Apie šios pareigybės atsiradimą, darbo specifiką, iššūkius, su kuriais tenka susidurti apklausiant vaikus bei teikiant jiems psichologinę pagalbą, žurnalui TEISMAI.LT pasakojo pirmoji į šias pareigas priimta Klaipėdos apygardos teismo psichologė Aušra Augaitienė.
Teismuose – kvalifikuotų, aktyvių ir iniciatyvių psichologų komanda
Jau nuo 2010 m. vis pasigirsdavo svarstymų, ar tikslinga steigti psichologų etatus teismuose. Buvo klausiama, ar teismo psichologo pagalbos teikimas apskritai gali būti laikomas teismams būdinga funkcija. Teisėjų taryba tokiose diskusijose laikėsi tvirtos pozicijos, teigdama, kad tokie etatai būtini ir jie galėtų būti steigiami apygardų teismuose, kuriuose jau veikė vaiko apklausos kambariai, o į aukštesnįjį teismą galima pritraukti kvalifikuotesnius specialistus, taigi efektyvus jų darbas atneštų teigiamų rezultatų. Dar 2011 m. Teisėjų taryba nusprendė, kad nuo 2012-ųjų teismuose pradės dirbti teismo psichologai, tačiau šis sprendimas įgyvendintas tik 2014 m. gavus finansavimą.
„Turiu 16 metų psichologinio darbo patirtį ir darbas su sudėtingų ir socialiai pažeidžiamų asmenų grupėmis vakarų Klaipėdos regione man gerai pažįstamas, tačiau visada domėjausi kriminologija, viktimologija, įvairiomis teisės psichologijos kryptimis. Klaipėdoje nėra nei kalėjimų, nei pataisos namų, todėl grįžusi po psichologijos magistro studijų psichologo darbo pagal įgytą specializaciją bandžiau ieškoti teisme. Prireikė 10 metų, kad mano karjeros vizija išsipildytų. Praėjusią vasarą atsitiktinai pamačiusi darbo skelbimą sudalyvavau konkurse ir nuo tada einu Klaipėdos apygardos teismo psichologo pareigas“, – apie savo pasirinkimą studijuoti psichologijos magistrantūroje bei tapti teismo psichologe pasakojo A. Augaitienė.
Teismo psichologo pareigybės aprašymas ir finansai atlygiui sumokėti – viskas, ką pradėdami šią veiklą turėjo apygardų teismų vadovai ir į darbą priimti psichologai. Tačiau apygardų teismų vadovams pavyko surinkti kvalifikuotų, aktyvių ir iniciatyvių psichologų komandą, kurie aktyviai bendradarbiauja, konsultuojasi su psichologais profesionalais ir akademikais.
„Nuo šių metų stengiamės kas mėnesį organizuoti bendrus darbo susitikimus, kurių metu aptariame aktualias psichologinės pagalbos teikimo formas ir metodus, didelį dėmesį skiriame požiūriui į bendrą psichologinės pagalbos teikimo teismuose praktiką suvienodinti“, – sakė pirmąjį apygardų psichologų susitikimą inicijavusi ir į Klaipėdą susipažinti kolegas pakvietusi Klaipėdos apygardos teismo psichologė.
Tarpininkas tarp vaiko ir teisininko
Paprašyta prisiminti iššūkius, su kuriais teko susidurti per pirmąjį darbo teisme pusmetį, psichologė sako, kad kiekviena apklausa, kaip kiekvienas vaikas ir kiekviena byla, yra savita ir sudėtinga.
„Galbūt sunkiausias momentas – pats traumuojamasis įvykis ir vaiko emocinė, psichologinė būsena teisinės procedūros metu. Sunku atsiriboti nuo traumuojamojo įvykio, vaiko skausmo, neigiamų išgyvenimų ir negatyvių emocijų, tačiau įgijus daugiau praktikos, manau, sustiprės ir šiam darbui būtinos kompetencijos. Teismo psichologas, kitaip nei įprastas psichologas ar psichoterapeutas, turi ne tik gebėti išlikti nešališkas ir neutralus, bet kartu ir talkinti teisėjui, kitiems teisininkams, padėdamas surinkti reikiamą informaciją“, – pasakojo teismo psichologė A. Augaitienė.
