Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį nusprendė, kad buvusio Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nuteistajam paskyrė neteisingą aiškiai per griežtą bausmę ir baudą sumažino iki 50 MGL dydžio (6 500 Lt).
„A. Laurikėnas charakterizuojamas tik teigiamai – ne tik neteistas ir nebaustas administracine tvarka, bet ir yra ne vieną kartą generalinio prokuroro įsakymais skatintas už pavyzdingą pareigų atlikimą bei už nuolatinį aktyvų bendradarbiavimą stiprinant teisėsaugą, o prezidentės dekretu apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, – pažymėjo apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. – Visos šios aplinkybės parodo nuteistojo teigiamą vertybinę orientaciją ir minimalų jo asmenybės pavojingumo laipsnį“.
Pasak teismo, už neveikimą A. Laurikėnas jau nubaustas griežčiausia tarnybine nuobauda – atleidimu iš valstybės tarnybos.
„Nors tai nekeičia nuteistojo veiksmų kvalifikacijos, tačiau įvertinus jo asmenybę, kad iki tol jis buvo gerbiamas ir skatinamas už pavyzdingą pareigų atlikimą, atleidimas iš tarnybos jam jau yra didžiulė bausmė, – įsitikinę teisėjai. – Netekęs tarnybos A. Laurikėnas ne tik prarado pakankamai gerai apmokamą darbą, reputaciją, bet ir gavo skaudžią pamoką“.
Sumažindamas bausmę teismas atsižvelgė, kad buvęs prokuroras gauna nedidelį atlyginimą, turi įsipareigojimų bankui, todėl anksčiau teismo jam skirta bausmė „sukeltų neigiamas pasekmes šeimos socialinei gerovei“.
Vilkino prekybos žmonėmis bylą
Buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras A. Laurikėnas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai vilkino ikiteisminį tyrimą prekybos žmonėmis byloje. Tiesa, ne vieną rezonansinį nusikaltimą ištyręs buvęs pareigūnas buvo išteisintas dėl dokumentų klastojimo.
39 metų A. Laurikėnas pripažino, kad ne vienerius metus vilkino prekybos žmonėmis baudžiamąją bylą, o vėliau bijojo ją perduoti į teismą – žinojo, kad už tinkamą pareigų neatlikimą grės atsakomybė.
„Būdavo, atsiguli vakare ir galvoji tik apie bylą – gal kaip nors praeis, – atsakomybės nesikratė A. Laurikėnas. – Bijojau to, kas dabar įvyko, bet tai bet kokiu atveju turėjo įvykti“.
A. Laurikėno byloje nustatyta, kad buvęs prokuroras Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų tiriamoje baudžiamojoje byloje nuo 2005-ųjų balandžio 1-osios iki 2011-ųjų rugpjūčio 29-osios vilkino ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis.
Šioje byloje, kurią sudarė 15 tomų, įtarimai buvo pareikšti 13 asmenų. Nustatyta, kad dar 2005-ųjų balandį A. Laurikėnas užpildė statistines korteles, kuriose nurodė, jog ikiteisminis tyrimas jau baigtas, o baudžiamoji byla perduota teismui.
Šios bylos prokuroras taip ir neperdavė į teismą. Jis aiškino, kad šioje byloje vienas įtariamųjų buvo Sergejus Jegorovas, kuriam kaltinimai buvo pateikti ir kitoje, tuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje – teismas nusprendė kaltinamajam paskirti psichiatrijos ekspertizę.
A. Laurikėnas aiškino, kad nusprendęs neperduoti bylos teismui, kol nebus baigta ekspertizė. Kai ji buvo atlikta, prokuroras bylos ir toliau neišsiuntė į teismą, o laikė savo darbo kabinete esančiame seife. Kai vėliau gavo užklausų iš Vilniaus rajono pataisos inspekcijos, Kriminalinės policijos biuro ir Vilniaus policijos nurodydavo, kad tebevyksta psichiatrijos ekspertizė.
