Keli būdai išklausyti mažamečio nuomonę skyrybų byloje
Skyrybų ir vaiko dalybų bylose vaiko nuomonė dažniausiai išklausoma tarpininkaujant vienam iš trijų specialistų: Vaiko teisių apsaugos darbuotojui, teismo psichologui (teismo posėdžio arba individualaus pokalbio tarp teismo psichologo ir mažamečio metu) arba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistui.
Anot psichologo N. Oginto, pirmieji vaiko nuomonę skyrybų byloje išklauso Vaiko teisių apsaugos specialistai: „Iš pradžių vaikas savo poziciją dėl bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos išsako vaiko teisių atstovams, kurie tėvams išsiskyrus aplanko šeimą, kalbasi su tėvais bendraisiais klausimais, t. y. kur liks gyventi vaikas, kokia bus bendravimo tvarka. Į teismą, teismo psichologą kreipiamasi tada, kai tėvai nesutaria, su kuo gyvens vaikas, arba kai kyla įtarimas, kad vaiko nuomone manipuliuojama, jį bandoma paveikti, vaikas kalba frazėmis, žodžiais, kurių įprastai mažamečiai nevartoja.“
Kai vaikas yra apklausiamas teismo posėdžio metu, jis savo nuomonę išsako viešai, girdint teisėjui, tėvams ir teismo psichologui. Visgi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo J. Maciejevskio teigimu, išklausant vaiko nuomonę teismo posėdžio metu labai svarbus teismo psichologo vaidmuo.
„Tarp vaiko ir bylos dalyvių, taip pat tarp vaiko ir teisėjo visada yra trečiasis subjektas – psichologas. Teismo psichologas betarpiškai bendrauja su vaiku, užmezga ryšį ir užduoda klausimus vaikui suprantama kalba. Kitaip sakant, jei bylos dalyviai užduoda klausimus vaikui, teisėjas klausimus apibendrina ir perduoda psichologui, psichologas juos pritaiko vaikui pagal jo raidą, išsivystymo lygį“, – teigia teisėjas.
Tokiu atveju, kai teismo psichologas vaiką apklausia individualiai, bendraujama nebe teismo posėdžio metu. Sutariamas patogus laikas, vaikas atvežamas pas psichologą arba pats psichologas atvyksta į vaikui neutralią vietą.
„Psichologas kalbasi su vaiku, pastebėtas įžvalgas fiksuoja išvadoje, išvadą vėliau perduoda teismui, teisėjui. Teismo posėdžio metu teisėjas perskaito išvadą, ją pakomentuoja, įvertinęs visas aplinkybes nusprendžia, ar į ją reikšminga atsižvelgti. Galiausiai sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos priima teismas“, – teigia N. Ogintas.
Pasak teisėjo J. Maciejevskio, pagrindinis principas – vaiką apklausti vieną arba kiek įmanoma mažiau kartų. Dėl šio tikslo teisėjai ir teismo psichologai nuolatos bendradarbiauja, siekia, kad vaiko netektų varginti pasikartojančiomis apklausomis.
„Teisėjai tariasi su teismo psichologais, ar geriau kreiptis į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą, ar vaikus apklausti patiems. Tarnyba atlieka išsamesnę ekspertizę dėl vaiko nuomonės gyvenamosios vietos klausimu. Taip pat jie įvertina vaiko ir tėvų ryšio stiprumą, santykio tvirtumą. Tarnyba ilgesnį laiką stebi vaiko ir tėvų interakciją nei teismo psichologai, tačiau jų paslaugos yra mokamos. Matant, kad tėvai konfliktuoja, nepasidalina vaiko globa, sprendžiama, kuris vaiko apklausos būdas tinkamiausias“, – teisėjui pritaria teismo psichologas.