Pasak pašnekovės, teismo psichologas turi siekti apsaugoti vaiką nuo traumuojamojo poveikio teismo procese ir kartu padėti teisėsaugos institucijai surinkti su byla ar įvykiu susijusią informaciją, būti kvalifikuotu tarpininku tarp vaiko (jo šeimos narių, artimųjų ar atstovo) ir teisininko. „Svarbu pabrėžti, kad pagal privačių asmenų prašymus teismo psichologas paslaugų neteikia. Tai profesionalas, psichologinę pagalbą vaikui ikiteisminiame tyrime ar teismo procese teikiantis teismo pirmininko ar teisėjo pavedimu“, – jau pirmąją darbo savaitę sulaukusi psichologo paslaugomis susidomėjusių tėvų skambučių pasakojo pašnekovė.
Psichologo darbas neapsiriboja tik apygardos teismu, jam tenka dirbti ir konkretaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose.
Dažniausiai teismo psichologas apygardos teismo pirmininko nustatyta tvarka yra kviečiamas dalyvauti baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamieji, nukentėjusieji, liudytojai yra nepilnamečiai. Posėdžiuose psichologas padeda tinkamai apklausti vaikus, atsižvelgdamas į jų socialinę, psichologinę brandą, siekia apsaugoti juos nuo menamų klausimų, žodinių kaltinimų ar kitų pašalinių veiksnių, kurie galėtų traumuoti.
„Atkreipiu dėmesį, kad mūsų veiklos prioritetas – seksualinių, smurtinių nusikaltimų ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamosios bylos, kuriose dalyvauja ir yra apklausiami nepilnamečiai, mažamečiai asmenys, specialiųjų poreikių vaikai. Kaip rodo mano dar nedidelė darbo praktika, civiliniame procese aktualesnė tampa psichologinė pagalba bylose, kuriose nagrinėjami ginčai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kai teisėjui reikalinga pagalba ir specifinės psichologinės žinios vaiko nuomonei išklausyti“, – darbo ypatumais dalijosi psichologė. Pasiūlyti, kad reikalinga teismo specialisto pagalba procese, gali bet kuris proceso dalyvis, tačiau sprendimą dėl jo dalyvavimo visuomet priima teisėjas.
Teismo psichologas ne tik padeda teisėjui apklausti nepilnametį vaiką, bet ir prieš apklausą parengia vaiką, jo artimuosius teisinėms procedūroms. Psichologas suprantamai vaikui paaiškina, kodėl jie susitinka, kaip vyks jų pokalbis, kas yra svarbu pasakojant apie tam tikrą įvykį, atsakant į užduodamus klausimus.
Dar viena psichologo darbo dalis visų kategorijų bylose – pateikti psichologo nuomones ir išvadas apie nepilnamečio raidą, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, vaiko parodymų tikslumą, išsamumą ir patikimumą.
A. Augaitienė pastebėjo, kad civilinėse bylose aktualūs tampa psichologo, nepilnamečių ir jo šeimos narių individualūs susitikimai, kurių metu nustatoma vaiko psichologinė būsena, atsakoma, ar vaikas pagal savo amžių ir emocinę būklę gali tinkamai išreikšti nuomonę, įvertinama, koks vaikų ir tėvų bendravimo būdas labiausiai atitiks vaiko interesus. Šeimos nariams svarbios ir konsultacijos po skyrybų ar kito traumuojamojo įvykio, kai artimiesiems svarbu žinoti, kaip elgtis su vaiku, kokios tolesnės tęstinės psichologinės pagalbos vaikui ieškoti.
Vaiko apklausai būtina tinkama aplinka: trečdalis teismų jų dar neturi
Kita svarbi teismo psichologo veiklos sritis, kurią akcentuoja A. Augaitienė, – nepilnamečių apklausos specializuotuose vaiko apklausos kambariuose. Tai vaikui jaukesnė patalpa, pakeičianti teismo posėdžių salę. Joje vaikas bendrauja tik su psichologu, o visi rūpimi teisėjų, prokurorų, advokatų ir kitų proceso dalyvių klausimai yra perduodami vaikui per psichologą nuotoliniu būdu, t. y. per ausines.
