„Džiugu, kad pavyko įgyvendinti 16-osios Vyriausybės programos nuostatą plėsti asmenų, galinčių gauti antrinę teisinę pagalbą, ratą. Profesionalių teisininkų paslaugomis, kurias pilnai ar dalinai apmoka valstybė, nuo šiol gali pasinaudoti daugiau Lietuvos piliečių“, –pranešime spaudai pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Nuo sausio 1 d. nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršija 9 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) – 2700 eurų (9315 Lt). Iki šiol tokią teisinę pagalbą galėjo gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršydavo 8 MMA. Jei asmuo, kuriam reikalinga teisinė pagalba, turi išlaikytinių, tai papildomai prie šios sumos pridedama po 3 MMA kiekvienam išlaikytiniui.
Dalinai mokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (kuomet valstybė padengia 50 proc. šios paslaugos kainos) galės gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršija 13 MMA – 3900 eurų (13 455 Lt). Iki šiol tokią dalinai mokamą teisinę pagalbą galėdavo gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršydavo 12 MMA. Jei toks asmuo turi išlaikytinių, tai papildomai prie šios sumos pridedama dar po 4,5 MMA kiekvienam išlaikytiniui.
Gyventojų pajamų lygiai, kuomet asmuo gali gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, buvo sumažinti Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės 2009 m.
Antrinė teisinė pagalba apima procesinių dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą administracinėse, civilinėse, baudžiamosiose bylose ir vykdymo procese bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
2015 m. valstybės biudžete numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimui ir organizavimui skirti 6,7 mln. eurų (23,1 mln. Lt). Pernai šiems tikslams buvo skirta 18,4 mln. Lt (5,3 mln. eurų).
2013 m. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įvertinus asmens turtinę padėtį, priėmė daugiau kaip 11 tūkst. sprendimų teikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą ir 1,6 tūkst. sprendimų, kuomet asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama jam sumokėjus 50 proc. šios paslaugos kainos.