„Tai buvo didžiausias pažeminimas mūsų gyvenime, mes dar iki šiol negalime atsigauti“, – šiandien sako Lietuvoje gimusios ir visą laiką gyvenusios moterys. Jos – motina ir dukra, tą vakarą leidusios vakarą netoli namų esančiame bare, kuriame ne kartą lankėsi ir anksčiau, tačiau niekada nebuvo patekusios į tokią situaciją. Jos neabejoja, kad išpuolio aukomis tapo tik dėlto, kad tarpusavy kalbėjosi rusų kalba.
Ką patyrė populiarioje kavinėje, esančioje sostinės Nemenčinės plente, moterys buvo priverstos dar kartą išgyventi – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimų dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei diskriminavimo dėl tautybės sulaukė Povilas Graževičius (g. 1990 m.).
Anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjęs šiuo metu vienam barui Palangoje vadovaujantis P. Graževičius nepripažįsta jam pateiktų kaltinimų, tačiau neslepia, kad padarė klaidą, kai kavinėje „Kino studija“ iškoneveikė klientes.
„Šioje situacijoje aš esu nukentėjusysis, aišku, įžeidžiau savo užpuolikus, man gėda dėl savo žodžių, jos įžeidinėjo kitus žmones, dėl to man užvirė kraujas, reikėjo elgtis kitaip“, – teisme aiškino kaltinamasis, tačiau jis kol kas atsisakė papasakoti, kas gi tą vakarą įvyko kavinėje.
Jis tikino, kad taip pat buvo parašęs pareiškimą dėl įvykių „Kino studijoje“, tačiau tyrimą atlikę pareigūnai jį nutraukė.
„Nenorėjau apkrauti teismo, todėl nutarimo nutraukti tyrimą neskundžiau, o po kelių savaičių gavau dokumentus, kad esu užpuolikas“, – P. Graževičius sakė, kad bandė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, tačiau kol kas nepavyko, bet jis nenuleis rankų ir „eis toliau“.
Pareigūnai buvo nutraukę ir ikiteisminį tyrimą, kuriame nukentėjusiomis pripažintos motina ir dukra, tačiau joms pavyko pasiekti, kad jis būtų atnaujintas.
„Visada sakiau, kad mano šalis yra Lietuva, mes ją turime padaryti stipresne valstybe, bet mano giminaičiai labai skeptiškai žiūrėjo į mano kalbas, o kai įvyko istorija kavinėje, kuomet mane su dukra užpuolė ir iškoneveikė, net pašaipiai atsiliepė – sakė, na ką, gavai, – prisiminė nukentėjusioji. – Bet nenusileidau – pasakiau, kad vis tiek pasieksiu savo.“
Ir ji pasiekė – baudžiamoji byla pradėta nagrinėti teisme.
Lietuvoje nuo gimimo gyvenanti moteris sakė, kad po įvykių kavinėje „Kino studija“ net norėjo išvažiuoti į Vokietiją, kurioje yra gimę jos tėvai.
„Su dukra net po savaitės bijojome išeiti į laiką, atrodė, kad visi mūsų kaimynai lietuviai yra prieš mus nusiteikę, buvo apėmęs toks jausmas, kas visi tavęs nekenčia ir nori nužudyti“, – emocijų neslėpė nukentėjusioji.
Ji pasakojo, kad tą vakarą į kavinę su dukra atvyko iš namų – norėjo pavakarieniauti, tačiau virtuvė jau nedirbo, todėl jos užsisakė butelį vyno ir vandens. Iš pradžių jos kalbėjosi prie staliuko, tačiau vėliau persėdo prie baro – barmenės paprašė pakrauti cigarečių kaitinimo įrenginį.
Moteris neslėpė, kad su dukra kalbėjosi bendromis temomis rusų kalba, tai užkliuvo netoliese sėdėjusiam vienam klientui, bet šios paaiškino, kad yra Lietuvos pilietės, gyvena laisvoje šalyje ir gali kalbėti kokia tik nori kalba. Šį pokalbį, anot jos, girdėjo ir prie baro dirbusi barmenė.
„Kadangi kavinė jau ruošėsi užsidaryti, mes neskubėjome išeiti, nes salėje buvo nemažai žmonių, tačiau jau planavome kviestis taksi, kai maždaug po 5 ar 10 minučių išgirdau iš salės vyrišką balsą – pradėjo šaukti „Putino šliu*os“, – teisme pasakojo ji. – Supratau, kad tai mums yra adresuota, iš karto įjungiau telefono kamerą – prie mūsų priėjęs labai ramiu tonu ir su šypsena veide P. Graževičius pasakė, kad šiukšlės iš Rusijos čia yra nereikalingos, o paskui tai dar kartą pakartojo, pradėjo mus varyti iš baro. Jam pritarė ir barmenė, tada ir prasidėjo konfliktas.“
Moters teigimu, dukra į įžeidinėjimus iš karto sureagavo – paskambino bendruoju pagalbos telefonu.
„Tada P. Graževičius pasakė, kad gerai, atvažiuos policija ir parodys jūsų vietą – ir tada rankos gestu parodė konteinerį, sakė, pi*k savo Putiną“, – prisiminė ji.
Šie įžeidinėjimai kaip reikiant paveikė tiek motiną, tiek jos dukrą – lietuvių kalba jos bandė aiškinti, kad yra Lietuvos pilietės, šioje šalyje gimė ir gyvena.
