Tik paleista iš kalėjimo moteris sužinojo, kad nors ir nužudė, bet neturėjo kalėti

Daugybę metų 17 metų jaunesnio sugyventinio smurtą kentėjusi ir iš didelio susijaudinimo jį peiliu nudūrusi, o paskui dvi paras prie lavono gyvenusi vilnietė pensininkė Liudmila Mežuk tik paleista iš kalėjimo sužinojo, kad už grotų ji net neturėjo atsidurti – į laisvę lygtinai išleistos nuteistosios skundą išnagrinėję septyni Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjai nusprendė jos veiksmus kvalifikuoti ne kaip tyčinį nužudymą, o kaip nužudymą labai susijaudinus.

„Įvykio metu L. Mežuk buvo staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto (sugyventinio) Dmitrijaus B. prieš ją pavartoto smurto ir, atsakydama į dar vieną iš nuolatinių ankstesnių nukentėjusiojo neteisėtų smurtinių poelgių, tuoj pat po gauto smūgio ranka į veidą staiga sudavė jam vieną smūgį turimu rankoje peiliu į krūtinę ir taip jį nužudė“, – išplėstinė LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad moteris turi būti nuteista dėl nužudymo labai susijaudinus.

Anksčiau žemesnių instacijų teismai jos veiksmus vertino pagal kitą baudžiamąjį įstatymą – savo šeimos nario tyčinį nužudymą. Už tai jai buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo metu LAT nusprendė L. Mežuk skirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Nuteistajai buvo paskirtas įpareigojimas – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tiesa, L. Mežuk jau buvo pasiųsta atlikti jai skirtos realios laisvės atėmimo bausmės ir tuomet, kai kasacine tvarka LAT teisėjai išnagrinėjo jai iškeltą bylą, jau buvo išleista lygtinai iš įkalinimo įstaigos. Ji taip pat įpareigota nužudytojo motinai sumokėti 9 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą: „Pagal teismų praktiką, šios kategorijos baudžiamosiose bylose nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos sumą pripažinti per didele nėra pagrindo, nes nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma tyčia ar didžiai susijaudinus, žmogaus gyvybės atėmimu padaryta žala neatitaisoma.“

Kaip pažymėjo nuosprendį pakeitę LAT teisėjai, byloje akivaizdžiai nustatytas naudoto artimoje aplinkoje sisteminio smurto prieš L. Mežuk faktas – tarp bendro gyvenimo saitais susijusių sugyventinių buvo susiklostę įtempti tarpusavio santykiai ir nuolatos vykdavo konfliktų, dėl jų buvo kviesti policijos pareigūnai.

„Konfliktai, prasidėję net prieš penkerius metus, tęsėsi iki pat įvykio, nuo 2015 m., sugyventiniams pradėjus gyventi kartu, – pažymėjo teisėjo Artūro Pažarskio pirmininkaujama išplėstinė kolegija. – Antai 2015 m. policija buvo kviesta vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje, pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš L. Mežuk, pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, byloje nustatyta, kad L. Mežuk buvo sulaužytas šonkaulis. Nustatyta, kad 2017 m. buvo net 3 pranešimai, vienu atveju policiją kvietė Dmitrijus B. dėl to, kad L. Mežuk jo neįleido į namus. Kitu atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš L. Mežuk, pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį„ užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Trečiuoju atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš L. Mežuk, pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nustatyta, kad 2018 me. buvo 4 pranešimai, du kartus pranešėjas buvo Dmitrijus B., jis pranešė apie tai, kad L. Mežuk jo neįleidžia į namus. Du kartus pranešėja buvo L. Mežuk. Nustatyta, kad 2019 m. buvo vienas pranešimas.“

Anot teisėjų, sisteminį smurtą prieš L. Mežuk patvirtina ir medicininiai dokumentai apie jos patirtus kūno sužalojimus, todėl anksčiau bylą nagrinėję teismai klaidingai interpretavo Dmitrijaus B. neteisėtą smurtinį veiksmą – vienkartinį sudavimą L. Mežuk delnu – tik kaip įprastą ir negalėjusį sukelti smurtinių ir emocinių L. Mežuk reakcijų.

„Neteisėtas ar itin įžeidžiantis poelgis gali būti ir paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių“, – pakeisdami nuosprendį teisėjai rėmėsi ekspertų išvadomis, kuriose nurodyta, kad fiziologinis afektas – tai būsena, kuri susiformuoja kaip atsakas į vienkartinį poveikį, kuris kyla staiga ir staiga krenta.

