Taip teigiama Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje, kurią pirmadienį pristatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). 2014 m. „Nacionalinį rizikos vertinimą“ už beveik 0,4 mln. litų (115 tūkst. eurų) ji pirko iš bendrovės „Deloitte Lietuva”.
„Nėra gauta tiesioginių grasinimų įvykdyti teroro aktą Lietuvoje ar prieš jos piliečius, ar objektus užsienyje. Lietuvoje oficialiai galioja žemas teroro aktų grėsmės lygis, reiškiantis, kad teroro akto tikimybė yra maža“, – rašoma ataskaitoje.
Joje taip pat teigiama, kad pastaruosius penkerius metus mūsų šalyje nebuvo nustatyta užsienyje veikiančių teroristų finansavimo atvejų.
„Tačiau neatmestina, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys, ypač atvykę iš valstybių, kuriose aktyviai veikia teroristinės organizacijos, gali remti užsienyje veikiančius teroristus, pasinaudodami įvairiais lėšų judėjimo maskavimo būdais“, – pabrėžiama visuomenei pristatytame dokumente.
Iš viso ataskaitoje nustatyta 81 rizika, „turinti ar galinti turėti poveikį Lietuvai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje“. Tarp jų - nepakankama vykdomų sandorių stebėsena, grynųjų pinigų operacijų skaičius, organizuotas nusikalstamumas, mokesčių vengimas, sukčiavimas, mažos gyventojų pajamos, korupcija ir kt.
FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius patikino, kad vykdyti stambias įtartinas finansines operacijas per Lietuvą vengiama dėl mūsų šalies dydžio.
„Lietuva smulki valstybė. Stambūs nusikaltėliai ja nesinaudos, nes bankinis sektorius iš karto jas pastebės. Jie žino, kad daryti bankinius pervedimus per Lietuvą rizikinga”, – ataskaitos pristatyme kalbėjo FNTT vadovas.
Tuo tarpu FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis informavo, kad praėjusiais metais dėl įtartinų operacijų buvo įšaldyta 8 mln. eurų piniginių lėšų. Iš jų 5 mln. eurų buvo areštuota.
Jo teigimu, paskutiniu metu populiarus sukčiavimo būdas yra prisidengus žinomos įmonės vardu prašyti pervesti pinigus į visiškai kitos, naujos įmonės sąskaitą. „Pavyzdžiui, atidaro įmonę Lietuvoje ir į jos sąskaitą prašo pervesti pinigus iš Vokietijos. Tokius įtartinus pervedimus sustabdome. Tačiau bent kelis tokio sukčiavimo atvejus užfiksavome", – sakė Sigitas Šileikis.
Lietuvos banko Priežiūros departamento direktorius pasakojo, kad palyginti su kai kuriomis kaimyninėmis valstybėmis, mūsų šalies bankai turi kur kas mažiau klientų ne rezidentų. Lietuvoje esą jis yra apie 1 proc. o vienoje iš kaimyninių šalių 10-15 proc.
Pristatydami ataskaitą FNTT atstovai informavo, kad per metus Lietuvoje pateikiama apie 500 pranešimų apie įtartinas finansines operacijas, dar apie 0,5 mln. pranešimų – apie apie stambesnes operacijas grynaisiais pinigais. Vis dėlto teismus pasiekia tik apie 60 bylų per metus, o nuteisiami tik keli žmonės.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, FNTT skelbtą „Nacionalinio rizikos vertinimo atlikimo pirkimo“ supaprastintą atvirą konkursą laimėjo „Deloitte Lietuva”. Valstybės institucija jai turėjo sumokėti 396 064,46 litų.
FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus teigimu, vadovaujantis parengta ataskaita valstybės institucijos parengs veiksmų planą, kaip sumažinti nustatytas rizikas. Kitą panašią ataskaitą planuojama rengti po trijų metų.
