Molėtų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu-gelbėtoju dirbantis 37 metų R. Paliunis jau trejus metus įrodinėja, kad negali būti nuteistas dėl nusikaltimo, kurio nepadarė.
Bet Temidė, kuriai užrištos akys, nemato to, ką turėtų pamatyti – bene didžiausią „kelių erelį“ iš Molėtų sutramdęs pareigūnas buvo pripažintas kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Ir ne tik nuteistas – dar šiam privalo sumokėti solidų atlyginimą už patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nors būtent nukentėjusiuoju pripažintas vyras užpuolė ir sumušė mokytoja dirbančią dviejų R. Paliuno vaikų motiną.
Vietoj to, kad sulauktų padėkos, jog sutramdė kelių erelį, kuris pateko į eismo įvykį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 prom. girtumas), ugniagesys-gelbėtojas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – o juk tas girtas vairuotojas ketino pasprukti iš nelaimės vietos ir galbūt galėjo sukelti dar vieną avariją su jau gerokai sunkesnėmis pasekmėmis.
Nuo ugniagesio-gelbėtojo nukentėjęs molėtiškis – labai spalvinga asmenybė. Jis jau ne vienerius metus yra gerai žinomas vietos policijos pareigūnams: spalio pabaigoje 30 metų gimtadienį švęsiantis Aleksiejus Cironokas – bedarbis, bet jau daugybę kartų įkliuvo vairuodamas automobilį būdamas neblaivus ir net neturėdamas tam teisės. Dėl to jam buvo skirtas ir areštas, ir automobilio konfiskavimas.
O šiuo metu Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Cironokas ir dar trys Molėtų rajono gyventojai kaltinami dėl lytinės aistros tenkinimo su jaunesniu negu šešiolikos asmeniu – penkiolikmete mergina. Ji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad vyrai, kurių vienas anksčiau buvo jos draugas, prieš ją panaudojo seksualinę prievartą – sumušė, suplėšė kelnes, o po to pasikeisdami mėgavosi kūniškais malonumais.
Bet ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai nepilnamete netikėjo – rėmėsi kaltinamųjų parodymais ir nutarė, jog prieš paauglę prievarta nebuvo panaudota, ji savo noru permiegojo su keturiais vyrais. Tiesa, tuo suabejojo teisėjas, kuris jau anksčiau buvo nagrinėjęs R. Paliunio ir A. Cironoko bylą.
Ar A. Cironokas panaudojo prievartą prieš nepilnametę, teismas dar išsiaiškins, o ši istorija apie kitą įvykį, į kurį vyras įsivėlė dar 2013 m. liepos 29 d. Molėtų rajone, Luokesos seniūnijoje esančiame Pečiulių kaime.
Vos pastovėjo ant kojų
Tą vakarą apie 18 val. A. Cironoko vairuojamas automobilis atsitrenkė į R. Paliunio žmonos Linos Paliunienės vairuojamą automobilį. Nelaimė įvyko, kai moteris su automobiliu iš savo sodybos išvažiavo į pagrindinį kelią – dideliu greičiu skriejęs A. Cironoko „Citroen“ rėžėsi į kaimo mokykloje dirbančios mokytojos vairuojamos transporto priemonės dešinę pusę.
Po susidūrimo šoko ištikta moteris išlipo iš automobilio, prie vairo neliko ir A. Cironokas – iš karto matėsi, kad jis buvo girtas, nes vos pastovėjo ant kojų: svyravo ir griuvinėjo.
„Jis buvo agresyviai nusiteikęs, apsišlapinęs, supratau, kad nori pasprukti iš eismo įvykio, nes sėdo atgal į automobilį – ėmiau šaukti, kad sustotų, jis tada išlipo iš automobilio ir ranka griebė už krūtinės ir mane pastūmė – nuo smūgio nukritau ir smilkiniu atsitrenkiau į automobilio galines dureles“, – vėliau policijoje ir teisme pasakos L. Paliunienė.
Išgirdęs triukšmą į įvykio vietą atbėgo L. Paliunienės sutuoktinis R. Paliunis.
„Mačiau, kaip žmona stovėjo prie automobilio, šalia jos buvo vyras, kuris svirduliavo ir staiga sumosavo rankomis – mano žmona parkrito ant žemės, – per apklausą tyrėjams pasakojo ugniagesys-gelbėtojas. – Iš karto pagalvojau, kad tas vyras sudavė žmonai, todėl pribėgęs prie to vyro paėmiau jį už pečių ir atitraukiau.“
Ugniagesys-gelbėtojas sakė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, o vėliau atsisėdo į automobilį – greičiausiai norėjo išvažiuoti. Bet nepavyko – R. Paliunis iš jo atėmė automobilio raktelius, o apie įvykį pranešė policijos budėtojams.