Vaiko nuomonės išklausymas nepriklauso nuo amžiaus
Teisėjo J. Maciejevskio teigimu, vaikų apklausų teisme neriboja mažamečių amžius: „Tam tikrų kategorijų bylose yra numatyta, kad vaiką privaloma išklausyti, kai jam sueina 10 metų, bet, iš tiesų, teismui nusprendus, kad vaiko nuomonė skyrybų byloje yra svarbi, gali būti apklausiami ir kur kas jaunesni vaikai. Aišku, jaunesnių nei 10 metų vaikų apklausos sudėtingesnės, ypač reikalinga specializuotų psichologų, kurie geba prakalbinti mažamečius, pagalba.“
Panevėžio apygardos teismo psichologo teigimu, šeimos, skyrybų bylose vaikai išklausomi tada, kai jau geba suformuluoti nuomonę: „Svarbu nesumaišyti vaiko norų ir nuomonės. Nuomonė yra sąmoninga, argumentuota, vaiko suvokta pozicija tam tikrais klausimais, o norai dažniau gali būti susiję su poveikiu, kuris yra daromas vaikui skyrybų metu. Skyrybų bylose tėvai dažnai manipuliuoja vaikais, būtent dėl šios priežasties vaikai teisme neretai išsako ne nuomonę, o norus.“
Anot jo, apklausiant vaiką skyrybų bylose labai svarbu įvertinti vaiko brandą, dėl to bendraujant su vaiku žiūrima, ar jis savo nuomonę reiškia nuosekliai, ar nuomonė nekinta perklausus jį apie tuos pačius dalykus keletą kartų ir ar jo pasakojimas sutampa su neverbaline kalba, emocine išraiška, balso tembru, veido mimika ir bendra pastebima psichologine būsena.
„Taip pat atsižvelgiama į tai, ar vaikas kalba suaugusiųjų žodžiais. Pavyzdžiui, noriu pas tėtį, nes mama neturi pakankamai finansų, kad pasirūpintų šeima. Kai vaikas kalba tokiais žodžiais, yra pagrindas manyti, kad tėvai vaiką nuteikinėja, daro jam poveikį, jo išsakyti žodžiai gali būti neteisingi, dirbtinai suformuoti“, – darbine patirtimi dalinasi psichologas N. Ogintas.
Teisėjo J. Maciejevskio nuomone, vaikas, gyvendamas su abiem tėvais ar su vienu iš jų, gyvena tam tikrame socialiniame burbule, dėl to neįmanoma, kad aplinka mažamečiui nedarytų įtakos. Dažnai pasitaiko, kad vaikai perima tėvų nuotaikas, poziciją tam tikrais klausimais, tačiau susiduriama ir su atvejais, kai vaikai yra piktybiškai nuteikinėjami prieš vieną iš tėvų. Tokiose situacijose išgirsti tikrąją vaiko nuomonę gali būti itin sudėtinga, reikalinga patyrusio specialisto pagalba.
Teismo psichologas su vaiku kalba ne ilgiau kaip valandą
Vaiko apklausų specialistas teigia, kad nėra griežto standarto, kaip ir kiek laiko turėtų būti apklausiami vaikai. Visgi, remiantis konkrečia jo praktika, vaiko apklausa, kai psichologas individualiai kalbasi su mažamečiu, trunka ne ilgiau kaip valandą.
„Per valandą dažniausiai pavyksta aptarti pagrindinius klausimus, išsiaiškinti vaiko poziciją. Jei apklausa trunka ilgiau – vaikas tiesiog pavargsta“, – pripažįsta specialistas.
„Per valandą pasimato, ar vaikas gali suformuluoti savo nuomonę, ar yra tam tikras lojalumo konfliktas ir vaikui sunku išreikšti savo poziciją, jis jaučiasi kaltas ir dėl to negali įvardinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Jei vaikas apklausiamas teismo posėdžio metu, tai ši procedūra įprastai trunka apie valandą ar trisdešimt minučių.“
Teismo psichologas pabrėžia, kad apklausų metu psichologai vaiko nuomonę nori suprasti neužduodami tiesioginių klausimų. Psichologai stengiasi neklausti vaiko, ar jis nori gyventi su tėčiu ar su mama. Jie nori įsiklausyti į vaiko pasakojimus, suprasti, kaip jis vertina situaciją ir neužduoti klausimų, kurie prasideda žodžiu kodėl.
