Pastebima, kad vos 500 eurų skola gali padidėti net – iki 3742 eurų – dėl palūkanų, delspinigių, netesybų, bylinėjimosi išlaidų, ilgo ieškinio senaties termino ir kitų subjektyvių priežasčių.
„Mes apžvelgėme teismų praktiką ir patys buvome šokiruoti to, ką atradome“, – sakė I. Karalienė. Jos žodžiais, vien sutrumpinus ieškinio senaties terminus iki kelerių metų, skolos išieškojimo kaina smarkiai sumažėtų.
Taip pat vertėtų pagalvoti apie galimybę atsisakyti perteklinių procesinių dokumentų rengimo, siuntimo ir peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio taikymą antstolių vykdomai skolų išieškojimo veiklai, nes tai leistų sumažinti priverstinio skolų išieškojimo išlaidas iki 30 proc.
Profesorius Vytautas Nekrošius diskusijoje teigė, kad ne antstoliai kalti dėl baudų nemokėjimo ir tolimesnių skolų atsiradimo. V. Nekrošius prisiminė, kad prieš 2003 metų antstolių veiklos reformą visuomenėje buvo gyva nuostata, kad baudų mokėti apskritai nereikia.
„Visas permainas geriausiai iliustruoja „zuikių problema“. 2003 metais kas tik norėjo, važinėjo be bilietėlių, nes baudos kažkur tiesiog pradingdavo. Tačiau po 2003-ųjų visi suprato, kad viskas pasikeitė ir net priešingai, jeigu gaudavo baudą – skubėdavo ją susimokėti. Ar tai blogai? Ar mes dar vis norime gyventi laikais, kai žmogus gaudamas baudą žino, kad jam nieko nebus?“, - diskusijos metu sakė prof. V. Nekrošius.
Politikų siūlymai dar labiau skurdins žmones
Teisininkai ir antstoliai teigia, kad paskutiniai politikų siūlymai, susiję su skolų išieškojimu, neduos norimos naudos. Pasak profesoriaus V. Nekrošiaus, siūlomos Civilinio proceso kodekso pataisos, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus, ne tik kad nepadės skolininkui, bet dažnu atveju tik dar labiau jį nuskriaus.
„Yra žmonių, kurie gyvena Vilniaus centre. Ir jeigu žmogus turi vienintelį būstą šalia Seimo, tai žmogus parduos butą, gražins skolą, nusipirks būstą kitame Vilniaus rajone ir dar jam liks pinigų. Bet jeigu būstas regione bus parduodamas tik tada, kai skola viršys 10 tūkst. eurų, tai žmogus už likusius pinigus nieko nenusipirks, nes ten tiek kainuoja butas. Ir tuomet skolininkas taps valstybės išlaikytiniu“,– sakė V. Nekrošius.
„Tikrai yra įvairių skolininkų – yra daug gerų žmonių, kuriems privalome padėti stotis ant kojų ir turi būti daroma viskas, kad sistema jų „neužmuštų“ ir nesmaugtų. Tačiau yra ir tokių, kuriems viskas „vienodai“. Ir jų gailėti nereikia. Įstatymų pataisos neturi pasėti galimybės niekam nieko nemokėti. Tai paveiktų ne tik skolininkų, bet ir kreditorių elgesį. Jeigu mes žinome, kad skolų už komunalines paslaugas niekas neišieškos, tai šios skolos bus įskaičiuotos į nuostolius ir bus keliamos kainos mokančiųjų sąskaita. Aš nemanau, kad valstybė tai turi skatinti“, - sakė prof. V. Nekrošius.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų vadovės I. Karalienės, poreikis tobulinti priverstinio skolų išieškojimo procedūras akivaizdus, tačiau koncentruodamiesi tik į lengvatas skolininkams, negalime tikėtis gerų rezultatų. „Niekas nepaklausė minimalias pajamas gaunančių kreditorių, tarp kurių – apie 100 tūkst. alimentų negaunančių vaikų – ar jie sutinka gerokai ilgiau laukti savo pinigų, jeigu ir taip ilgas skolos kelias dar pailgėtų“,– pabrėžė I. Karalienė.
Paneigė mitus apie milijoninius pelnus
I. Karalienė teigė, kad visuomenėje plačiai aptarinėjamas atlygis antstoliams nėra toks milžiniškas, kaip norima parodyti.
„Noriu pasakyti, kad mūsų veiklos įkainiai nebuvo keičiami nuo pat 2003 metų. Įkainis už vieną darbo valandą yra 20 eurų ir jis atitinka valstybės tarnautojo, priimančio savarankiškus sprendimus, atlygį,– priminė I. Karalienė. Ji akcentavo, kad dėl antstolių veiklos įkainių buvo diskutuota daugybę kartų, tačiau atliktas įkainių tyrimas ekonominiu aspektu akivaizdžiai patvirtino, kad šie įkainiai yra objektyviai pagrįsti, juolab, kad jie tokie patys, kaip ir atitinkamos kompetencijos valstybės tarnautojų.
Pagal statistiką, antstoliams per metus administruojant apie 1 milijoną 800 tūkst. priverstinio išieškojimo bylų, vidutinis atlygis už kiekvieną bylą sudaro 7,2 euro.