„Nagrinėjamu atveju fiziologinio afekto būsena nebuvo konstatuota dėl to, kad vienkartinį veiksmą sudarė psichotrauminių situacijų (poveikių) visuma, kuri lėmė tapačias fiziologiniam afektui pasekmes – apribojo L. Mežuk gebėjimą visapusiškai vertinti situaciją, numatyti savo veiksmų pasekmes, visiškai kontroliuoti savo veiksmus, – ekspertę citavo teisėjai. – Tokia kumuliatyvinė situacija nulemia ir kitokį susijaudinimo būsenos vystymąsi – sprogimo fazės neišreikštumą, lėtą eigą ir pan. Sąmonėje dominuoja tik afektiniai motyvai, tik emocijos, žmogus nebegalvoja apie tai, kas bus, neplanuoja, neprognozuoja, kas gali vykti toliau ar kokias pasekmes sukels jo veiksmai. Tačiau jis jaučia poreikį veikti, bet nežino ir neranda veikimo būdo, protingų ir konstruktyvių sprendinių ar alternatyvių pasirinkimų. Psichologijos požiūriu šių (afekto ir emocinio susijaudinimo) būsenų priežastys ir pasekmės yra tos pačios, jos kyla kaip atsakas į psichotraumuojančią situaciją ir apriboja asmens gebėjimą racionaliai vertinti situaciją, prognozuoti savo veiksmų pasekmes, kontroliuoti savo elgesį. Tokie psichologijos ekspertės paaiškinimai, detalizuojant ekspertizės akte nurodytas išvadas, rodo, kad įvykio metu L. Mežuk buvo staigaus didelio susijaudinimo būsenos.“

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad L. Mežuk dar 2020 m. vasario 11 d., nuo 17 iki 24 val., savo namuose, išgėrusi taurę vyno, artimoje aplinkoje kilusio konflikto su sugyventiniu Dmitrijumi B. metu, tyčia šiam sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinę. Dėl sužaloto šonkaulio ir plaučio vyras nukraujavęs mirė.

Apie padarytą nusikaltimą L. Mežuk pranešė tik vasario 14 d., po vidurnakčio. Prieš tai ji nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vyno butelį.

„Išgėriau ir nutariau iškviesti policiją“, – per apklausą tyrėjams sakė moteris.

Paklausta, kodėl iš karto nekvietė nei greitosios pagalbos, nei policijos, L. Mežuk negalėjo atsakyti: „Nežinau, negaliu paaiškinti.“

Per apklausą moteris pasakojo, kad su Dmitrijumi B. susipažino maždaug prieš 8 metus, o kartu pradėjo gyventi nuo 2015 m. Per šiuos penkerius metus oficialiai neįregistruotoje šeimoje buvo visko: moteris ne kartą kvietė policijos pareigūnus, nes sugyventinis prieš ją smurtavo.

„Dažniausiai konfliktai kildavo, nes Dmitrijus B. prieš mane smurtaudavo“, – sakė L. Mežuk.

Moteris pažymėjo, kad policijos pareigūnus kviesdavo tik išimtiniais atvejais, – dažniausiai su smurtu susitaikydavo.

Anot jos, sugyventinis niekur nedirbo, kiekvieną dieną vartodavo alkoholį, prie šeimos gerovės neprisidėdavo. Tačiau išgerti mėgdavo ir L. Mežuk – ji prisipažino, kad su sugyventiniu girtaudavo, o tada ir kildavo įvairių nesutarimų.

„Tądien, kai nužudžiau Dmitrijų B., į namus grįžau apie 17 val. iš darbo, – pasakojo moteris. – Jis vienas sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Labai supykau ir ėmiau šaukti, kad namuose netvarka, nebuvo pakūrentos krosnys. Namuose buvo šalta, o jis sėdi ir geria alų. Dmitrijus B. mane iškeikė rusiškais keiksmažodžiais, supratau, kad mano priekaištai jam nerūpi. Supykusi atsidariau vyno butelį ir ėmiau jį gerti. Paskui ėmiau gaminti valgyti, kažką pjausčiau peiliu, o Dmitrijus B. toliau keikėsi ir staiga nusirengęs megztinį ir marškinėlius šūktelėjo: „Nužudyk mane!“ Pasakiau, kad nesiruošiu dėl jo sėdėti kalėjime. Mes toliau pykomės, Dmitrijus B. tapo dar agresyvesnis, kartą man smogė į veidą. Supykau – rankoje laikiau peilį ir juo kartą dūriau į krūtinės sritį. Jis iš karto nukrito ant grindų.“

Moteris tikino, kad jos sugyventinis tuo metu dar buvo gyvas, nes esą kvėpavo.

„Po suduoto smūgio peilį numečiau į spintelę, o pati iš virtuvės išėjau į kambarį, atsiguliau į lovą ir užmigau“, – pasakojo ji.

Ryte atsibudusi moteris pamatė, kad Dmitrijus B. ir toliau guli ant virtuvės grindų.