„Pavyzdžiui, kodėl nenori gyventi pas mamą? Tokie klausimai gali skambėti kaip kaltinimas. Taip pat teismo psichologai stengiasi užduoti kuo mažiau uždarų klausimų. Tokie klausimai yra vienpusiški, labai konkretūs, kategoriški, – sako N. Ogintas. – Dar svarbu akcentuoti, jog teismo psichologai apklausų metu stengiasi vaikams sukurti psichologiškai saugią aplinką. Stengiamės paaiškinti, kad vyksta ne tardymas, o pokalbis, kurio metu vaikas turi teisę išsakyti tai, ką galvoja, ko nori.“
Apklausų metu psichologai stengiasi neužduoti ir klausimų, kurie padidintų vaiko nesaugumo jausmą ar gynybiškumą. Taip pat siekia vaikui parodyti, kad jis yra neatsakingas už tai, ką teismas nuspręs. Vaiko nuomonė svarbi, bet ne jis priima galutinį sprendimą.
„Pasitaiko atvejų, kai tėvai bando vaikui įteigti, kad jo apsisprendimas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra lemiamas. Tokiais atvejais vaikas gali jaustis kaltas, kad, pavyzdžiui, nuvylė tėtį, nes pasakė, jog nori gyventi su mama. Iš esmės vaikų apklausoms skyrybų bylose yra sukurtos bendros taisyklės, tam tikras protokolas. Teismo psichologai taip pat žinias ir įgūdžius nuolatos atnaujina organizuojamų mokymų metu“, – teigia Panevėžio apygardos teismo psichologas.
Anot Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo J. Maciejevskio, prieš 10 metų teismuose atsiradusių psichologų esminė užduotis skyrybų, vaikų dalybų bylose – išgirsti mažamečių lūkesčius ir sumažinti galimai žalingą proceso poveikį, jaučiamą psichologinį spaudimą.
„Psichologo užduotis apsaugoti vaiką nuo klausimų, kurie gali jį traumuoti, taip pat užtikrinti jo saugumą. Psichologai skyrybų bylose siekia užtikrinti, kad mažamečiai teisme jaustųsi kiek įmanoma jaukiau, kad galėtų laisvai išreikšti tikrąją savo nuomonę ar poziciją tam tikrais klausimais.“
Prieš apklausą skyrybų byloje svarbus vaiko paruošimas
Žinant, kad mažamečio laukia apklausa teisme ar jo nuomonė bus išklausyta individualaus pokalbio su teismo psichologu metu, gali kilti klausimas, ką sakyti vaikui? Ar reikia vaikui bandyti paaiškinti susiklosčiusią situaciją? Anot psichologo, normalu vaikui pasakyti, kur jis bus vedamas, ko jo ten bus klausinėjama. Rekomenduojama vaikui akcentuoti, jog svarbu, kad jis psichologui ar teismui pasakytų, ką galvoja, kaip jaučiasi. Svarbu mažamečiui paaiškinti ir faktą, kad ne jis, o teismas priima galutinį sprendimą, tačiau jo nuomonė yra labai svarbi.
„Tėvų leidimas ir vaiko padrąsinimas išsakyti nuomonę duoda labai daug naudos. Vaikui suteikiamas tam tikras psichologinis leidimas išsipasakoti psichologui. Mažametis nesijaučia kaltas, nebijo pasidalinti asmeninėmis šeimos istorijomis ar išgyvenimais“, – pabrėžė psichologas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo J. Maciejevskio nuomone, idealiame pasaulyje išvis neturėtų kilti tokių situacijų, vaikas neturėtų būti vedamas į teismą aiškinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Visgi susiklosčius tokiai situacijai labai svarbu, jog vaikais suprastų išsakytos nuomonės svarbą skyrybų, vaiko dalybų byloje.
„Teismas priima sprendimą vadovaudamasis ne tik vaiko nuomone, bet ir kitais duomenimis, tad vaikui svarbu suprasti, kad vien jo nuomonė nenulems galutinio verdikto. Teismas prisiima atsakomybę, kadangi vaikui sprendimo emocinė našta gali būti nepakeliama. Aišku, prieš apklausą tėvai turėtų paruošti vaiką, jį nuraminti, paaiškinti, kad jo išsakyta nuomonė negalutinė ir ji neturės įtakos vaiko ir tėvų santykiams. O teisėjas ir teismo psichologas visada sieks, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Dar akcentuoju, kad siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ypač svarbus teisėjo ir psichologo bendradarbiavimas. Norit išlaikyti glaudų ryšį tarp teisėjų ir teismo psichologų, šiemet organizuojama speciali konferencija“, – sakė teisėjas.
