Tokį gebėjimą – vaikų apklausų metodus Lietuvoje ir Norvegijoje – lygina ką tik iš stažuotės tvirta vaikų teisių apsaugos politika pasižyminčioje šalyje grįžusi Aušra Augaitienė – Klaipėdos apygardos teismo psichologė, Vakarų Lietuvos teisėjams ir prokurorams padedanti apklausti nepilnamečius nukentėjusiuosius ir liudytojus.
Kas vykdo vaikų apklausas? Kokia jų procedūra?
Lietuvoje vykstant ikiteisminiam tyrimui ar teismo procesui vaikus teisininkams apklausti padedame mes, teismų psichologai, taip pat vaiko teisių apsaugos specialistai. Mūsų pagalbos dažniausiai sulaukia nuo sudėtingų nusikaltimų nukentėję ar liudytojai, specialiųjų poreikių ir neįgalūs vaikai.
Beveik visi teismų psichologai yra įgiję teisės psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir specialiai apmokyti pagrindinių vaikų teisinių apklausų principų.
Tik antrus metus dirbdami teismų sistemoje, dažnai susiduriame su sudėtingais atvejais, situacijomis, kai tenka konsultuotis su kolegomis teisininkais (prokurorais, teisėjais), psichologais ekspertais, taikyti tam tikrus, tik tam atvejui tinkančius, metodus, kurti individualias apklausos strategijas, todėl mums labai svarbi užsienio šalių patirtis.
Norvegijoje vaikų teisinių apklausų sistema ir praktika gyvuoja daugiau nei 10 m. Čia teisines nepilnamečių apklausas ikiteisminiame procese vykdo specialiai apmokyti policijos pareigūnai-apklausėjai specializuotuose vaiko apklausos kambariuose.
Šie pareigūnai rengiami Oslo policijos universitete, kur išklauso 1 m. trukmės teisinį vaikų apklausų kursą, susidedantį tiek iš teorinių, tiek iš praktinių modulių. Vėliau specializuoti policijos pareigūnai-apklausėjai turi nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją, vykdomos sudėtingų atvejų, su kuriais jie susiduria darbe, analizės.
Manau, kad toks atsakingas norvegų požiūris į su vaikais dirbančių specialistų pasirengimą gali būti pavyzdžiu tobulinant mūsų šalies teismų darbo su vaikais schemą.
Kur vykdomos apklausos? Kokio amžiaus ir kokių įvykių aukos bei liudytojai apklausiami specialioje aplinkoje?
Lietuva:
Lietuvos teismuose yra įrengti vaikų apklausos kambariai – vaikams patogiai įrengtos patalpos, atitinkančios teisinėms apklausoms keliamus reikalavimus. Šiuose kambariuose yra žaislų, minkštų baldų, reikiamų priemonių, t. y. sukurta kuo mažiau streso kelianti, saugi aplinka.
Čia teisėjo, prokuroro pavedimu apklausiame sunkių smurtinių ir seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų 3–18 m. aukas ir liudytojus. Tiesa, yra buvę atvejų, kai į teismo psichologus pagalbos kreipėsi teisininkai ir prašė apklausti 18–21 m. asmenis, kurie turėjo tam tikrą negalią, jų psichosocialinė branda nebuvo pakankama ir neatitiko fizinio amžiaus.
Norvegija:
Norvegijoje vaikų apklausos kambariai yra įrengti ne teismo ar policijos patalpose, o neutraliose, neigiamų emocijų apklausiamiesiems nekeliančiose įstaigose – vadinamuosiuose Vaiko namuose, nuo 2008 m. įsikūrusiuose net 10-yje Norvegijos vietų, kad būtų galima dirbti regioniniu principu. Vaiko namo organizacijose apklausiami 3–15 m. amžiaus sunkių smurtinių, seksualinės prievartos ar virtualiojoje erdvėje prieš vaikus padaromų nusikaltimų aukos ir liudytojai, taip pat specifinių sutrikimų, protinę ar kitokias sunkias negalias (autizmas, Dauno sindromas, protinė negalia, kt.) turintys suaugusieji.
Vaiko name vyksta ne tik teisinės vaikų apklausos, bet ir teikiamos kitos būtinos paslaugos: medicinines apžiūras atlieka medikai, pagalbą teikia psichologai, psichoterapeutai ir kt.
Taigi čia taip pat teikiama pagalba nepilnamečiams ir jų šeimoms, specifinių sutrikimų turintiems vaikams. Kompleksinis šių paslaugų organizavimas padeda efektyviai vykdyti vaikų teisines apklausas, pasiekti gerų jų rezultatų ir apsaugoti vaikus nuo antrinio traumuojamojo poveikio.
