Apie tai teisėjai, psichologai, institucijų atstovai kalbėjo trečiadienį Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje.
Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė tikino, kad psichologų, kurie padeda atlikti nuo smurto, seksualinės prievartos nukentėjusių vaikų apklausas, skaičius teismuose mažėja. Šios problemos priežastis, pasak teisėjos, yra finansų, kurių dėka galima būtų įsteigti daugiau tokių etatų ar pasiūlyti didesnes algas, trūkumas.
„Jų (teismo psichologų – ELTA) skaičius mažėja ir jų skaičius, tikėtina, dar labiau mažės, jų trūkumas didės dėl labai paprastos problemos, kuria turbūt turėtų susirūpinti jau kitos valstybės institucijos, ne patys teismai. Tai – elementarus finansavimo trūkumas.
Jeigu šiandien Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame yra 108 teisėjai ir daugiau 400 darbuotojų, teismo psichologės negauna 1000 eurų ir turi atitinkamą darbo krūvį – jau nekalbu apie emocinį krūvį – turiu omeny darbo kiekį vienetais (...) – tai tuo viskas ir pasakyta“, – komentavo E. Tamošiūnienė.
Apie teismo psichologų trūkumą diskusijoje kalbėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė. Anot teisėjos, jos vadovaujamame teisme dirba dvi teismo psichologės, o, pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teisme psichologo etatas nėra užpildytas, tokio specialisto rasti nepavyksta.
„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo dviem psichologėms tenka žymiai didesnės darbo krūvis, nes vaikus reikia apklausti, tų apklausų yra daug – vien mūsų Vilniaus miesto apylinkės teisme dvi psichologės per metus įvykdo apie 300 apklausų. Vaikų apklausų yra daugiau negu 300 per metus, nes būna tokių atvejų, kad, tarkime, viename tyrime iš vienos šeimos du ar trys vaikai dėl smurto artimoje turi būti apklausiami“, – pasakojo V. Šelmienė.
Anot jos, viena iš Vilniaus miesto apylinkės teisme dirbančių psichologių planuoja išeiti motinystės atostogų, taigi pradėta ieškoti, kas ją pakeistų. Tačiau psichologo paieškos, pasak V. Šelmienės, kol kas yra bevaisės – vienintelė pretendentė atsisakė dirbti, išgirdusi, kad teismo psichologo mėnesinė alga siekia apie 970 eurų „į rankas“.
„Mano galva, tai vienareikšmiškai yra neadekvatu pagal tai, kokį krūvį – ir emocinį, ir fizinį – psichologas turi“, – teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Giedrė Norvilienė diskusijoje teigė, kad dėl psichologų trūkumo teismuose prieita iki tokios situacijos, kad vaikų, kitų proceso dalyvių apklausos yra derinamos pagal psichologų darbotvarkes, jų užimtumą.
„Tikrai buvo tokių atvejų, kai vaikai ir mėnesį laukdavo apklausos teisme vien dėl teismo psichologų užimtumo“, – tikino G. Norvilienė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės V. Šelmienės įsitikinimu, Vilniaus apskrityje esantiems teismams mažiausiai reikėtų 6-8 teismo psichologų etatų.
Anot teisėjų, šiuo metu psichologai verčiau renkasi darbą privačiai, arba darbą kitose valstybės institucijose ar tarnybose, mat ten, palyginti su teismais, siūlomos didesnės algos. Tą pastebėjo ir diskusijoje Seime dalyvavusi Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė.
„Mokykloje psichologo etatas – 1100 eurų, Visuomenės sveikatos biure – 1200 eurų, gydymo įstaigoje – nuo 1200 eurų, vaikų darželiuose, kur įdarbinama psichologo asistentu arba ugdymo įstaigose prie psichologo – 890 eurų. Tai realiai teisme yra mažiausias (psichologo atlyginimas – ELTA) ar vienas mažiausių“, – komentavo A. Adomaitytė.
Nacionalinės teismų administracijos (NTA) duomenimis, Lietuvos teismuose dirbančių psichologų skaičius ėmė mažėti. NTA nurodo, kad 2020 m. teismuose dirbo 16 psichologų, 2021 m. – 17, 2022 m. – 14. Anot NTA, nors į atsilaisvinusias teismo psichologų vietas buvo skelbiami konkursai, tačiau daugeliu atvejų jie nebuvo sėkmingi. Taigi, kaip nurodo NTA, ieškant išeičių ir norint užtikrinti tinkamą nepilnamečių asmenų teisių apsaugą procese, viename teisme dirbantys psichologai buvo priimti į pareigas ir kitame teisme.