Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamame viešajame konkurse G. Gurevičiūtė yra pateikta kaip viena iš garsių asmenų, galinčių prisidėti prie visuomenės, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, verslo atstovų ir kitų tikslinių grupių antikorupcinio švietimo informavimo, taip pat įvardijama kaip asmuo, galintis viešai formuoti netolerantišką aplinką korupcijai atsirasti ir plisti sveikatos priežiūros sistemoje.
SAM paskelbtas konkursas yra susijęs su valstybės projektu „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“, kuriam finansavimą skiria Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“.
Dar praėjusių metų pabaigoje ministerijos paskelbtam viešajam pirkimui yra numatyta skirti ne daugiau kaip 447 tūkst. eurų – per dvejus metus konkursą laimėjusi organizacija privalės įvairiose žiniasklaidos priemonėse skelbti socialinę reklamą, kurios tikslinė tema – korupcijos prevencija sveikatos priežiūros sistemoje.
„Projekto esmė – parengti ir sėkmingai įgyvendinti socialinę reklamą, skatinančią pacientus neduoti, o gydytojus – neimti padėkų (kyšių), didinančią pacientų ir medikų tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą bei nepakantumą korupcijos apraiškoms, – sako SAM atstovė Gabrielė Banaitytė. – Šiuo metu vyksta pasiūlymų vertinimo procedūros, laimėtojas dar nėra išrinktas.“
Kas dalyvauja konkurse ir kokius pasiūlymus pateikė, SAM nėra linkusi atskleisti, tačiau G. Gurevičiūtė neslėpė, kad yra viena iš pretendenčių tapti kovos su korupcija sveikatos apsaugos sistemoje ambasadore arba veidu. Juo pretenduoja tapti ir daugiau pramogų pasaulyje žinomų asmenų. Visi jie privalėjo pasirašyti deklaraciją, kuria, jeigu pavyks laimėti konkursą, įsipareigoja dirbti visos socialinės akcijos metu.
„Vyksta konkursas ir aš esu pasiūlyta, vyko derybos dėl galimai manęs kaip ambasadorės šiame projekte, bet kadangi pasirodė informacija, kuri, ko gero, buvo netinkama tokiam projektui prie mano vardo, taip ir pasibaigė – nieko daugiau negirdėjau“, – sakė G. Gurevičiūtė. Daugiau apie tai ji nebuvo linkusi kalbėti.
Informacija, apie kurią užsimena G. Gurevičiūtė, yra susijusi su Vilniaus apygardos teisme sausio 8 d. išnagrinėta baudžiamąja byla, kurioje dėl kyšio davimo Konkurencijos tarybos darbuotojui buvo nuteistas bendrovės „Agrobiokonsultacijos“ vadovas D. Jaruševičius.
Jis fotografų daugybę kartų yra užfiksuotas šalia G. Gurevičiūtės įvairiuose viešuose renginiuose, tačiau apie tai, kas ją sieja su šiuo vyru, televizijos laidų vedėja atsisako kalbėti ir teigia, kad žurnalistai neturi teisės apie tai rašyti.
Netgi dabar, kai G. Gurevičiūtės, kaip kovos su korupcija ambasadorės, kandidatūra yra pateikta iš ES lėšų finansuojamame viešajame pirkime, televizijos žvaigždė, akivaizdžiai ignoruodama viešąjį interesą, siekė šį ryšį nuslėpti, nors su D. Jaruševičiumi rodėsi viešumoje ir šių ryšių neslėpė.
O paklausta, ar apskritai etiška dalyvauti SAM organizuojamame konkurse, kai instagrame ir feisbuke yra skelbiamos gana asmeniško pobūdžio nuotraukos su dėl kyšio davimo nuteistu asmeniu, G. Gurevičiūtė sakė: „Aš jums neprivalau atsakyti į tokius klausimus – jūs neturite teisės nusikalstamos veikos kontekste naudoti mano vardo be jokio mano komentaro ir jokio mano žodžio“.
Tuo metu SAM atstovė G. Banaitytė, paklausta, ar konkurso organizatoriai domisi galimais ambasadoriais ir jų artimais ryšiais su kitais asmenimis, pavyzdžiui, teistais už korupcinio pobūdžio veikas, sakė, kad viešąjį konkursą paskelbusi ministerija vertins visus asmenis, siekiančius tapti kovos prieš korupciją ambasadoriais.
„Ketinimų deklaracijoje asmuo, siūlomas kampanijos, projekto ambasadoriumi, turi pasirašytinai nurodyti, kad jis sutinka dalyvauti projekte (jei jį siūlantis paslaugos teikėjas laimėtų konkursą) ir tai daryti tam tikrą nustatytą laiką, – sakė SAM atstovė.
– Projektų dalyvių pasiūlyti ambasadoriai yra vertinami bendrai siūlomų veiksmų, priemonių kontekste. Jie iš dalies atspindi konkurso dalyvio projekto, kampanijų viziją, parodo, kaip dalyvis suvokia tikslinę auditoriją, kuriai skirtas projektas, socialinės reklamos tikslus ir pan. Galutinį sprendimą dėl ambasadorių dalyvavimo reklamos kampanijose priims perkančioji organizacija kruopščiai juos įvertinusi. Jei kurio nors iš siūlomų ambasadoriaus reputacija kels abejonių, jo kandidatūros bus atsisakyta.“
Kada bus paskelbti ambasadoriai, dalyvausiantys antikorupcinėje socialinės reklamos akcijoje, dar nėra aišku.
Tuo metu D. Jaruševičiaus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 10 d. paskelbs, ar verslininkas pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl papirkimo – už tai, kad Konkurencijos tarybos darbuotojui davė 350 Eur bei pažadėjo dar duoti daugiau kaip 14 tūkst. Eur kyšį, D. Jaruševičiui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo ir 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.
Anksčiau neteistam verslininkui teismas nutarė bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, šiuo laikotarpiu D. Jaruševičius negalės išvykti ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui iš gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.
Šį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir nuteistasis – prokurorai mano, kad apygardos teismas netinkamai subendrino už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtą bausmę ir prašo ją padidinti iki 300 MGL (11 298 Eur).
Tuo metu D. Jaruševičius pateikė dviprasmišką skundą – nors ir pripažino kaltę dėl jam pateiktų kaltinimų, teismo prašo jį išteisinti, nes esą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo pažeistos slaptų tyrimo veiksmų taikymo taisyklės. Vis dėlto, jeigu teismas tokio skundo nepatenkintų, verslininkas teismo prašo paskirti švelnesnę bausmę, nes dabar skirta esą neatitinka teismų praktikos tendencijų korupcinio pobūdžio bylose.
Ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo buvo pradėtas, kai į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipėsi Konkurencijos tarybos darbuotojas – jis nurodė, kad sulaukė pasiūlymo priimti kyšį.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Konkurencijos taryba tuo metu vykdė tyrimą dėl bendrovių „Žagarės inžinerija“ ir „Rovaltra“ galimo kartelinio susitarimo – dar 2014 m. šios bendrovės dalyvavo bendrovės „Fontas LT“ organizuotame viešajame pirkime technikai pirkti, derino komercinius pasiūlymus.
Apie galimą draudžiamą susitarimą Konkurencijos tarybai dar 2015 m. kovo 26 d. pranešė Nacionalinė mokėjimo agentūra – buvo nurodyta, kad bendrovė „Fontas LT“ 2014 m., pretenduodama gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo, organizavo viešąjį pirkimą biomasės smulkintuvui su manipuliatoriumi pirkti, kuriame dalyvavusios bendrovės galimai susitarė, kas laimės.
Konkurencijos tarybos tyrimo metu buvo nustatyta, kad viešajame pirkime dalyvavusios bendrovės pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus ir iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją. Vėliau už sudarytą kartelį viešajame pirkime technikai pirkti Konkurencijos taryba bendrovei „Rovaltra“ skyrė 70 400 Eur, o „Žagarės inžinerija“ – 33 400 Eur baudas.
Vykstant šiam tyrimui į Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vyriausiąjį specialistą D. Grikinį kreipėsi D. Jaruševičius. Jis pasiūlė 50 tūkst. litų (14 481 Eur) kyšį už tai, kad tyrimo rezultatas būtų palankus draudžiamu susitarimu viešuosiuose pirkimuose įtartoms įmonėms.
Slaptą tyrimą pradėję STT pareigūnai užfiksavo, kaip D. Jaruševičius siūlo ne tik kyšį, bet ir net perduoda pinigus – 350 Eur D. Grikiniui buvo perduoti už dokumentų, kuriais remiantis Konkurencijos taryboje buvo pradėtas tyrimas, kopijas.
Teisme D. Jaruševičius pripažino jam pateiktus kaltinimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad verslininkas nebuvo nuoširdus pasakodamas apie padarytų nusikaltimų aplinkybes, todėl jo prisipažinimas nebuvo pripažintas lengvinančia aplinkybe.
Atnaujinta 2018 m. rugsėjo 17 d.: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu iš šio straipsnio pašalinta nuoroda į G. Gurevičiūtės asmeninį profilį „Facebook“, kuriame ji buvo pasidalinusi nuotrauka su D. Jaruševičiumi.