Kaip teisėsaugos institucijos bendradarbiauja apklausdamos vaikus?
Lietuva:
Lietuvoje tiriant su vaikais susijusius nusikalstamus įvykius bendradarbiaujama su policija, prokuratūra, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais bei kitomis su vaiko priežiūra, ugdymu ir gydymu susijusiomis įstaigomis.
Mūsų šalyje svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ruošiantis vaiko apklausai. Prieš apklausdami vaikus mes, teismo psichologai, paprastai bendraujame su teisininkais, aptariame vaiko, kurį ketiname apklausti, psichologinę būseną, numatome aktualius klausimus, kuriame bendrą apklausos strategiją. Šitaip siekiame išvengti įvairių netikėtumų, užtikrinti būsimų pokalbių su jaunaisiais liudytojais kokybę ir išvengti pakartotinių apklausų.
Norvegija:
Domėdamasi Norvegijos vaikų apklausomis pastebėjau, kad šioje šalyje visų sričių specialistai, teisininkai, vaiko artimieji deda visas pastangas, kad vaiko apklausa įvyktų tinkamai.
Prokurorai, policijos pareigūnai ir kiti specialistai iki numatytos vaiko apklausos organizuoja vaizdo konferencijas, susitikimus, planuoja apklausą. Tai viena iš teisinės vaiko apklausos dalių, kuriai čia skiriama ypač daug dėmesio ir laiko.
Kokia apklausos eiga?
Lietuva:
Vaiko apklausą galima suskirstyti į šiuos pagrindinius etapus: vaiko prisistatymą; laisvo pasakojimo etapą, kai vaikas pateikia savo įvykio versiją; tikslinamųjų klausimų, kuriuos per psichologą užduoda teisininkai, kiti dalyviai, klausimų etapą.
Apklausa dažniausiai atliekama be pertraukų vaikui bendraujant su psichologu, kuris per ausinę girdi ir apklausiamajam perteikia kitų teismo proceso dalyvių, pokalbį stebinčių nuotoliniu būdu, klausimus. Vėliau rašomas apklausos protokolas bei parengiamas apklausos vaizdo ir garso įrašas, kuris kaip svarbus vaiko liudijimas keliauja į teismą.
Galime pasidžiaugti, jog Lietuvos ir Norvegijos specialistų vykdomos teisinės vaikų apklausos yra panašios tiek metodiškai, tiek procesiškai: abiejose šalyse siekiama apsaugoti vaiką nuo antrinio traumavimo, padėti teisininkams surinkti visą reikiamą informaciją apie įvykį.
Panašiais metodais dirba ir abiejų šalių specialistai, apklausiantys vaikus.
Norvegija:
Norvegijoje apklausos vykdomos panašiai, tačiau taikomas tam tikrų sesijų principas: vieną apklausą sudaro 3–4 sesijos po 30 min., tarp kurių daromos pertraukos. Per jas vaikas ilsisi, žaidžia laukiamajame kambaryje su jį atlydėjusiais tėvais, globėjais, darželio ar mokyklos atstovais, o apklausėjas kitoje patalpoje su specialistais aptaria galimus klausimus vaikui ir kitą apklausos etapą.
Specialistai (psichologai, medikai, teisininkai ir kt.) apklausėjui teikia pasiūlymus, kaip tinkamai bendrauti su mažuoju liudytoju, stebi jo būseną ir emocijas.
Priešingai nei Lietuvoje, apklausėjas savarankiškai bendrauja su vaiku, t. y. be ausinių, sujungtų su teisininkais, kurie drauge su kitais proceso dalyviais kitoje patalpoje dalyvauja apklausoje nuotoliniu būdu monitoriuose stebėdami vaiko ir apklausėjo pokalbį.
Apklausos laikas neribojamas, vaikui duodama daugiau laisvės bendrauti taip, kaip jam priimtina, o tai, manau, lemia ir gerą vaiko savijautą, ir kokybiškus apklausų rezultatus.
Kokios priemonės naudojamos apklausų metu?
Lietuva:
Ir Lietuvoje, ir Norvegijoje naudojamos panašios apklausos priemonės. Abiejų šalių apklausose naudojami balti popieriaus lapai, kuriuose vaikas gali detaliai nupiešti įvykio vietą, žmonių ar kitų objektų išsidėstymą, taip pat schemiški žmogaus paveikslėliai, kuriuose mažasis liudytojas gali tiksliai nurodyti sužalotą kūno vietą.
Tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje jau seniai atsisakyta apklausose naudoti anatomines lėles, kurios yra nepatikimos, skatina vaikučius fantazuoti, o tai iškreipia parodymų patikimumą.
