Dar prieš krizę verslininkas susidomėjo Vilniaus rajone esančia žemės ūkio bendrove, kurios pagrindinė veikla – šitakė grybų auginimas. Verslas jam pasirodė įdomus, nors bendrovė dirbo nuostolingai. Jis tikėjosi viską modernizuoti ir rasti naujas rinkas grybams realizuoti.
Po nepagrįstų kaltinimų – kukli kompensacija
Visgi šis planas ne tik nenusisekė, bet virto kone dešimtmetį trukusiu košmaru.
Viktoras sulaukė kaltinimų net 3 nusikaltimais: dėl kreditinio sukčiavimo (BK 207 str.), trukdymu antstolio veiklai (BK 231 str.) ir sukčiavimo stambiu mastu (BK 182 str. 2 d.). Maksimali už pastarąjį nusikaltimą gresianti bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.
Tačiau galiausiai vyras buvo visiškai išteisintas, nes nepadarė nieko, kas turėtų nusikaltimo požymių. Teismo nuosprendžiuose pažymėta, kad bylą prokurorai sulipdė be jokių įrodymų, o kai kurie kaltinimai išvis paremti išsigalvojimais ir prasilenkia su elementaria logika.
„Iš pradžių tu galvoji, kad tai kažkokia klaida, kad sveikas protas turi nugalėti, kad viskas turi greit baigtis. Turėjau tokią viziją, kad sveikas protas nugalės ir byla bus nutraukta. O kai sulaukiau kaltinimų, tapo aišku, kad byla dirbtinai pritempinėjama“, – dabar visą istoriją prisimena Viktoras.
Atsakymo, kodėl prokurorai taip pasielgė, verslininkas neturi iki šiol – galbūt tai tiesiog nekompetencija, o galbūt noras parodyti puikius darbo rezultatus.
„Iš pradžių nieko nežinojau, kas vyksta. O kai pamačiau bylą, ten prirašyti 6 tomai, 1200 puslapių informacijos. Kaip sakė advokatas, tai visokių nesąmonių, nereikalingos informacijos pripūsta byla. O ateina prokuroras su tokia byla į teismą ir teisėja mato, kad čia tūkstantmečio sukčiavimas, ne kitaip“, – dabar juokiasi pašnekovas.
Šiandien verslininkas jau pats padavė prokuratūrą į teismą ir pasiekė pirmąją pergalę – dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Jam priteista 5500 eurų advokato išlaidoms padengti ir dar 2300 eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Galvoju, suma absoliučiai neadekvati. Tuo labiau, tu nematai tų pinigų, dar bus apeliacija, dar bus kasacija. Tie pinigai gal ateis po 3 metų. O kas yra tokia suma palyginus su mano išgyvenimais, mano šeimos išgyvenimais. Būtu bent 5-10 tūkst. eurų, nors sunku įvertinti pinigais visus tuos išgyvenimus. Kai tau atsiunčia kaltinamąjį aktą ir matai, kad tau gresia tiek metų kalėjime, jei teismas pripažins tave kaltu, – kalbėjo verslininkas. – Be to, dėl neturtinės žalos dar gali bylinėtis. Bet kodėl piliečiui, kuris yra išteisintas, iškart nesumokėti išlaidų už advokatą?“
Po visos šios istorijos Viktoras smarkiai nusivylė prokuratūros veikla, kuri, jo nuomone, dar netoli pažengė nuo sovietmečio.
„Jei su manimi, kuris yra nekaltas ir absoliučiai nieko bendro neturi su kriminalų sfera taip elgiamasi, tada kaip yra su sudėtingomis bylomis mūsų valstybėje? Kai tikrai yra sukčiai, kurie slepia savo pėdsakus, kaip yra su jais? Man tapo aišku, kad mūsų prokuratūra neturi kompetencijos sudėtingoms byloms. Kur turi kompetencijų, tai apmėtyti mėšlu kvailą Lietuvos pilietį, šitai jie gali padaryti. Kažkokį pijoką nuteisti, kuris buteliu davė į galvą ir po to pasirašė, kad yra kaltas. Bet sudėtingoms byloms, manau, mūsų prokuratūra neturi kompetencijos ir tikriems sukčiams yra tokia erdvė, net baisu darosi, kas juos gali sustabdyti, jei tokie žmonės dirba mūsų prokuratūroje“, – nuomone dalinosi Viktoras.
