Kaip rašoma teismo pranešime, A. Kreivys buvo nuteistas dėl pasikėsinimo sukčiauti, kai iš keturių draudimo bendrovių pasikėsino gauti beveik 20 tūkst. eurų ir sukčiavimo, kai daugiau kaip 20 tūkst. Eur gavo iš septynių draudikų.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus A. Kreiviui vieną smūgį kietu buku daiktu į žastą, žastikaulis lūžo, tada jis kreipėsi į draudimo bendroves su prašymais gauti draudimo išmokas, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos.
Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nuteistojo A. Kreivio gynėjas prašė bylą nutraukti, argumentuodamas tuo, kad nuteistasis susižalojo krisdamas ant laiptų, o ne tyčia buvo sužalotas kito asmens, taip pat kad tarp A. Kreivio ir draudimo bendrovių susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, todėl jo veiksmai buvo dirbtinai kriminalizuoti.
Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad civiliniai teisiniai santykiai yra tada, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Šioje byloje nustatyta, kad draudimo išmoką buvo siekiama gauti apgaulės būdu tyčinį susižalojimą pateikiant kaip nelaimingą atsitikimą.
„Jei įvykis buvo inscenizuotas, o draudimo bendrovei nurodomas kaip tikrai įvykęs, tai vertinama kaip apgaulė siekiant užvaldyti svetimą turtą“, – nurodoma teisėjų kolegijos nutartyje.
Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma buvo nustatyta, kad žastikaulio lūžis (šioje byloje tirtas kaip draudžiamasis įvykis), kuris pripažįstamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, negalėjo būti padarytas A. Kreivio nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad jis susižalojo nugriuvęs ant laiptų. Bylai aktualus įvykis buvo inscenizuotas, tyčia save sužalojant, pasitelkiant kito asmens pagalbą.
„Taigi, paties sukeltą sužalojimą pateikiant kaip nelaimingą atsitikimą ir dėl to kreipiantis draudimo išmokų, dalies draudimo bendrovių atžvilgiu buvo pasikėsinta sukčiauti, o dalies bendrovių atžvilgiu sukčiauta, melagingai nurodant žastikaulio lūžimo aplinkybes, t. y. veikiant apgaule“, – pažymėjo nuteistojo gynėjo skundą atmetęs teismas.