„Tokioje aplinkoje vaikas gali jaustis saugus, susipažinti su būsimomis teisinėmis procedūromis, priprasti ir niekieno netrikdomas papasakoti apie tam tikrą įvykį, atsakyti į užduodamus klausimus. Dauguma vaikų, jų artimųjų, dalyvaujančių teisiniuose procesuose, nežino, kaip tinkamai elgtis, kaip apsaugoti vaikus nuo antrinio žalojančio poveikio, kokiu būdu juos tinkamai parengti būsimai teisinei apklausai. Todėl mūsų pirminiai vaiko paruošimo teisinėms procedūroms tikslai yra susipažinti su vaiku ir užmegzti tinkamą kontaktą, padėti tiksliau atsakyti į klausimus ir duoti parodymus, šitaip sumažinant psichologinį diskomfortą vaikui ir jo artimiesiems. Visą vaiko ir psichologo apklausos procesą, vaiko atsakymus proceso dalyviai gali stebėti ir girdėti per teismo posėdžių salėje sumontuotą techniką“, – pasakojo A. Augaitienė.
Paklausta, kokias sąlygas vaikų apklausoms skirtose patalpose išvydo lankydamasi Klaipėdos apygardos veiklos teritorijos apylinkių teismuose, psichologė pastebėjo, kad patalpas, pritaikytas specializuotai vaiko apklausai, turi šeši iš devynių Klaipėdos regiono apylinkių teismų. Deja, ne visos jos naudojamos pagal paskirtį ir atitinka keliamus reikalavimus – trūksta geros garso izoliacijos, vaikams patrauklių priemonių, kai kurie teismai apskritai neturi tokioms apklausoms atlikti skirtos techninės garso ir vaizdo įrangos.
„Reikia tikrai nedaug – glaudaus teismų vadovų, teisėjų ir Nacionalinės teismų administracijos bendradarbiavimo bei noro tinkamai apsaugoti vaiko interesus“, – pažymėjo teismo psichologė, po šių vizitų pati ieškanti būdų, kaip galėtų prisidėti prie tokių patalpų būklės gerinimo.
Pareigūno, teisėjo ir psichologo bendradarbiavimas būtinas
„Rengdamasi apklausai, pagal tam tikrą metodiką supažindinu vaiką su būsima apklausa, stengiuosi sukurti saugią ir jam aiškią aplinką. Sunkiausia, kai nėra bendro – teismo psichologo ir teisėjo ar ikiteisminio tyrimo pareigūno – pasiruošimo, kai skirtingai suvokiamas būsimos apklausos organizavimas“, – teigia psichologė.
Anot jos, kai kiekvienas specialistas ateina su savais, skirtingais tikslais, sunku pasiekti bendrą rezultatą – surinkti byloje svarbią informaciją ir apsaugoti vaiką nuo poveikio, kuris gali traumuoti. Todėl, psichologės nuomone, jei kiekvienai apklausai pasiruošiama iš anksto, suderinama bendra apklausos strategija, tuomet procedūra vyksta sklandžiau ir paprasčiau, o apklausos sėkmė garantuota.
A. Augaitienė sako, kad teisėjai, turintys aukštą profesinę kompetenciją, nevengia tartis ir konsultuotis dėl tam tikrų nepilnamečių atvejų civilinėse bylose, vaikų apklausų specifikos ir taktikos baudžiamosiose bylose. Teisėjas vadovauja visam teismo procesui ir visada, kai jam trūksta specialiųjų psichologinių žinių, į pagalbą gali kviestis vietinį apygardos teismo psichologą. Teismo psichologas padės apklausti vaiką, pateiks prašomą nuomonę ar rekomendaciją tam tikru specialiųjų psichologinių žinių reikalaujančiu klausimu bet kurios kategorijos byloje.
„Galiu pasidžiaugti, kad Klaipėdoje praktikuojantys teisėjai aktyviai bendradarbiauja ir tariasi įvairiais vaikų apklausų klausimais nagrinėdami tiek baudžiamąsias, tiek civilines bylas, atlikdami ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Iš anksto su teisėju aptarę konkrečią situaciją, nustatome ribas, kurių neperžengdama, turėdama specialiųjų žinių ir kompetencijų, savo veiklą vykdau aš, aptariame, kuriuos sudėtingus klausimus galima pateikti spręsti kompetentingiems kolegoms – vaikų psichologams, psichiatrams ekspertams“, – darbo praktikos ypatumus nurodė A. Augaitienė.
Psichologų niekada nebus per daug
Viena iš pirmųjų teismo psichologų Lietuvoje A. Augaitienė savo darbą priima kaip iššūkį ir didelę atsakomybę.
