Tačiau tam kelią dar gali užkirsti teismų sistema – dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis baudžiamojon atsakomybėn patraukti nusikaltėliai reikalauja jiems skirti gerokai švelnesnes bausmes nei numato įstatymai. Tokį reikalavimą palaiko ir advokatai, manantys, kad tik švelnesnės bausmės gali padėti valstybei išvengti griežtų Strasbūro teismo teisėjų sankcijų.
Dar 2011 metais iškelta baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai buvo pateikti Vilniaus gatvėse daugiau kaip 20 nusikalstamą Lapinų susivienijimą pakeitusios grupuotės nariams, nuo 2013 m. buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Bylos nagrinėjimas tęsėsi metų metus ne tik dėl to, kad kaltinamiesiems buvo inkriminuojama ne tik daugybė nusikalstamų epizodų, bet ir todėl, kad teismų sistema nesugebėjo tinkamai organizuoti darbo – į trijų teisėjų kolegiją įtraukti teisėjai kilo karjeros laiptais, todėl išeidavo iš darbo, nes buvo paskiriami dirbti į aukštesnės instancijos teismą. Esant tokiai situacijai teismas privalėjo sudaryti naują teisėjų kolegiją ir bylą nagrinėti iš naujo. Taip buvo ne kartą, kol galop 2017 m. spalio pabaigoje baudžiamojoje byloje buvo paskelbtas nuosprendis.
Bet jis neįsiteisėjo – dauguma nuteistųjų nesutiko, kad jie buvo pripažinti kaltais dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje (už šį nusikatimą yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė), todėl nuosprendį apeliacine tvarka apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Be to, nuteistieji ginčijo jiems skirtas bausmes – nors dėl pernelyg užsitęsusio teisminio proceso bausmės nuteistiesiems ir buvo gerokai sušvelnintos, jie buvo įsitikinę, kad ne tiek, kiek esą reikėjo.
Ši baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama nuo 2018 m., bet ir čia jau spėjo pasikeisti teisėjų kolegija – praėjusiais metais Lietuvoje kilus teisėjų korupcijos skandalui, teismas privalėjo baudžiamąją bylą paskirti kitiems teisėjams, nes du teisėjai – Valdimaras Bavėjanas ir Viktoras Kažys buvo sulaikyti įtariant korupciniais nusikaltimais. Maža to, vienas narkotikų byloje nuteistų asmenų ketino papirkti teisėją.
Grupuotės bylą dabar nagrinėja kita teisėjų kolegija, kuri nuosprendį, greičiausiai, paskelbs ne anksčiau kaip vasarą – teisme jau baigtos sakyti nuteistųjų, jų gynėjų advokatų ir prokuroro baigiamosios kalbos, teliko tik išklausyti kai kurių advokatų ir nuteistųjų atsikirtimus į prokuroro poziciją. Be to, teismas nuteistiesiems taip pat privalės suteikti galimybę pasakyti paskutinį žodį, o pasakyti nuteistieji išties turi ką: jau klausantis baigiamųjų kalbų jie piktinosi ne tik skirtomis bausmėmis ir reikalavo jas sušvelninti, bet ir tuo, kad teismas juos pripažino kaltais dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. O juk, anot jų, tokiu atveju turėjo būti nustatytas kiekvieno susivienijimo veikloje dalyvavusio asmens vaidmuo chierachijoje, taip pat turėjo būti išaiškinta, kas jiems duodavo nurodymus ir pan.
„Koks mes susivienijimas, jūs juokaujate? – kreipdamasis į teismą kalbėjo vienas nuteistųjų Andžejus Mašara. – Juk mes buvome pažįstami nuo mokyklos laikų, gyvenome tame pačiame mikrorajone, daugelio čia, teismo salėje esančių nuteistųjų aš net nepažįstu ir nebuvau iki teismo matęs, tai koks čia susivienijimas? Juk tai paprastų vietinių gatvės prekeivių byla, jūs pasižiūrėkite, kokios būna nusikalstamų susivienijimų bylos, kokie ten narkotikų kiekiai figūruoja. Niekada nepripažinsiu, kad priklausiau nusikalstamam susivienijimui, nes to nebuvo.“
Atsakomybės dėl priklausymo kratėsi ir prieš septynerius metus tuometį krepšininką Arvydą Macijauską užpuolęs ir sumušęs vilnietis Edgaras Dančenkovas. „Per visus šiuos metus teisme vykusį bylos nagrinėjimą nė karto dėl mano kaltės nebuvo atidėtas posėdis, manau, kad man mažiausiai penkis metus nuo skirtos bausmės turėtų numesti.“
Be to, nuteistieji piktinosi, kad šioje byloje pernelyg yra sureikšminti su teisėsauga bendradarbiavusių nusikaltėlių parodymai, nors šie esą kalbėjo tik tai, ko reikėjo ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams.
Su tokia nuteistųjų pozicija nesutiko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas, pažymėjęs, kad nusikalstamo susivienijimo nariai dabar bando sumenkinti savo vaidmenį susivienijimo veikloje, taip pat nepagrįstai abejoja nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymais.
„Nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistuosius, jų parodymuose net smulkios detalės sutapo, o netikslumai turėtų būti vertinami kaip suklydimas dėl praėjusio pernelyg ilgo laiko tarpo nuo nusikaltimų padarymo“, – sakė prokuroras.
Jis įsitikinęs, kad nuteistieji priklausė „aukščiausio lygio nusikalstamam susivienijimui“, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys iš slaptų sekimų, telefoninių pokalbių pasiklausymų, taip pat ir rastų itin didelių kiekių narkotinių medžiagų.
Šioje byloje griežčiausiomis bausmėmis nuteisti grupuotės lyderiai Erikas Dančenkovas ir Dmitrijus Kravcovas, pravarde Demonas, – jiems skirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės. Tiesa, E. Dančenkovas anksčiau buvo nuteistas kitoje byloje, todėl subendrinus paskirtas bausmes jis už grotų praleis 15 metų.
14 metų laisvės atėmimo bausmės sulaukė ir grupuotės narys Rimas Budreika, įkalinimas 13 metų buvo skirtas Vitalijui Jegorovui ir Artūrui Kasjanovui. Tuo metu Andžejus Mašara nuteistas 12 metų, tačiau už grotų praleis 16 metų – nuosprendis buvo subendrintas su prieš metus jam paskelbta bausme dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo. Šį nusikaltimą pareigūnams padėjo atskleisti valstybės saugomas liudytojas Aurelijus Perminas, pravarde Šūdmaišis.
Grupuotės lyderio Eriko Dančenkovo brolis Edgaras už grotų turėtų praleis 13 metų, bet prokuroras mano, kad ji metais turėtų būti sumažinta, nes teismas neteisingai subendrino bausmes su kitais nuosprendžiais.
lgam už grotų pateko ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai – Aleksandras Učajevas kalės 12, Sergejus Kuzminskis – 9, Janas Galava – 8, Miroslavas Taptygovas ir Izidorius Svirbutovičius – po 11, Rusijos pilietis Mochmadas Saidovas ir Martynas Medinis – po 9 metus. Kitiems nuteistiesiems skirtos švelnesnės bausmės, tačiau tik dviem pavyko išsaugoti laisvę. Viena jų – moteris: teismas nuteistajai nurodė rūpintis savo vaiko gerove ir sveikata.
Vienas nuteistųjų – S. Kuzminskis yra spėjęs pasižymėti kitoje byloje, kuri yra tiesiogiai susijusi su teisėjų korupcijos skandalu. Po Nepriklausomybės atkūrimo policijoje dirbęs vyras jau yra ne kartą teistas, o kai nusikalstamo susivienijimo byloje jį dar kartą nuteisė Vilniaus apygardos teismas, vyras ieškojo, kas iš teisėjų jam galėtų padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Už tai, kad jam būtų palankus sprendimas, S. Kuzminskis sutiko sumokėti 35 tūkst. eurų, šį kyšį teisėjui turėjo perduoti advokatas Drąsutis Zagreckas, o tam tarpininkavo kontrabandos karaliumi tituluojamas buvęs policininkas Vilius Karalius.
Kaip buvo planuojama papirkti teisėją, skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Heroinas, kokainas, amfetaminas, metamfetaminas, PMMA, kanapės buvo laikomos specialiosiose slėptuvėse.
Grupuotės nariai kontroliavo, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas būtų perduoti laiku, o iškilus konfliktams su nusikalstamo susivienijimo interesams kenkiančiais asmenimis, sutelkdavo nusikalstamo susivienijimo narius vykti kartu spręsti šiuos konfliktus.
Be to, teisėsaugos pareigūnams sulaikius nusikalstamo susivienijimo narius grupuotės lyderiai nusamdydavo jiems teisinę gynybą teikiančius advokatus, kuriems apmokėdavo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.
Pasak tyrimui vadovavusių prokurorų, du atskiri nusikalstami susivienijimai Vilniaus mieste pradėjo veikti nuo 2008 ir ir 2010 m. Vieno jų organizatoriai yra ar buvo kaltinami tuo, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose, duodami laisvėje esantiems bendrininkams nurodymus, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų – heroino, metamfetamino platinimą Vilniaus mieste.
Šios grupuotės „veiklą“ pradėjo tada, kai už grotų buvo pasodinti Lapino gaujos lyderiai ir nariai.
Tyrimo duomenimis, į gatves patekęs heroinas buvo gana prastos kokybės, nes jis kelis kartus buvo skiedžiamas. Tyrimo metu paaiškėjo ir kad vienas platintojų, pats vartojęs narkotikus čigonas, nė nesulaukęs pilnametystės mirė.
Atliekant šį tyrimą pareigūnai glaudžiai bendradarbiavo su užsienio valstybių teisėsaugos pareigūnais, taip pat taikė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, atlikta apie 50 kratų, išėmė labai didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius.