Galutine ir neskundžiama nutartimi trijų teisėjų kolegija nutarė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Jonui Urbanavičiui, Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojai Raimondai Rudukienei ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriui Nerijui Žiliui iškelta baudžiamoji byla turi būti nutraukta.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje STT pradėjo dar 2012-aisiais, kai gavo duomenų, kad rengiantis Vilniaus mieste statyti Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginį (atliekų rūšiavimo liniją) ir siekiant įgyti teises į šio įrenginio statybai reikalingą žemės sklypą buvo suklastoti oficialūs dokumentai, kurių pagrindu neteisėtai buvo įregistruota nuosavybės teisė bei išnuomotas valstybei priklausantis žemės sklypas.
Suklastojus ir panaudojus dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba su VAATC 2012-ųjų gegužės 11-ąją sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria neteisėtai buvo išnuomota dalis valstybei priklausančios žemės – žemės sklypas, esantis Jočionių g.
Klastojamuose dokumentuose buvo nurodyta, kad ketinamame išsinuomoti žemės sklype yra keturios asfaltbetonio dangos aikštelės. Dokumentai buvo pateikti ir be problemų užregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje bei Registrų centre.
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas savivaldybės darbuotojus ir VAATC direktorių išteisino ne tik dėl dokumentų klastojimo, bet ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau vėliau Vilniaus apygardos teismas šį nuosprendį pakeitė ir konstatavo, kad jie turi būti nuteisti tik dėl dokumentų klastojimo.
Nors ir suklastojo dokumentus, tačiau tiek J. Urbanavičius, tiek R. Rudukienė ir N. Žilius išvengė baudžiamosios atsakomybės – jų kasacinius skundus išnagrinėjęs LAT paskelbė, kad nuteistųjų padaryta veika „vertintina kaip mažareikšmė“, todėl jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
„Šis projekto įgyvendinimas buvo svarbus visam Vilniaus regionui, išteisintieji, savo aktyviais veiksmais bandydami pradėti gamyklos statybą, veikė ne asmeniniais, o Vilniaus miesto savivaldybės interesais“, – paskelbė LAT.
Pasak teisėjų, „realiai šio nusikaltimo pavojingumas nėra didelis“, o padaryta nusikalstama veika vertinama kaip mažareikšmė.
Teismas nurodė, kad VAATC akcininkėmis ir steigėjomis buvo Vilniaus apskrities savivaldybės, ši bendrovė buvo įsteigta siekiant sukurti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti atliekų perdirbimo gamyklą, kurios svarbą pagrindė dar 2002 m. Vyriausybės priimtas nutarimas dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo.
Nors atliekų perdirbimo gamyklos projektas buvo reikšmingas Vilniaus apskrities savivaldybėms, bylos duomenimis nepaneigta, kad įgyvendinti jį skubos tvarka imtasi tik 2012 m., kai iškilo grėsmė prarasti šiam projektui skirtą ES finansavimą.
Taip pat nepaneigta ir tai, jog viena iš priežasčių, dėl kurių šio projekto įgyvendinimas vėlavo, buvo ta, kad pagal tuometinį teisinį reguliavimą, nesuformavus valstybinės žemės sklypo dalies, sklype Vilniuje, Jočionių g. 13, nebuvo galima jo išsinuomoti ir VAATC pradėti gamyklos statybas.“
Teismo teigimu, susidariusi situacija buvo išspręsta, kai savivaldybės ir VAATC darbuotojai „įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į tikrus dokumentus dėl neva pastatytų keturių asfaltbetonio dangos aikštelių, aplink jas suformavus sklypą, panaudojus suklastotus dokumentus ir VAATC sudarius šios valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį“.
Tiesa, kai buvo nustatyti neteisėti veiksmai, valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis su VAATC buvo nutraukta, tačiau vėliau ši sklypo dalis vėl buvo išnuomota tai pačiai bendrovei, o 2015 m., kaip ir buvo numatyta, pastatyta atliekų perdirbimo gamykla.
„Dėl to darytina išvada, kad nors dėl nuteistųjų veiksmų buvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, pažeisti fizinių ir juridinių asmenų interesai, tačiau baudžiamajame įstatyme saugomam teisiniam gėriui esminė žala nepadaryta“, – nurodė LAT.
Anot teisėjų, nebuvo paneigti nuteistųjų parodymai, kad dokumentus jie suklastojo „ne siekdami kokios nors asmeninės ar jų proteguojamų privačių fizinių ar juridinių asmenų naudos, o norėdami įgyvendinti svarbų Vilniaus regiono savivaldybėms atliekų rūšiavimo gamyklos statybos projektą, taip pat išvengti rizikos dėl ES projektui skirto finansavimo praradimo.“
Dėl dokumentų klastojimo teismas baudžiamaisiais įsakymais anksčiau kaltais yra pripažinęs VAATC direktoriaus pavaduotoją Osvaldą Markevičių, anksčiau dirbusį Prezidentūros kancleriu, ir bendrovės „Kagema“ vadovą Joną Varną. Savo kaltę pripažinusiems verslininkams skirtos daugiau kaip 6,6 tūkst. eurų baudos.