„Man be galo įdomu gilintis į įvairias naujas situacijas, domėtis teismų praktika, ieškoti profesionalų ekspertų ir praktikų pagalbos, diskutuoti su bendraminčiais, prisidėti prie darbo formų ir instrumentų kūrimo. Aš apskritai mėgstu naujoves. Manau, kad kiekvienas iš mūsų penkių teismų sistemoje gali įnešti kažką vertingo“, – sako specialistė.
Ji neatmeta, kad ateityje teismų sistemoje galėtų atsirasti ir daugiau psichologų, kurie specializuotųsi tam tikrose bylose. Be to, psichologinė pagalba, jos nuomone, būtina ne tik nepilnamečiams vaikams, jos gali prireikti ir suaugusiesiems – psichologinis liudytojų parengimas, emocinė pagalba nukentėjusiems asmenims, jų artimiesiems, psichologinių konsultacijų teikimas teismų darbuotojams neabejotinai turėtų teigiamų rezultatų.
Tačiau dabar, psichologės nuomone, kai sukaupta nors ir nedidelė psichologinės pagalbos teikimo teismuose praktika, ir toliau teismuose reikėtų siekti kokybiškos, vienodos, sklandžios ir visoje Lietuvoje prieinamos psichologinės pagalbos vaikams. Jos nuomone, kuratorių (supervizorių) – profesionalių teisininkų ir psichologų – skyrimas teismo psichologo darbo praktikos pradžioje labai prisidėtų prie teismo psichologų kompetentingumo.
„Džiugu, jog Lietuvos teismų praktikoje vis aktualesnė tampa psichologinė pagalba ir specialiųjų psichologinių žinių panaudojimas, o teismo psichologijos mokslo šaka įgyja ne tik akademinio, bet ir taikomojo mokslo reikšmę“, – pokalbį apibendrino Klaipėdos apygardos teismo psichologė A. Augaitienė.
KOMENTARAI
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorė
Tinkamai organizuotas vaiko dalyvavimas teisiniame procese ir kvalifikuota apklausa gali užtikrinti didesnį bylų nagrinėjimo efektyvumą. Tokiu atveju laimi visi – teisėjai efektyviau sprendžia bylas, o nepilnamečiai teisinių procedūrų metu patiria mažiau neigiamų išgyvenimų.
Psichologai teismuose gali padėti tiek dalyvaujantiems nepilnamečiams (kartu ir jų tėvams ar kitiems teisėtiems globėjams), tiek teisėjams, nagrinėjantiems bylas, kuriose dalyvauja nepilnamečiai.
Psichologas padeda nustatyti faktus apklausiant nepilnametį ar mažametį. Jis tarsi vertėjas, kuris padeda susikalbėti dviem žmonėms, kalbantiems skirtingomis kalbomis, t. y. teisėjo klausimus „išverčia“ vaikui, o vaiko atsakymus – teisėjui. Psichologas gali padėti užtikrinti nepilnamečio pasakojimo patikimumą ir tikslumą. Paprastai vyrauja nuomonė, kad jaunesnio amžiaus vaikai linkę fantazuoti, negeba atskirti, kur yra realybė, lengvai pasiduoda įtaigai, jais lengvai galima manipuliuoti ir pan., tačiau moksliniais tyrimais pripažinta, kad pagrindo abejoti parodymais vien todėl, kad juos pateikia vaikas, nėra, t. y. vaikų parodymai gali būti įrodomoji priemonė.
Tik apklausiant vaikus būtina atsižvelgti į individualius vaiko gebėjimus ir į tai, kaip ir kokiomis sąlygomis vaikas yra apklausiamas. Dar viena svarbi teismo psichologo funkcija – vaikams padėti sumažinti neigiamus išgyvenimus, kuriuos kelia dalyvavimas teisiniuose procesuose.
Pats vienas psichologas čia nedaug ką galės padaryti, jei nebus bendradarbiavimo su teisėju. Pavyzdžiui, jei vaikas eilinį kartą turės pasakoti savo išgyvenimus visiems susirinkusiems žmonėms teismo salėje, kur jam visi proceso dalyviai užduoda klausimus savo kalba, formuluote ir atitinkamu tonu, nepadės ir tai, kad vaikas pasakoja psichologui, ypač jei vaikas tą psichologą mato pirmą kartą.
Svarbu, kad psichologas būtų ne dar vienas „svetimas“ dėdė ar teta, o žmogus, kuris užmezga kontaktą su vaiku, rūpinasi jo poreikiais, kuriuos atliepia teisinio proceso metu, kad būtų pasiekti pirmieji tikslai – nustatyti faktai ir užtikrintas jų patikimumas.
