Ernestas Žerskis savo gyvenime padarė ne vieną nusikaltimą: ėmė greituosius kreditus svetimais vardais, sukčiavo, naudojosi vogtomis mokėjimo kortelėmis, vairavo girtas – iš viso įvykdė dešimtis įvairiausių nusikalstamų veikų, už ką užsidirbo 6 teistumus. Jis oficialiai buvo pripažintas recidyvistu.
Turėjo sėsti už grotų
Teisėjai jam vis suteikdavo dar vieną šansą, skirdavo baudas ar lygtines bausmes, kol galiausiai pernai kantrybė jiems trūko.
„Ankstesni teistumai ir iki tol taikytos švelnesnės bausmės nebuvo veiksmingi, nesulaikė jo nuo naujų analogiškos rūšies nusikalstamų veikų darymo. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad išvadų E. Žerskis nepadarė ir vėl vykdė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas taip keldamas pavojų kitų asmenų turtui“, – pernai rugsėjo 15 d. konstatavo Vilniaus apygardos teisėjų kolegija, sudaryta iš Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo ir Dariaus Prankos.
Jis buvo pasiųstas į kalėjimą 1 m. 9 mėn. už tai, kad su sėbrais pirko įvairiausius daiktus naudodamasis svetimomis mokėjimo kortelėmis. Įrodyti jo kaltę buvo sudėtinga, nes didelę dalį nusikaltimų vykdė per bendrininkus, tačiau pareigūnai ilgą laiką slapta visus juos sekė ir surinko pakankamai įrodymų.
Po šio sprendimo E. Žerskio bendrininkai sėdo į kalėjimą, o jis pats pasislėpė nuo teisingumo.
Praėjus maždaug mėnesiui, 2022 m. spalio 10 dieną, jis teismo nuosprendžiu dėl daugybės aferų nuteistas dar kartą. Šįkart jam skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė.
Nesuvokiama malonė
Ir tada įvyko tai, ko dar turbūt nėra buvę Lietuvos teisingumo istorijoje – bendrindamas šias dvi bausmes Trakų teisėjas Ričardas Prašmuntas pamynė kolegų valią pasodinti aferistą į kalėjimą ir kažkodėl nusprendė, kad bausmę jam reikia atidėti.
Tą teisėjas padarė priimdamas nutartį, kurioje nėra absoliučiai jokių motyvų ar paaiškinimų, kodėl nuteistajam nuspręsta suteikti malonę.
Ši nutartis priimta 2022 m. gruodžio 5 d., kai į teismą kreipėsi Probacijos tarnyba, prašydama subendrinti E. Žerskiui skirtas bausmes.
Subendrinęs abi bausmes teisėjas paskyrė nuteistajam 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimą, tačiau vykdymą atidėjo 2 metams ir įpareigojo jį tęsti darbą ar mokslą, taip pat būti namuose nuo 22 iki 6 val.
Taigi vieno teismo paskirtą realų laisvės atėmimą teisėjas Ričardas Prašmuntas tiesiog panaikino.
Pats teisėjas Delfi pateikė lakonišką, tačiau sunkiai suprantamą komentarą – esą E. Žerskis vykdė jam paskirtus įpareigojimus.
„Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis tinkamai vykdė Trakų rūmų nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, bendrinant bausmes nebuvo pagrindo laisvės atėmimo atidėjimo bausmę pakeisti į realią laisvės atėmimo bausmę, taip nepagrįstai apsunkinant nuteistojo teisinę padėtį“, – pakomentavo R. Prašmuntas.
Toks teisėjo paaiškinimas, kodėl panaikino kolegų skirtą laisvės atėmimo bausmę, keistas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, Delfi žiniomis, E. Žerskis pasislėpė nuo teisingumo nusprendus jį pasodinti į kalėjimą.
Ekspertas to dar nematė
Mykolo Romerio universiteto docentas Tomas Girdenis, gilinęsis į bausmių bendrinimo problematiką, susipažinęs su šia nutartimi, sakė, kad tokio sprendimo dar nėra matęs.
Pasak jo, paprastai bausmės vykdymas atidedamas pirmuoju nuosprendžiu, o vėlesniu sprendimu teismas panaikina bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau šiuo atveju viskas vyksta atvirkščiai.