„Nieko naujo nesugalvojau parašyti, o ir nieko sugalvoti negalėjau“, – sakė A. Laurikėnas.
Jis teigė, kad praktiškai buvo visą darbą padaręs – beveik buvo surašytas kaltinamasis aktas, nes buvo galima kaltinamuosius teisti. Tiesa, du jų jau spėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės – suėjo senatis.
„Kasdien sau vis sakydavau, kad tuoj padarysiu ir išsiųsiu į teismą, bet taip ir likdavo, – sakė A. Laurikėnas. – Esu ramus prieš savo sąžinę – kyšio nepaėmiau, kaip sakau savo mamai, žmogaus nenužudžiau. Aš sau nesugebu atsakyti, kodėl taip nutiko – iš pradžių maniau, kad elgiuosi teisingai, pagrįstai, vėliau – truputį palauks, o paskui – paprasčiausiai bijojau, o baigėsi tuo, kuo turėjo baigtis“.
„Gal tai nuo tinginystės, bet juk kitus darbus gerai dirbau“, – teigė buvęs ONKTD prokuroras. Jis patikino, kad įtariamųjų nė nebuvo matęs akyse – tik vieną įtariamąją, kuri buvo atėjusi į prokuratūrą su oficialiu prašymu.
Tyrimo metu buvusio prokuroro kolegos nenustatė, kad jis iš šių nusikalstamų veikų turėjo turtinės naudos.
Teismas: prokuroras savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau už tarnybos ir valstybės
A. Laurikėno bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai, o pirmiausia paties nuteistojo parodymai patvirtina, jog buvęs prokuroras visą laiką žinojo ir suprato, kad jo žinioje esančioje baudžiamojoje byloje vienuolikai asmenų pareikštiems įtarimams pagrįsti faktinių duomenų pakanka.
„Taip pat jis suprato, kad nesurašius kaltinamojo akto ir neperdavus teismui bylos, laikui bėgant įtariamieji gali likti nenubausti, tačiau tyčia neatliko savo tiesioginių pareigų – nesurašė kaltinamojo akto ir bylos daugiau kaip 6 metus neperdavė teismui, – pažymėjo teismas. – Byloje nenustatyta, kad nuteistasis buvo suinteresuotas bylos baigtimi ar veikė kitų asmenų interesai, tačiau atsakydamas į suinteresuotų institucijų užklausimus dėl ikiteisminio tyrimo eigos, A. Laurikėnas netgi tuo metu, kai jau buvo gavęs visų ekspertizių, atliktų kitoje byloje, išvadas, melagingai nurodydavo apie egzistuojančias objektyvias priežastis, kliudančias užbaigti ikiteisminį tyrimą.
Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad siekdamas nuslėpti savo darbo trūkumus jis veikė kryptingai. Nusikalstamu neveikimu A. Laurikėnas savo asmeninius interesus (baime dėl savo veiksmų pasekmių) iškėlė aukščiau už tarnybos ir valstybės. Visa tai rodo, kad nuteistasis, nesurašydamas kaltinamojo akto ir neperduodamas bylos teismui, suprato, jog dėl tokių jo veiksmų gali kilti sunkios pasekmės, t. y. kad kaltininkai nebus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nukentės ne tik prokuratūros prestižas, bet ir valstybės interesai, o tuo pačiu bus padaryta didelė neturtinė žala valstybei“.
Pasak teismo, A. Laurikėnas, piktnaudžiaudamas prokuroro tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, atliko aiškiai neteisėtus veiksmus.
„Jis buvo ne paprastas valstybės tarnautojas, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras“, – teisėjų kolegija pabrėžė, kad nuteistasis sulaužė prokuroro priesaiką, pažemino bei sumenkino prokuratūros autoritetą ir diskreditavo Lietuvos prokuroro vardą.