Norvegija:
Analizuodama Norvegijos apklausėjų darbą pastebėjau, kad čia (kitaip nei Lietuvoje) apklausose daug dėmesio skiriama vaiko jausmams, savijautai prieš ir po įvykio, pvz., aiškinantis nuotaikas naudojamos specialios priemonės – jausmų pagalvėlės (paveikslėliai) su veido išraiškomis. Norvegijos specialistai taip pat naudoja medicinos ekspertizių metu padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuoti tam tikri kūno sužalojimai. Į jas žiūrėdamas vaikas gali geriau atgaminti įvykį bei parodyti tam tikras detales, jas paaiškinti.
Kiek kartų ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikai?
Lietuva:
Abiejose šalyse stengiamasi vaikus išsamiai ir kokybiškai apklausti vieną kartą ir šitaip išvengti pakartotinių apklausų bei antrinio traumavimo. Deja, Lietuvoje neretai to padaryti nepavyksta, nes jaunasis liudytojas apklausiamas policijoje, o tik po to organizuojama detalesnė vaiko apklausa su psichologu ir ikiteisminio tyrimo teisėju.
Norvegija:
Norvegijoje nepilnametis vaikas apklausiamas vieną kartą. Vaikas gali būti pakartotinai apklausiamas tik Vaiko name ir tik esant būtinybei, pvz., kai paaiškėja naujos svarbios įvykio aplinkybės ar pan. Pakartotinėje apklausoje nekalbama apie jau užfiksuotus faktus, užduodami tik aktualūs nauji klausimai. Taip mažieji apsaugomi nuo dar kartą patiriamų neigiamų išgyvenimų.
Ko galėtume pasimokyti iš Norvegijos specialistų?
Manau, kad galėtume pasimokyti geriau įsiklausyti į vaikus, jų emocijas, daugiau dėmesio skirti darbo su vaikais sąlygoms bei jaunųjų liudytojų apklausėjų kvalifikacijai. Derėtų pasvarstyti apie galimybę neleisti vaikų apklausose dalyvauti įtariamiesiems. Norvegijoje nuo 2015 m. vaiko apklausoje gali dalyvauti tik įtariamojo advokatas, per kurį užduodami klausimai. Šitaip vaikas apsaugomas nuo itin stipraus antrinio traumuojamojo poveikio bei susitikimo su skriaudėju.
Mano nuomone, didelės investicijos į Norvegijos vaikų apklausėjų kvalifikaciją atsiperka. Šie specialistai turi galimybę specializuotis ir dirbti su tam tikromis tikslinėmis grupėmis: su sutrikusios raidos ir intelekto vaikais bei neįgaliaisiais ar psichikos sutrikimų turinčiais suaugusiaisiais dirba vieni apklausėjai, ikimokyklinio amžiaus vaikus apklausia kiti ir t. t. Tai leidžia specializuotis, gilinti savo kompetenciją vienoje srityje ir pasiekti puikių apklausų rezultatų, tinkamai saugoti vaikus nuo papildomo traumuojamojo patyrimo.
KOMENTARAS
Nerijus Ogintas, Panevėžio apygardos teismo psichologas
Kartais pas psichologą į teismą vaikas atvyksta netinkamai parengtas, pvz., jam ne tik nepranešama, kad bus susitikimas, kurio metu turės papasakoti visą tiesą apie tai, kas nutiko, bet jam dar ir pasakoma, kad dabar važiuos į parduotuvę. Tik vėliau vaikas pamato, kad iš tikrųjų jį atvežė į kažkokią apklausą teisme. Tuomet vaikas išsigąsta, supyksta ir tiesiog nebebendrauja su psichologu.
Kartais vaikui prasitarus, kad jam kažkas nutiko (pvz., mamos sugyventinis jį nepadoriai lietė), apie tai išgirdęs specialistas praneša vaiko mamai, kuri ima ginti savo draugą, pykti ant vaiko (kodėl šis prisigalvoja tokių nesąmonių?). Tuomet į apklausą atėjęs vaikas bijo nuliūdinti mamą.
Tokie pavyzdžiai parodo, koks svarbus su vaiko apklausomis susijusių institucijų bendradarbiavimas ir aiškūs procesiniai veiksmai dar iki apklausos: kas vienų institucijų turi būti pranešama kitoms, ką vaikui turėtų pasakyti jį į apklausą išlydintis žmogus (t. y. kaip vaiką tinkamai parengti apklausai), kas turi vaikui pranešti apie apklausą ir pan. Šie momentai svarbūs siekiant, kad vaiko apklausos metu būtų surinkta kuo patikimesnė informacija ir nereikėtų jos kartoti.