Investicija nenusisekė
Visos šios į rimtą kriminalą virtusios istorijos ištakos – 2008-ųjų metų pradžia. Tada ekonomika dar klestėjo, o bankai laisvai dalino paskolas visiems norintiems.
Žemės ūkio bendrove Vilniaus rajone, kuri priklausė keliasdešimčiai narių, susidomėjęs Viktoras susitarė, kad bankas finansuos įsigijimą. Su visais nariais buvo sutarta, kad jie, gavę 10 proc. avansą, perleis verslininko įmonei jiems priklausančius bendrovės pajus.
Jei per 45 dienas su jais nebus pilnai atsiskaityta, pajai grįš jiems, o avansą pardavėjai galės pasilikti. Su dalimi pardavėjų sandoriai įvyko sklandžiai ir su jais buvo pilnai atsiskaityta, o Viktoras įgijo kontrolinį bendrovės paketą.
„Atėjo krizė ir mums pritrūko pinigų sumokėti pilietei likusią sumą, mes ją perspėjom, kad pinigų nėra, atsiprašom, mes grąžinam pajus. Situacija taip greit negerėjo, todėl jų ir nenupirkom. Maždaug tokia ta istorija“, – prisiminė verslininkas.
Ši pinigų negavusi moteris pasijuto nuskriausta, todėl kreipėsi į teismą, o po to ir į prokuratūrą, esą ji buvo apgauta. Taip ir gimė baudžiamoji byla, susidedanti iš trijų kaltinimų.
Kaltinimas dėl kreditinio sukčiavimo Viktorui buvo pateiktas dėl to, kad esą imdamas paskolą apgavo banką, nurodęs, kad pirks kontrolinį bendrovės pajų paketą – bent 51 proc., tačiau, anot prokurorų, įsigijo tik 37 proc.
Sukčiavimu verslininkas apkaltintas dėl to, kad esą už įsigytus pajus 5 pardavėjams apgaule nesumokėjo 23 774 eurų, pasinaudodamas jų amžiumi, gyvenimiškos patirties sudarant sandorius neturėjimu, prastu lietuvių kalbos žinojimu bei teisiniu neišprusimu.
Trukdymas antstoliui siejamas su tuo, kad jis esą pateikė melagingą informaciją apie savo bendrovės pajamas ir veiklą.
Byla subliuško
Tačiau nagrinėjant bylą teisme pradėjo aiškėti, kad visi šie prokurorų pateikti kaltinimai yra laužti iš piršto ir neturi nieko bendro su realybe.
„Byloje nėra jokių požymių, kad bankas Viktoro P. buvo apgaudinėjamas ir apgautas. Bankui buvo teikti visi reikalingi kreditui gauti dokumentai, jie buvo tikri tiek forma, tiek turiniu, bankas pats apskaičiavo procentinę kredituojamo pajaus išraišką, kontroliavo kredito lėšų panaudojimą, visa pajaus pirkimui skirta kredito dalis iškart buvo pervesta pajaus pardavėjams, o pats kreditas laiku grąžintas“, – nuosprendyje rašė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja.
Vertindama kaltinimus sukčiavimu, teisėja pažymėjo, kad Viktoras, nesumokėdamas už pajus, kurie sugrįžo pardavėjams, negavo ne tik neteisėtos naudos, kuri yra būtinas jam inkriminuoto nusikaltimo požymis, tačiau negavo išvis jokios naudos.
„Nukentėjusiųjų pajus kaip perteklinis buvo jiems grąžintas, nes jis tiesiog nebuvo reikalingas. Taigi šiuo atveju nenustatytas sukčiavimo dalykas – nauda, ir vien jau tai yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, – sprendė teismas. – Įmonės valdymo kontrolės įgijimas nėra nei neteisėtas veiksmais, nei, juolab, nusikaltimas.“
Prokurorų kaltinime nurodytas aplinkybės, kad sutartys buvo pasirašytos pasinaudojant pardavėjų gyvenimiškos patirties stoka, teisinio išprusimo trūkumu ir skubinant juos, pasak teisėjos, išvis yra išsigalvotos.