Norisi tikėti, kad, įdarbinus psichologus teismuose, nebus tik padėtas pliusiukas ir situacija palikta likimo valiai. Laukia dar daug iššūkių: psichologas ne tik turės atsižvelgti į nepilnamečio poreikius su juo bendraudamas, bet ir mokyti kitus proceso dalyvius, kad vaiko poreikiai yra svarbūs, nes kitaip neįmanoma gauti rezultato.
Teks apsibrėžti savo atsakomybės ribas, su jomis supažindinti teisėjus ir kitus proceso dalyvius (juk psichologas – ne stebukladarys, nors kartais mums visiems labai norėtųsi, kad kažkas ateitų ir išspręstų klausimus, kurie neduoda mums ramybės). Išmokti dirbti bendram labui su visais proceso dalyviais, bendradarbiauti su teisėju. Pavyzdžiui, jei psichologas apklausos kambaryje su vaiku bendraus vaiko tempu, skatindamas laisvą pasakojimą, o teisėjas (ar kiti proceso dalyviai) nuolat psichologui į ausines sakys, ką šis daro ne taip, skubins užduoti konkrečius klausimus („juk laikas spaudžia, nėra kada cackintis“), bijau, kad efektyvios apklausos ir rezultato nebus. Teisėjams teks išmokti pasitikėti psichologu, „išnaudoti“ jo turimas specialiąsias žinias.
Taip pat noriu tikėtis visuminio atsakingų institucijų ir darbuotojų požiūrio. Tikiuosi, bus pasirūpinta psichologų, įdarbintų teismuose, aprūpinimu darbo priemonėmis ir kvalifikacijos kėlimu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinių bylų teisėja
Apygardos teisme įsteigus psichologo pareigybę bent jau Klaipėdos miesto apylinkės teisme jaučiamas vis didesnis ne tik baudžiamąsias, bet ir civilines bylas nagrinėjančių teisėjų susidomėjimas psichologinės pagalbos nauda.
Man kartą teko kreiptis į teismo psichologą, kai sprendžiau bylos šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo. Siekiant išvengti apklausos teisme, kuri galėtų traumuoti vaiką, buvo numatytas tiek vaiko, tiek abiejų tėvų pokalbis su teismo psichologu, siekiant išsiaiškinti vaiko brandą, su kuriuo iš tėvų vaikas jaučiasi saugus, suteikti jam galimybę išreikšti savo nuomonę.
Džiugu, kad, įsteigus teismo psichologo pareigybes teismuose, vaiko teisių apsaugos tema yra ne tik kalbama, bet jau ir daroma – teisėjai su vaiko interesais susijusiuose teisminiuose procesuose gali pasikliauti specialių žinių turinčiais asmenimis ir gauti jų kvalifikuotą pagalbą. Tikiu, kad šio specialisto naudą teigiamai vertina ir kitų teismų teisėjai.
Psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė
Paramos vaikams centras
Psichologo pareigybės atsiradimas apygardos teismuose yra svarbus žingsnis. Psichologai, turintys reikalingų žinių ir įgūdžių vaikų apklausoms vykdyti, yra didelė pagalba teisinei sistemai ir vaikams, dalyvaujantiems teisinėse procedūrose.
Psichologas yra tas specialistas, kuris, turėdamas žinių ir apie vaikų psichologiją, ir apie teisinį tyrimą, gali padėti teisėsaugos pareigūnams geriau suplanuoti vaiko apklausą, pasirengti ir sklandžiau ją vykdyti, taip pat padėti vaikui liudyti ir jaustis saugiai apklausos metu. Jausdamasis saugiai, vaikas gali sklandžiau ir patikimiau liudyti, o tai svarbu efektyviam ikiteisminiam ar teisminiam procesui.
Svarbu ir tai, jog vien psichologo kompetencijos ir iniciatyvos nepakanka siekiant, kad būtų užtikrintas vaiko saugumas ir kiti interesai. Tam reikalingas visų apklausoje dalyvaujančių specialistų (teisėjo, prokuroro, psichologo, vaiko teisių apsaugos specialisto ir kt.) bendradarbiavimas: susikalbėjimas, bendras apklausos tikslų kėlimas, susitarimas dėl vaikui pateikiamų klausimų ir vaiko saugumo po apklausos įvertinimas.