„A. Cironokas buvo visas ištinęs, jis ne kartą pargriuvo ant žemės, nes nesugebėjo pastovėti ant kojų“, – pabrėžė L. Paliunienė.
Po smūgio prarado sąmonę
Tuo metu A. Cironokas visiškai kitaip aiškino, kaip ant Pečiulių kaimo kelio po susidūrimo su mokytojos vairuojamu automobiliu klostėsi įvykiai.
Jis pasakojo, kad tą vakarą girtas važiavo iš darbo, o jau netoli namų į pagrindinį kelią netikėtai išvažiavo L. Paliunienės vairuojamas automobilis, todėl ir įvyko susidūrimas.
„Tada moteris ėmė šaukti, kad įvažiavau į jos automobilį, iš manęs ėmė reikalauti 500 litų, bet neturėjau, sakiau, jog atvešiu rytoj, – kalbėjo A. Cionokas. – Tada R. Paliunis sakė, kad kvies policiją – pasakiau, kad daryk, ką nori. Paskui R. Paliunis priėjo prie manęs iš už nugaros, paėmė už peties, atsuko ir trenkė į dešinę pusę. Praradau sąmonę, o atsigavau, kai buvo atvykusi policija.“
A. Cironokas įsitikinęs, kad buvo sumuštas tik dėl to, kad iš karto po įvykio nesutiko atlyginti žalos už apgadintą automobilį.
Nukentėjusiuoju pripažintas vyras sakė, kad dar tą patį vakarą buvo pristatytas pas gydytojus – jam buvo lūžęs skruostikaulis, medikai atliko operaciją, bet po jos kilo komplikacijų, todėl reikėjo gydytis papidomai.
Negailestinga ekspertų išvada – lūžo skruostikaulis
Šį įvykį matė ne vienas kaimo gyventojas – vienas jų sakė matęs, kaip A. Cironokas pastūmė moterį, o tada į avarijos vietą atbėgo jos vyras R. Paliunis.
„Jis ištraukė A. Cironoką iš automobilio, vairuotojas pargriuvo, bet nebuvo jokio smūgio“, – tikino vienas liudytojų.
Vis dėlto vienas policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, per apklausą prisipažino, kad R. Paliunis, skambindamas į policiją, nurodė, jog kartą A. Cironokui trenkė į veidą.
„Bet jis sakė, kad greitosios pagalbos nereikia, – prisiminė policininkas. – Kai važiavome į įvykio vietą, jis dar kartą skambino ir sakė, kad vairuotojas bando tartis ir pabėgti. Atvykę į kaimą pamatėme keistą vaizdą – A. Cironokas buvo išsivoliojęs ant žemės ir ištinęs, bet kodėl taip atrodė, nesakė.“
Po šio įvykio R. Paliunis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes A. Cironokui medikai nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą – teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad vyrui buvo sulaužytas skruostikaulis.
Tuo metu L. Paliunienei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jai nustatytas kairio smilkinio sumušimas. Bet A. Cironoko policijos pareigūnai nekaltino dėl nusikaltimo, ugniagesio-gelbėtojo žmonai pasiūlę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Dėl to moteris kreipėsi po kelių mėnesių, bet nieko nepešė – A. Cironokas buvo išteisintas.
Teisėjai pažymėjo, jog byloje „vis dėlto yra duomenų manyti, kad nukentėjusioji buvo A. Cironoko pastumta ir galimai atsitrenkė į automobilį, tačiau jų nepakanka kategoriškai ir neginčijamai konstatuoti dėl to kilus pasekmes, kurios šiuo atveju būtinos tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu“.
Molėtų teisėjas: kiekvienas vyras taip pasielgtų
Tuo metu Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. Paliuno baudžiamąją bylą, nutarė ją nutraukti – teisėjas Liudvikas Myško konstatavo, kad pareigūnas veikė būtinosios ginties sąlygomis.