„Teismo vertinimu, tai yra išsigalvojimas bandant bet kokiais argumentais suformuluoti sukčiavimo požymius atitinkančios veikos aprašymą, – rašoma nuosprendyje. – Pagal šias sutartis Viktoras P. net neįgijo sukčiavimo dalyko – naudos, – tai yra negavo nei svetimo turto, nei teisių į jį, nei išvengė turtinės prievolės, nei ją panaikino, nes jis jų neturėjo. Dėl to kaltinimas, esą, Viktoras P., su tikslu išsaugoti pajus ir kontrolę, tęsė sukčiavimą, tyčia sukurdamas savo įmonės nemokumo situaciją su tikslu išvengti prievolių pagal sutartis, yra iš esmės ydingas samprotavimas, nes neįmanoma išvengti prievolės, kurios asmuo neturi, vykdymo (ar ją panaikinti).“
Teisėjos nuomone, ilgus metus prokurorai Viktorą persekiojo tik dėl to, kad už pajus pinigų negavę žmonės pasijautė nuskriausti.
„Visumos bylos duomenų analizė apie 2008-07-24 sutarčių pasirašymo aplinkybes lemia teismo išvadą, kad, anaiptol, ne informacijos stoka, ne nukentėjusiųjų skubinimas ir ne jų neva socialinis pažeidžiamumas, o tik nukentėjusiųjų skriauda, kuomet jie nepateko tarp asmenų, kurių pajaus pirkimas buvo apmokėtas banko kredito lėšomis, nulėmė neišsipildžiusiais jų lūkesčiais grindžiamą ilgametį Viktoro P. baudžiamojo persekiojimo procesą“, – pasisakė teismas.
Lygiai taip pat, anot teismo, jokio pagrindo neturi ir kaltinimas trukdymu antstoliui, nes Viktoro pateikti duomenys buvo teisingi. Be to, to įrodymus verslininkas bandė įteikti ir prokurorams, tačiau jie atsisakė juos priimti.
„Be kita ko, šiuos duomenis Viktoras P. prašė leisti pateikti į bylą ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau prokurorė, nurodydama formalų ir akivaizdžiai nepagrįstą argumentą neva tai prašymas, nesusijęs su ikiteisminio tyrimo papildymu, 2019-05-03 neskundžiamu nutarimu jį paliko nenagrinėtą ir dokumentų neprijungė“, – dėmesį atkreipė teismas.
Viktoras pirmosios instancijos teisme buvo visiškai išteisintas, nusprendus, kad jis jokių nusikaltimų išvis nepadarė. Prokurorai po tokio verdikto nepasidavė ir nuosprendį apskundė, tačiau aukštesnės instancijos teismas tik patvirtino, kad jokių įrodymų byloje nėra. Prokuratūra pateikė ir kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išvis atsisakė jį svarstyti.
Nusivylė prokuratūros darbu
Kalbėdamas su Delfi Viktoras džiaugėsi bent tuo, kad jo argumentai buvo išgirsti teismuose.
„Teisėjai absoliučiai blaiviai ir labai išsamiai viską išnagrinėjo, matosi, kad žmonėms tikrai rūpi jų darbas, jie supranta, ką jie daro šiame gyvenime. Tai yra kvalifikuoti žmonės, kurie tikrai vykdo savo pareigą ir tikrai turi kompetencijų tam“, – sakė jis.
Tačiau prokurorams verslininkas negailėjo aštrių žodžių, o liūdniausia jam, kad jokių pasekmių už neteisėtą jo persekiojimą, tikėtina, niekas taip ir nesulauks.
„Tai, ką padarė prokuratūra šiuo atveju yra ne lygis mūsų valstybei ir ne lygis mūsų visuomenei XXI amžiuje. Tai tikrai postsovietinė konservatyvi institucija, kuri taip ir nepasikeitė. Ir pasekmių jiems jokių nebus. Jie savivaliauja ir jiems yra leista. Leista įstatymu ir niekas jų nekontroliuoja, – piktinosi pašnekovas“.
Po 5 metus trukusio baudžiamojo proceso Viktoras su savo advokatu į teismą padavė prokuratūrą, reikalaudamas, kad jam buvo atlygintos advokato išlaidos – 5 tūkst. eurų, taip pat ir neturtinė žala, kurią jis įvertino 20 tūkst. eurų suma.