„Įžeidinėjimai tęsėsi toliau – jis rankoje turėjo kokteilį, juo mus apipylė, vis kartojo, kad esame žiurkės, kal*s, gąsdino, jog atvažiuos policija ir mus deportuos, parodys mūsų vietą konteineryje, supratau, kad ten suras mūsų kūnus, – antrino nukentėjusiosios dukra. – Buvau labai išsigandusi, dar kartą paskambinau policijai. Baisiausia buvo tai, kad visi bare buvę žmonės P. Graževičių palaikė – tik tyrimo metu sužinojau, jog jie visi yra pažįstami. Paskui bandėme išeiti iš baro, bet P. Graževičius mūsų neišleido, tada mano motina nuėjo į šoną ir susižalojo veidą. Tada visi dar labiau pradėjo šaipytis, tik vienintelė bare dirbusi ukrainietė Ana atnešė ledo ant veido užsidėti. Ji buvo vienintelis bare žmogiškai besielgiantis žmogus.“
„Mačiau, kad bare yra vaizdo kameros, todėl pirma mintis, šovusi į galvą, buvo ta, jog mūsų valstybė šioje situacijoje apgins, – tęsė nukentėjusioji motina. – Suprantu, kad yra sudėtinga geopolitinė padėtis, bet man tai buvo labai didelis įžeidimas – mes esame labai atsakingos Lietuvos pilietės, padedame nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, juos visą laiką palaikėme. Ir tada, kai jis mane apipylė kokteiliu, kai mane išvadino ka***e, mane ištiko nervinis priepuolis – mums neleido išeiti, nenorėjau būti toje patalpoje, todėl kilusią agresiją nukreipiau prieš save – su kažkokiu daiktu sužalojau savo veidą.“
Kai motina su dukra pagaliau išėjo į lauką ir laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai, jų teigimu, iš kavinės išėjęs P. Graževičius ir jo bičiuliai toliau naudojo psichologinį smurtą: „Su dukra mes buvome dviese, o jie buvo penkiese, ir jie mus visaip žemino, dainavo karines dainas kaip „Katiuša“, aiškino, kad rusus žudo Ukrainoje, mes supūsime, esame šlykštūs žmonės, o kai paprašiau jo prisistatyti, jis pasakė, kad kai čiulpsi mano b*į, prisistatysiu – ir vėl tęsė sakydami ka*ė, žiurkė“, – siaubingais prisiminimais dalijosi moteris.
„Tada sakė, kad aš p***iau Putiną, aiškino, kad jis yra šaunuolis, – tęsė moters dukra. – Pakartojau, kad esu Lietuvos pilietė, gerbiu Ukrainą, ten turiu daug draugų, teikiau paramą, bet jam vis tiek užkliuvo, kad su mama esame rusakalbės – sakė, jog esame žiurkės, kurios nemoka lietuvių kalbos. Aiškino, kad atvažiuos rusų tėvelis ir su „geliku“ pasiims, aiškino, jog pas jus Rusijoje įprasta mušti žmonas, klausė, ar man vyro rankų namuose man dar mažai, o mamą žemino, sakė, kai b***į čiulpsi, tada ir prisistatysiu. Paskui pamačiau, kaip atvažiavo apsauga, – net pradėjau žliumbti, o jie ėmė šaipytis, sakė, tai nepadės, man neužteks ašarų, nes dar atvažiuos policija.“
Situacija, anot jų, nurimo tik tada, kai į kavinę „Kino studija“ atvažiavo policijos pareigūnai.
„Esu įsitikinusi, kad mus visaip išvadino tik dėl to, kad su mama prie baro kalbėjome rusiškai, jie šaipėsi iš mano lietuviško akcento, mano tautybės ir kalbos“, – pabrėžė nukentėjusioji dukra.
Ji neslėpė, kad po šio išpuolio buvo priversta kreiptis pas psichologus: „Su trauma gyvenu iki šiol, man dabar sunku bendrauti su lietuviais, nors turiu daug draugų, kurie mane palaiko, o kai jie sužinojo, kas atsitiko, negalėjo patikėti – jie puikiai žino, kokia esu Lietuvos patriotė, čia gimiau ir noriu gyventi, nenoriu išvykti. Po šio įvykio mano savivertė buvo prarasta, patyriau didžiausią traumą, praradau tikėjimą, ar tikrai esu Lietuvos pilietė. Tik žmonės ir medikamentai man padėjo gyventi toliau ir tikėti, kad Lietuvoje yra teisingumas ir sąžiningumas.“
„Nežinau, kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu būčiau vyras, – juk viskas įvyko tik dėl to, kad tarpusavyje kalbėjomės rusiškai“, – pridūrė jos motina, kuriai taip pat ilgą laiką teko gydytis pas medikus.
Nukentėjusiųjų pasakojimus apie įvykius kavinėje „Kino studija“ išklausęs kaltinamasis P. Graževičius sakė, kad esą ne viskas yra tiesa, ką jos pasakojo, tačiau savo poziciją teismui nutarė išsakyti tik tada, kai bus apklausti visi liudytojai, įvykio vakarą buvę maitinimo įstaigoje. Taip pat teismas planuoja peržiūrėti vaizdo įrašus iš kavinės – juos policijos pareigūnai išsireikalavo nukentėjusiųjų prašymu jau kitą dieną po įvykio.
Jeigu teisme bus įrodyta P. Graževičiaus kaltė, jam grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Papildyta. „Kino studija“ valdanti bendrovė nurodė, kad P. Graževičius niekuomet nedirbo šioje kavinėje. Nukentėjusiomis pripažintoms moterims tokia informacija nebuvo žinoma, jos buvo įsitikinusios, kad prie jų buvo priėjęs darbuotojas.
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