„A. Cironokas, siekdamas pašalinti L. Paliunienę nuo važiuojamosios dalies, nes norėjo pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės už girto vairavimą, pastūmė L. Paliunienę, ko pasekoje ji nugriuvo ir atsitrenkdama galva į automobilio dalis, susižalojo, – sprendime nurodė teisėjas. – Išgirdęs triukšmą ir žmonos riksmus jai į pagalbą atskubėjo R. Paliunis. Pamatęs, jog žmona guli ant žemės, o prie jos stovi vyriškis ir mosikuoja rankomis, siekdamas užkardyti jo tolimesnius veiksmus, jam sudavė vieną kartą į dešinės pusės veido sritį ir taip jį nesunkiai sužalojo.“
Pasak teisėjo, „kiekvienas save gerbiantis vyras turi nutraukti moters atžvilgiu daromą smurtą ir adekvačiai vertinant situaciją, tuo pasinaudoti“.
Bet teisėjas, kaip teigia R. Paliunio advokatas Marius Barisevičius, padarė klaidą – nutraukdamas bylą dėl būtinosios ginties priėmė nutartį, nors, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, jis turėjo priimti nuosprendį. Šią klaidą teismas vėliau bandė taisyti, bet ji taip ir liko nepakeista.
Prokurorai: tai nesuderinama su ugniagesio profesija
Bet Molėtų teisėjo paskelbta nutartis neįsiteisėjo – ją Panevėžio apygardos teismui apskundė ne tik prokurorai ir A. Cironokas, bet ir pats R. Paliunis.
Prokurorai ir A. Cironokas siekė, kad R. Paliunis ne tik būtų nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bet ir atlygintų žalą Ligonių kasoms dėl A. Cironoko gydymo, taip pat padengtų nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą – vien dvasinius išgyvenimus kelių erelis buvo įvertinęs 4 344 Eur.
Savo skunde apeliacinės instancijos teismui prokurorai nurodė, kad Molėtų teisėjas nepagrįstai konstatavo, kad R. Paliunis veikė esant būtinajai ginčiai – esą tai galima padaryti tik tuo metu, jeigu ugniagesys-gelbėtojas būtų pripažinęs ir paaiškinęs, kodėl A. Cironokui sudavė smūgį.
Prokurorai taip pat buvo įsitikinę, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtina atsižvelgti ir tai, kad R. Paliunis yra žymus sportininkas – bušido kovotojas.
„R. Paliunis, kaip kovinių imtynių sportininkas, siekdamas, kad A. Cironokas neblaivus nepabėgtų iš įvykio vietos, turėjo elgtis santūriai, o ne pats daryti įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, nesuderinamas su kovinių sporto šakų atstovo elgesiu bei ugniagesio profesija“, – nurodė prokurorai.
Jų teigimu, po eismo įvykio A. Cironokas buvo sunkaus girtumo laipsnio, dėl girtumo griuvinėjo, todėl aplinkiniams nekėlė jokio pavojaus.
Panevėžio teisėjai: nebuvo grėsmės, nuo kurios reikėjo gintis
Tuo metu R. Paliunis siekė, kad teisėjai konstatuotų, jog jis apskritai nepadarė jokio nusikaltimo ir būtų paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.
Ugniagesys-gelbėtojas stebėjosi, kad teismas patikėjo A. Cironoko ir jam artimų giminaičių, kurie apie įvykį žinojo tik iš šio pasakojimų, parodymais – o juk neblaivus vairuotojas po avarijos net bandė aiškinti, jog automobilio jis nevairavo.
Nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gauti visiškai skirtingi įvykio eigą ir atsiradusias pasekmes apibūdinantys duomenys, Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad būtent R. Paliunis sumušė A. Cironoką – praėjus daugiau nei valandai po eismo įvykio medikai jam konstatavo skruostikaulio lūžį ir veido sumušimą.
Kad nukentėjusysis taip galėjo susižaloti griūdamas ant žemės dėl neblaivumo, anot teismo, byloje nėra objektyvių įrodymų.
Panevėžio teisėjai taip pat pažymėjo, kad R. Paliunis smūgį A. Cironokui sudavė tuo metu, kai incidentas jau buvo pasibaigęs ir pavojingos situacijos nebebuvo.
„Tuo metu R. Paliunio ar jo žmonos sveikatai ar gyvybei, turtui nukentėjusysis nekėlė tiesioginės, realios ar akivaizdžios grėsmės, dėl kurios būtų reikėję gintis“, – pabrėžė teismas.
Ir čia pat teisėjai Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas ir Pranas Šimkus nutarė, kad Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiui-gelbėtojui turi būti skirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Nuteistas pareigūnas įpareigotas per šešis mėnesius A. Cironokui atlyginti turtinę žalą – iš dviejų vaikų tėvo priteistas 538 Eur turtinės ir 1 448 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dar beveik 1,3 tūkst. Eur ugniagesys-gelbėtojas turi sumokėti A. Cironoko advokatui už jo atstovavimą byloje.