„Aš jo neliečiau, maniau, kad miega“, – sakė L. Mežuk.

Į darbą išėjusi moteris niekam nepasakojo, ką padarė, tačiau neslėpė, jog „viduje išgyveno“ dėl to, kas nutiko. O po darbo namo neskubėjo – užėjo pas kaimynę, pasikalbėjo apie gyvenimą, bet apie nudurtą sugyventinį nė neužsiminė.

„Grįžusi į namus pamačiau, kad Dmitrijus B. ir toliau guli toje pačioje vietoje, – prie jo nebuvau priėjusi, jo neliečiau“, – per apklausą teigė moteris.

Kad sugyventinis yra negyvas, ji teigė supratusi tik kitą rytą, nes Dmitrijus B. ir toliau gulėjo toje pačioje vietoje.

„Be to, jo veidas jau buvo melsvos spalvos“, – teigė moteris.

Bet ir vėl ji policijos nekvietė – nuėjo į darbą siuvykloje, kur kolegoms užsiminė, jog kitą dieną negalės ateiti, nes turi reikalų. Po darbo ji neskubėjo į namus – vaikščiojo po prekybos centrus.

„Kai grįžau vakare, Dmitrijus B. gulėjo toje pačioje vietoje, todėl nuėjau miegoti į savo kambarį – žinojau, kad kitą dieną iškviesiu policijos pareigūnus“, – sakė ji.

Taip beveik tris dienas su nužudytuoju tuose pačiuose namuose pernakvojusi moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad įvykdė žmogžudystę.

Paskambinti bendruoju pagalbos telefonu L. Mežuk ruošėsi net dvi paras – savo draugą nudūrusi moteris prieš kitus žmones bandė apsimesti, jog nieko nenutiko, tačiau tądien, kai kvietė policijos pareigūnus, į darbą nėjo – išvakarėse darbdavius įspėjo, kad darbe negalės pasirodyti, nes turi asmeninių reikalų.

Melavo ji ir Dmitrijaus B. motinai, kuri ieškojo sūnaus – sakė, kad šį ji išvijo iš namų.

Nukentėjusiąja pripažinta Dmitrijaus B. motina pareigūnams sakė, kad konfliktų tarp jos sūnaus ir gerokai vyresnės L. Mežuk kildavo dėl alkoholio vartojimo. Nuolat su sūnumi pokalbių programėle „Viber“ bendravusi moteris neslėpė, kad išgėręs jos sūnus būdavo agresyvus, smurtaudavo.

„Ne kartą L. Mežuk sakiau, kad ji nekentėtų ir mano sūnų išvarytų iš namų, tačiau ši sakydavo, jog jį labai myli“, – prisiminė nukentėjusioji.

Jos teigimu, tądien, kai sūnus neatsiliepė į skambučius, L. Mežuk jai papasakojo, jog Dmitrijų B. pagaliau išvarė iš savo namų, – esą davė 100 eurų ir liepė važiuoti į Visaginą, kur anksčiau šis gyveno.

Niekaip su sūnumi negalėjusi susisiekti Dmitrijaus motina ne kartą skambino L. Mežuk ir prašė padėti šį surasti, o galop paprašė kreiptis į policijos pareigūnus.

„Reikia, kad jie paskelbtų jo paiešką“, – sakė Baltarusijoje gyvenanti moteris.

Nors L. Mežuk žadėjo eiti prašyti pareigūnų pagalbos, tačiau savo pažado taip ir neįvykdė. O tądien, kai bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad sugyventinį nužudė, jo motinai atsiuntė nerimą keliančią SMS žinutę: „Myliu, bučiuoju, visus apkabinu, neprisiminkite manęs blogai.“

Po kelių dienų Dmitrijaus B. motinai policijos pareigūnai pranešė apie nužudytą jos sūnų, be to, netrukus ji internete pamatė straipsnį apie Vilniuje nužudytą vyrą.

„Ten buvo parašytas L. Mežuk namų adresas“, – prisiminė nukentėjusioji.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas „Pagalbos moterims linija“ [phone] [e-mail] kasdien visą parą „Vilties linija“ 116 123 [e-mail] kasdien visą parą „Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) [phone] II-VI 16:00-20:00 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba [phone] Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val. Penktadieniais: 8.00-18.00 val.

SPC kontaktai: Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija [phone] [e-mail] Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Elektrėnų Moterų informacijos centras [phone] 95216 [e-mail] Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Jonavos r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras [phone], [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kėdainių r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Mažeikių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Plungės r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Rietavo Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šalčininkų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Širvintų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Švenčionių r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Telšių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Trakų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Ukmergės r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Visagino r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija [phone] [e-mail] Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone] [e-mail] Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone] [e-mail] Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija [phone] [e-mail]