„Bandžiau surinkti kažkiek pinigų ir ieškojau asmens, kuris galėtų įtakoti lemiamo sprendimo priėmimą Vilniaus miesto taryboje“, – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentams aiškino R. Pundienė.
Su plėtros projektais dirbančiai bendrovei vadovaujanti R. Pundienė STT agentams įkliuvo, kai jiems pareiškimą apie renkamus pinigus kyšiui pranešė vienas sklypo bendrasavininkas. Operatyviniais tinklais pareigūnai užfiksavo visus verslininkės pokalbius bei nustatė pinigų perdavimo faktą – iš dviejų sklypo bendrasavininkų moteris paėmė tūkstantį litų.
Ikiteisminį tyrimą atlikę STT ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai R. Pundienės baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Supaprastinta tvarka bylą išnagrinėjusi teisėja Nijolė Žimkienė nusprendė, kad R. Pundienė pasinaudojo savo tariama įtaka Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojams, turintiems administracinius įgaliojimus ir priimantiems sprendimus dėl detaliųjų planų tvirtinimo, pažadėjo juos paveikti kyšiu, ir veikdama neva tų pareigūnų naudai susitiko su su žemės sklypo, esančio Pilaitės seniūnijoje, bendrasavininkais ir reikalavo bei paėmė kyšį.
Dėl tarpininko kyšininkavimo kalta pripažintai anksčiau neteistai R. Pundienei teismas skyrė 60 MGL (7 800 Lt) dydžio baudą. Ją nuteistoji privalės sumokėti per keturis mėnesius.
Be to, teismas nusprendė konfiskuoti kaip kyšį gautus tūkstantį litų. Teismo baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjo – jeigu verslininkė nesutiks su supaprastinta tvarka išnagrinėtu verdiktu, teisėjai imsis jos bylos nagrinėjimo.
Bylos duomenimis, praėjusių metų rugsėjį R. Pundienė kreipėsi į du žemės sklypo savininkus, kuriems pasiūlė greičiau išspręsti problemas, tačiau už tai esą reikės sumokėti kyšį savivaldybės tarnautojams. Spalio mėnesį moteris per du kartus paėmė 200 ir 800 Lt už teritorijos, esančios tarp Čekoniškių, Geležių ir Varnės gatvių Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano patvirtinimą.
R. Pundienė ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltės nepripažino ir aiškino, kad ji negalėjo nieko paveikti Vilniaus miesto savivaldybėje, nes paprasčiausiai čia nieko nepažįsta. Ji taip pat neigė, kad paėmė pinigus iš žemės sklypo bendrasavininkų.
Vėliau moteris savo poziciją pakeitė ir pripažino, kad rinko pinigus kyšiui. Kaltinamoji aiškino, kad daug metų ji bei šeimos nariai negalėjo patvirtinti savo sklypo detaliųjų planų, todėl buvo iškilusi reali grėsmė, jog gali būti nugriautas namas, į kurio statybą buvo sudėtos visos santaupos bei parduoti turėti butai.
„Spaudžiama šių aplinkybių ir iš esmės pasijutusi beviltiškoje situacijoje, nusprendžiau duoti kyšį – kad tik reikalai pajudėtų“, – sakė R. Pundienė.
Moteris teigė, kad susitiko su dviem bendrasavininkais, kurie rengė kvartalo detalųjį planą.
„Jų klausiau, ar jie sutiktų prisidėti finansiškai, jeigu situacija ir toliau nesikeis, – sakė R. Pundienė. – Man atrodė, kad jei būtų patvirtintas detalusis planas, visi kvartalo savininkai nuo to tik laimėtų, tačiau jie turėtų prisidėti finansiškai prie kyšio davimo. Norėjau surinkti didesnę pinigų sumą ir ketinau ieškoti, kas galėtų perduoti kyšį asmeniui, kuris galėtų įtakoti lemiamo sprendimo priėmimą“.
R. Pundienė neslėpė, kad per pastaruosius metus, dalyvaudama kvartalo sklypų savininkų susirinkimuose, matė, jog sunkiausia yra žmones įtikinti kažką daryti, todėl kalbėdama apie kyšio davimą su dviem bendrasavininkais ji kartais „pablefuodavo“.
„Jie niekaip negalėjo apsispręsti, todėl bandžiau juos paveikti, sakydama, kad „aš uždėjau už juos, kad jie paskutiniai beliko“ ir panašiai“, – aiškino kaltinamoji.
„Iš nuogirdų bei kitų architektų buvau girdėjusi, kad detalieji planai patvirtinami tik kokiame šeštame ar septintame tarybos posėdyje, todėl buvau nusiteikusi ilgam procesui – kadangi miesto taryba renkasi kartą per mėnesį, maniau, jog plano tvirtinimas gali užtrukti apie pusę metų ar dar ilgiau, – STT aiškino R. Pundienė. – Tačiau įvyko taip, kad mūsų detalusis planas buvo patvirtintas jau per antrąjį miesto tarybos posėdį, todėl kyšio davimas nebeteko prasmės, o kadangi turėjau daug papildomų išlaidų, pinigus nutariau panaudoti bendriems reikalams“.
Kyšiui pinigų davę sklypo bendrasavininkai pareigūnams sakė, kad R. Pundienė jiems nenurodė jokio asmens, kuriam esą buvo ketinama duoti kyšį, duomenų. Paimdama pinigus ji taip pat atsisakė pasirašyti ant popieriaus, jog gauna lėšas.