Iš R. Paliunio teismas taip pat Ligonių kasoms priteisė 1,2 tūkst. Eur už A. Cironoko gydymą.
Likimas – septynių teisėjų rankose
Tai jau buvo antrasis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis – anksčiau jį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino ir nurodė bylą išnagrinėti iš naujo. Tada ugniagesiui-gelbėtojui teismas buvo nurodęs per šešis mėnesius išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais ir nusenusiais žmonėmis.
Nors Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo R. Paliunis yra nuteistas, yra įsiteisėjęs, bet nuteistas ugniagesys-gelbėtojas ir jam atstovaujantis advokatas M. Barisevičius dar nenuleidžia rankų ir viliasi, kad vieną dieną Temidė vis dėlto atmerks akis ir pareigūnui priims išteisinamąjį nuosprendį.
Ir visas viltis deda į galutinius ir neskundžiamus sprendimus bylose priimantį LAT – būtent šio teismo teisėjai antradienį pradėjo aiškintis, ar žemesniųjų instancijų teismai R. Paliunio byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Molėtų ugniagesio-gelbėtojo likimas priklausys net nuo septynių teisėjų – dar gegužę LAT nutarė perduoti bylą nagrinėti išlėstinei Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai.
Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad tinkamas baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas byloje gali reikšti naują teisės normų aiškinimą ir būti svarbus formuojant vienodą teismų praktiką.
Pasak R. Paliuno advokato M. Barisevičiaus, nuteisto ugniagesio-gelbėtojo byloje turi būti panaikinti visi anksčiau teismų priimti sprendimai, o pati byla turi būti grąžinta nagrinėti į Molėtų rajono apylinkės teismą.
Advokatas pažymėjo, kad R. Paliunas apeliacinės instancijos teisme panaikinus Molėtų teismo nutartį ir priėmus nuosprendį buvo atimta galimybė gintis nuo reiškiamo kaltinimo. Be to, Panevėžio apygardos teismas net neatliko įrodymų tyrimo, neįvertino aplinkybių, ar A. Cironokas sužalojimus, kurie jam buvo konstatuoti, negalėjo patirti tuo metu, kai griuvo ant žemės ir trenkdamasis į automobilio galinį sparną.
Advokatas: o kaip tokioje situacijoje turi elgtis vyras?
„Nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, sukėlė eismo įvykį įvažiuodamas į automobilį, paskui pastūmė moterį, siekė pabėgti iš įvykio vietos, bet tik mano ginamojo iniciatyva ir aktyviais veiksmais buvo sulaikytas, – pabrėžė advokatas. – Kaip turi reaguoti vyras, kai pamato, kad jo smulkutė žmona guli pargiuvusi ant žemės, o prieš ją stovi tvirtas ir stiprus vyras? Teismas privalo vertinti, ar nebuvo būtinosios ginties situacijos.“
Jo teigimu, būtina įvertinti ir nukentėjusiojo asmenybę – jis po šio įvykio bene dar penkis kartus buvo sulaikytas prie vairo, buvo neblaivus ir vairavo, nors net neturėjo tokios teisės.
Advokatas stebėjosi, kad apeliacinės instancijos teismas tikėjo nukentėjusiojo parodymais, bet netikėjo nuteistojo žmonos pasakojimu, nes esą ši galėjo padėti sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės.
„Manau, kad šioje situacijoje reikia įvertinti nukentėjusiojo elgesį – jeigu jis vairavo neblaivus, atliko smurtinius veiksmus, buvo sulaikytas, yra neigiamai charakterizuojamas, tai tikrai kyla rimtos ir pagrįstos abejonės dėl jo parodymų patikimumo“, – pabrėžė M. Barisevičius.
Tuo metu Generalinė prokuratūra mano, kad R. Paliunio byloje visiems laikams turi būti padėtas taškas – ugniagesys-gelbėtojas pagrįstai buvo nuteistas byloje.
Prokurorė Laima Milevičienė nurodė, kad žemesnės instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareigūnas sudavė smūgį nukentėjusiajam. Apie būtinąją gintį šioje byloje, prokurorės teigimu, esą net negali būti kalbama.
Kaip nuspręs septyni LAT teisėjai, paaiškės jau po mėnesio.