„Lietuvos rytas“ rašo, kad G. Platūkis siekia atsiimti apie 40 tūkst. litų. Tačiau kreditorių ir eiliniu prokuroru tapusį buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją G. Jasaitį sieja sena draugystė ir hobis - aviacija. Teisėtvarkininkas dažnai kyla į orą lėktuvu, tačiau valdo jį ne pats, nes neturi piloto licenzijos. Jį skraidina aeroklubo vadovas G. Platūkis. Viena skrydžio valanda kainuoja apie 600 litų.
Į dienraščio klausimą, ar pareigūnas už šiuos skrydžius susimoka, pats G. Platūkis atsakė miglotai: „Jeigu turiu pinigų, įpilu degalų. Tai taip ir išeina.“ Tačiau sukonkretinus klausimą, ar degalų įpila prokuroras, G.Platūkis tikino, kad „gali įpilti, o gali ir neįpilti“.
Prokuroras G. Jasaitis šioje istorijoje nemato jokios bėdos - nesijaučia supainiojęs interesus ar nusižengęs etikai, todėl ir neketina nusišalinti nuo tyrimo.
Tačiau ne visiems tai atrodo taip. Generalinio prokuroro Dariaus Valio teigimu, G. Jasaičio nušalinimo jau siekiama teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu. Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ įvardijo net 46 svarbius įvykius, dėl kurių keliamos abejonės G. Jasaičio objektyvumu. Tačiau teismas kol kas nenagrinėja aplinkybės, kad šis prokuroras artimais ryšiais yra susijęs su vienu „FlyLAL“ kreditoriumi.
Buvusį generalinį prokurorą, dabartinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Artūrą Paulauską nustebino žinia apie privačius G. Jasaičio pomėgius, kurie susiję su byla. Pasak jo, reikia kuo skubiau tyrimu atsakyti, ar G. Jasaitis minėtame aeroklube nesinaudoja kokiomis nors nuolaidomis ar privilegijomis.
Nepasitenkinimo skundų yra sulaukęs ir Seimo Ekonomikos komitetas. Pasak komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, į parlamento komitetą kreipėsi advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ advokatas Giedrius Danėlius, informuodamas Seimos narius apie neigiamas ikiteisminio tyrimo veiksmų viešinimo pasekmes valstybei.
Dienraštis primena, kad „FlyLAL“ ant bankroto slenksčio atsidūrė 2008 m pabaigoje, kai bendrovės nuostoliai pasiekė 106 mln. litų. Didžiausi kreditoriai yra valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas (20,8 mln. litų), „Oro navigacija“ (6,4 mln. litų) ir Turto fondas (9,3 mln. litų), šiek tiek vėliau perėmęs Turto banką, kuris administravo „FlyLAL“ skolą „Nordea“ bankui. Tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis 2008-ųjų gruodį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „FlyLAL“ bankroto aplinkybių. Teigta, jog bankrotas buvęs tyčinis, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą to įrodyti nepavyko. Ikiteisminį tyrimą 2011-ųjų lapkritį perėmė G. Jasaitis. 2013-ųjų lapkričio pradžioje, gavus teismo sankciją, buvusių „FlyLAL“ akcininkų ir darbuotojų namuose buvo atliktos kratos. Įtarimai pateikti 17 asmenų - esą nacionalinio vežėjo bankrotą suorganizavo nusikalstama asmenų grupė.
