Tokią žalą patyrusi savivaldybės įstaiga net nesugebėjo pasirūpinti, kad ji būtų išieškota iš pinigus neteistai R. Voinickiui pervedinėjusios Vilniaus savivaldybės biužetinės įstaigos „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ dabar jau buvusios Atsiskaitymų grupės vadovės Marijos Dubovskienės.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad M. Dubovskienė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą – Švietimo, kultūros ir sporto įstaigoms priklausantį – didelės vertės turtą.
„Žinodama, kad Vilniaus P. Skorinos mokykla neturi teisės gauti prašomų piniginių lėšų, neatsižvelgdama į tai, neteisėtai, prieštaraujant nustatytai tvarkai, piktnaudžiaudama jai suteiktais įgaliojimais ir juos viršydama, parengdavo reikiamus dokumentus, kurių pagrindu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo pervedamos prašomos lėšos mokyklos naudai“, – paskelbė baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė.
Anot jos, M. Dubovskienė padarė didelę turtinę bei neturtinę žalą Vilniaus savivaldybės biudžetinei įstaigai ir valstybei, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino pasitikėjimą šia įstaiga, pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas buvusiai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ darbuotojai skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau jos nuteistajai nereikės atlikti – nuo bausmės atleista dėl ligos: ekspertai nustatė, kad moteris serga nepagydoma liga, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, slauga ir reabilitaciniai gydymai, o viso to Laisvės atėmimo vietų ligoninė užtikrinti negalės.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad savivaldybės įstaigoje „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, kuri švietimo įstaigoms perveda pinigines lėšas, dirbusi M. Dubovskienė metų metus tuomečio P. Skorinos mokyklos direktoriaus pavaduotojo R. Voinickio prašymu pervesdavo įvairias sumas. Mokėjimo pavedimai buvo atliekami iš sąskaitos, į kurią įplaukdavo mokyklai skiriama parama.
Gavusi mokyklos atstovų prašymus pervesti konkrečią sumą M. Dubovskienė privalėdavo patikrinti, ar įstaigai yra skirta paramos ar labdaros lėšų, tačiau to nedarydavo. Kai paaiškėjo, kad mokyklai pervesta daugiau paramos lėšų, nei priklauso, M. Dubovskienė kalbėjosi su prašymus pateikusiu direktoriaus pavaduotoju R. Voinickiu, šis žadėdavo pinigus grąžinti.
„Jis mane patikino, kad viską sutvarkys, žadėjo dar rasti paramos lėšų ir padengti trūkumą“, – sakė M. Dubovskienė.
Atsiskaitymų grupės vadovė neslėpė: buvo atvejų, kai R. Voinickis pateikdavo prašymą į mokyklos sąskaitą pervesti vieną sumą, tačiau žodžiu paprašydavo gerokai didesnės – M. Dubovskienė neprieštaraudavo ir didesnę sumą nurodydavo kasininkei pervesti į sąskaitą.
„Jokių pinigų už didesnes pervedamas sumas iš R. Voinickio negavau, tik kelis kartus iš draugiškumo jis mane buvo pavaišinęs šokoladu“, – teigė M. Dubovskienė ir pažymėjo, kad buvo įsitikinusi, jog pervedamos lėšos P. Skorinos mokyklos naudai ir už jas visiškai atsiskaitoma.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad M. Dubovskienė nurodymus pervesti pinigus pildydavo ir tuo metu, kai atostogavo ar medikai jai buvo suteikę nedarbingumo pažymėjimą.
Teisme apklausta buvusi P. Skorinos mokyklos direktorė sakė, kad tik po R. Voinickio mirties sužinojo, jog dingo didelė pinigų suma, paimta mokyklos vardu.
„Kad pinigai dingo, sužinojau tik iš buhalterijos darbuotojų – man buvo paaiškinta, kad mokyklos ūkvedys iš mokyklos sąskaitos paėmė mokyklai priklausančias labdaros ir paramos lėšas“, – buvusi vadovė teigė, kad mokykla įrengta vaikų darželio patalpose, jos nebuvo pritaikytos mokyklai, todėl reikėjo atlikti daug remonto darbų – jiems ir buvo panaudota daugiausia lėšų.
„Iš šių lėšų taip pat buvo remontuojamas autobusas, organizuojamos vaikų ekskursijos; vaikai daug važinėdavo į tarptautines konferencijas, todėl reikėjo pinigų bilietams“, – aiškino buvusi direktorė.
„Kadangi buhalteriją tvarko ir paramos bei labdaros skirtas lėšas banko sąskaitoje mato tik biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos darbuotojos, tai jos ir turėjo kontroliuoti, kiek mokyklai skirta lėšų – negalėjo mokyklai išmokėti daugiau paramos lėšų, nei jų buvo skirta“, – aiškino buvusi P. Skorinos mokyklos direktorė.
Šioje byloje biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta civiliniu ieškovu, tačiau iki įrodymų tyrimo teisme pradžios civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
„Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaitos“ direktorės prašymas negali būti laikomas civiliniu ieškiniu, nes jis neatitinka net minimaliausių civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų, – biudžetinei įstaigai išaiškinta, kad ji turi teisę dėl padarytos žalos pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka“, – teismas nuosprendyje nurodė, kad daugiau kaip 226 tūkst. Eur nepriteisia iš nuteistosios M. Dubovskienės.
Svetimo turto iššvaistymas paaiškėjo tik po R. Voinickio mirties – baltarusių visuomenininko lavonas rastas 2013 m. kovo 6 d. rytą. Policijai apie nelaimę Kapsų gatvėje pranešė 53 metų mirusiojo žmona. Ji rado vyrą su smurto žymėmis daugiabučio rūsyje – vyrui ant burnos buvo užklijuota lipni juosta, jis buvo surištas.
Iš karto po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. Voinickio nužudymo, tačiau 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūra nutarė jį nutraukti, nes „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių“ – išsiaiškinta, kad nužudymas buvo inscenizuotas.
Prokuratūra taip taip nutraukė ikiteisminį tyrimą R. Voinickio atžvilgiu dėl svetimo turto pasisavinimo, nes „galimai šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra miręs“.