginče dėl tėvo palikimo! Jei tokie žmonės, kaip teisėja Giedrė, visuomet tarpininkautų sprendžiant ginčus, tikrai ne vienas žmogus būtų laiku atvestas į protą, būtų užkirstas kelias nereikalingiems tolesniems veiksmams teismuose.
Jonas, mediacijoje su verslo partneriu ginčą bandęs išspręsti bylininkas
Štai aš sutikau su kitos bylos šalies advokato pasiūlyta mediacija, nes tikėjausi kompromiso. Susitikome vieną kartą, viską aptarėme, užtrukome tik tris valandas, bet dėl taikos sutarties iki galo sulygti nepavyko. Koks geras bebūtų mediatorius, kompromiso rasti nepavyks, jei šalys bus kategoriškos. Manau, kad būtina taikos sutarties sudarymo sąlyga – ne tik mediatoriaus profesionalumas, bet ir abipusis bylininkų noras tartis.
Birutė, mediacijoje sėkmingai baigusi skyrybų bylą
Mano skyrybų byla truko labai ilgai. Galiausiai ją baigti pavyko būtent mediacijos būdu. Kadangi abu su sutuoktiniu nesusikalbėdavome ir retai susitikdavome, norėjome pabandyti pradėti kalbėtis padedant mediatoriui. Pirmajame etape mums nepavyko susitarti, nes susitikimas buvo tarsi dar viena proga vienas kitą kaltinti. Bet mes jau kalbėjomės žodžiais, o ne dokumentais kaip teisme, supratome, dėl ko kyla nesutarimai, ko nori abi pusės, kokios pasekmės lauktų, jei sutuoktinio turtą dalytų teismas. Taigi buvo prieita prie bendro sprendimo. Antrame susitikime mums bendraujant su savo advokatais ir mediacijos specialiste buvo suderėta dėl vaiko išlaikymo, turto padalijimo ir prieita prie taikos sutarties. Procesu likau patenkinta ir siūlyčiau visiems, kurie skyrybų metu nesutaria dėl tam tikrų dalykų, išmėginti mediaciją. Taip galima sutrumpinti skyrybų laiką ir sumažinti lėšas, kurias skiriame teismo procesams.