„Įstatymas tiesiogiai šiuo klausimu nieko nesako, – komentavo teisės ekspertas. – Tačiau iki šiol tokios praktikos nėra buvę. Pagrindinė problema ta, kad vienas pirmosios instancijos teismas keičia kitą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš esmės tai nėra gerai, tačiau pasitaikydavo atvirkštinė praktika, kai pirmasis teismas atideda sprendimą, o antrasis, matydamas veikų visumą, subendrina iki realaus laisvės atėmimo. Kategoriškos išvados duoti negaliu, čia byla, verta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjimo.“
Tiesa, iki Aukščiausiojo Teismo ši situacija tikrai nenukeliaus, nutartis jau yra įsigaliojusi. Kaip informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, šiame procese dalyvavusi prokurorė Žana Sokolovska sprendimo neskundė. Į klausimą, kaip vertina šią situaciją, prokuratūra neatsakė.
„Dėl pačios teismo priimtos nutarties Jums reikėtų teirautis Vilniaus regiono apylinkės teisme“, – perdavė prokuratūros atstovė.
Ką nors pakeisti šioje istorijoje jau nebeįmanoma – sprendimas įsiteisėjęs, o E. Žerskis kalėjimo išvengė.
Delfi teiravosi teisėjų, priėmusių sprendimą atimti E. Žerskiui laisvę, vertinimo, tačiau kolegijos pirmininkas D. Pranka sakė, kad susilaikys nuo komentarų, nes Teisėjų etikos kodekso 13 str. 6 p. draudžia viešai pasisakyti apie kitų teisėjų nagrinėjamas bylas.
„Kartu atkreipiame dėmesį, jog tai yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris gali (turi) ar galėjo būti apskųstas. Dėl skundų teikimo šioje ir kitose panašiose situacijose atsakinga prokuratūra“, – pastebėjo teisėjas.
Turtinga kriminalinė karjera
E. Žerskis ne kartą susidūrė su teisėsauga. Pirmą kartą prieš teismą stojo dar 2008 m. dėl vagystės. O 2018 m. dėl sukčiavimo ir svetimo dokumento panaudojimo atsipirko 300 eurų bauda.
Tų pačių metų spalį jis buvo nuteistas, kai pasinaudojęs svetimomis asmens tapatybės kortelėmis prisiėmė greitųjų kreditų. Iš viso 21 nusikalstamą veiką padaręs aferistas tada gavo 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 m. ir 6 mėn.
Šiai bausmei dar nepasibaigus, 2019 m. rugsėjį jis nuteistas už tai, kad vairavo girtas. Teismas ir tąkart vyro pagailėjo – į kalėjimą nepasiuntė.
Tačiau teistumai jo visiškai nepamokė, – nusikaltimus, dėl kurių nuteistas pernai, vykdė tuo metu, kai jo atžvilgiu jau vyko teismo procesai, t. y. 2018 m. Būtent todėl teisėjai, vertindami jo elgesį, nusprendė, kad pasitaisyti E. Žerskis gali tik kalėjime.
Šįkart jis buvo nuteistas už tai, kad kažkaip gaudavo mokėjimo kortelių duomenis, dažnai – užsienio piliečių, ir pasinaudojęs jais pirko įvairius daiktus internete.
„Matyti, kad E. Žerskis dažniausiai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kaip ir šiuo atveju. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė esant neišnykusiam teistumui. Pažymima ir tai, kad E. Žerskis kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.
Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinės teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus), tai rodo gana nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams E. Žerskio elgesį. Siekiant jį pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę“, – pastebėjo teismas.
Ne pirmas gluminantis sprendimas
Beje, tai ne pirmas gluminantis R. Prašmunto sprendimas. 2011 m. Delfi rašė, kad šiam teisėjui pagailo ne išžagintos nepilnametės, bet jos išniekinimu kaltinamo vyro.
Dėl įtarimų išžaginimu ir seksualine prievarta kaltinamą vyrą teisėjas paleido – jis nebuvo laikomas suimtas, nors nukentėjusioji sulaukė grasinimų ir reikalavimų išsižadėti savo liudijimo, o įtariamasis nuo pareigūnų ilgą laiką slapstėsi.
Tokia teisėjo R. Prašmunto nutartis pribloškė pareigūnus, jie net mėnesį ieškojo E. Surovičiaus, o kai šį surado – vijosi porą kilometrų.
Kai į laisvę buvo paleistas Lentvario gyventojas, sumaištis kilo ir šiame miestelyje – vietos gyventojai stebėjosi, kad teisingumą Lietuvoje vykdo ne teismai, o nepilnamečių merginų prievartavimu kaltinami vyrai.
Tiesa, tąkart sprendimą prokurorai apskundė, o teisėjo klaidą ištaisė aukštesnės instancijos teismas.