„Dėl ieškovo atžvilgiu nepagrįstai pradėto baudžiamojo persekiojimo, ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškia dėl neteisėtų veiksmų atsiradusiais neigiamais išgyvenimais, t. y. patirtu nuolatiniu nerimu, netikrumu, pažeminimu. Šios žalos didesnę sumą lemia prokuratūros atliktų neteisėtų veiksmų mastas, proceso trukmė net penkerius metus. Negrįžtamai pabloginta ieškovo reputacija. Patirti neigiami išgyvenimai palietė ne tik ieškovą, bet ir jo šeimą, pažemino jį kaip asmenį ir pablogino jo reputaciją tiek kolegų, tiek ir kitų asmenų akyse, padarė neigiamą įtaką ieškovo socialiniam gyvenimui“, – nurodė jis savo ieškinyje.
Nesutikdama su šiuo ieškiniu prokuratūra gynėsi, kad pats Viktoras trukdė sklandžiam tyrimui, atsisakė duoti parodymus, o jį išteisinančius įrodymus pateikė tik teismui.
„Ieškovui eilę kartų atsisakius duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo subjektų pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai buvo esmingai apsunkinta“, – aiškino prokuratūra.
Tą patį kalbėjo ir prie šios bylos dirbę prokurorai, kurie akcentavo, kad teismai nenustatė jokių jų neteisėtų veiksmų.
„Vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus“, – savo atsiliepime dėstė valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Vilius Paulauskas.
Pats Viktoras, paklaustas, kodėl atsisakė duoti parodymus, sakė, kad jis buvo apklaustas daugybę kartų ir viską papasakojo.
„Aš nedaviau parodymų tik per vieną apklausą, būdamas spec. liudytoju, kai pamačiau, kad iš manęs tyčiojasi. Pakviečia kelis kartus per metus, užduoda tuos pačius klausimus. Matau, kad jie nesiorientuoja toje byloje ir net nežino, ko jiems reikia. Tada pasinaudojau savo teise neduoti parodymų, o jie tai traktavo, kad atsisakiau juos duoti. Juk tai kiekvieno žmogaus teisė. Be to, jie mano, kaip liudytojo parodymus, panaudojo prieš mane, kas yra Konstitucijos pažeidimas“, – sakė Viktoras.
Kalbėdamas apie dokumentus, kuriuos esą pateikė tik teismui, pašnekovas juokėsi – šiuos jis bandė pateikti prokurorams, tačiau jie atsisakė prijungti jį teisinančius įrodymus prie bylos.
„Prokuratūra pasakė, kad mes nepriimame jūsų rašytinių dokumentų, nes tai nesusiję su byla. Kai byla nukeliavo į teismą, teismas mano paaiškinimų nematė, nes prokuratūra nusprendė jų neprijungti ir išsiųsti bylą į teismą. Pamatęs tuos dokumentus teismo salėje, prokuroras sako, mums tai buvo siurprizas, pilietis paruošė tokį siurprizą, prašom grąžinti bylą, nes blogai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir turime prijungti dar daugiau naujų kaltinimų“, – pasakojo Viktoras.
Kad prieš šios bylos dirbę pareigūnai elgėsi neteisėtai, patvirtino ir ieškinį išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja.
„Įvertinus, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo teismas nustatė, kad ieškovas nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tačiau konstatavo, kad ieškovui nepagrįstai buvo perkelta savo nekaltumo įrodinėjimo našta, kas yra konstituciniu lygmeniu ginamos asmens teisės pažeidimas, kad baudžiamąjį ieškovo persekiojimo procesą lėmė nukentėjusiųjų G. skriauda dėl jų neišsipildžiusių lūkesčių, o prokurorė nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo teikiamus papildomus įrodymus, kad realiai ikiteisminis tyrimas pradėtas, tęstas ir kaltinamasis aktas perduotas teismui nepaisant duomenų, įrodymų trūkumo, trūkstant nusikalstamų veikų pagrindimo, teismas sprendžia esant neteisėtus prokurorų veiksmus“, - nusprendė teismas.
Tiesa, šis sprendimas jau yra apskųstas ir jį dar peržiūrės aukštesnės instancijos teismas.