Baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjanti teisėja kreipėsi į aukščiausią teismų savivaldos instituciją Teisėjų tarybą, prašydama įvertinti tiesioginio savo vadovo – teismo pirmininko Marijaus Kursevičiaus, taip pat aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Loretos Braždienės ir buvusio šio teismo vadovo Vytauto Zeliankos poelgį.
Be to, teisėja įteikė skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, prašydama jiems iškelti drausmės bylas.
Nacionalinė teismų administracija penktadienį pranešė, kad I. Štuopienės kreipimąsi apsvarsčiusi Teisėjų taryba nutarė visą medžiagą perduoti etikos sargams, kurie ir priims sprendimą, ar skunde nurodyti teismų vadovai galėjo pažeisti etiką.
„Komisijai išsiaiškinus visas aplinkybes ir pateikus atsakymus į teisėjos prašyme iškeltus klausimus, į situacijos sprendimą įsitrauks Teisėjų taryba“, – teigia Nacionalinė teismų administracija.
Tuo pačiu penktadienį Teisėjų taryba pritarė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos pareigų atsistatydintų teisėja Viktorija Šelmienė.
Teisėja I. Štuopienė teigia, kad ir pavaduotojos pasitraukimas iš pareigų nėra atsitiktinis, o ji asmeniškai dėl esą dirbtinai keliamos konfliktinės situacijos neketina palikti savo darbo.
„Nuo 2016 m. mano charakteristikoje teismų vadovai rašo, kad esu konfliktiškas žmogus, nuolat konfliktuoju su administracija, nemandagiai ir aštriai pasisakau savo kolegų, proceso dalyvių, teismo darbuotojų atžvilgiu, esu nemandagi – prirašė daug asmenybę neigiamai apibūdinančių dalykų, – kalbėjo teisėja. – Ir aš nežinau iš kur visa tai – man niekas nesugebėjo paaiškinti per tuos daugiau nei trejus metus.“
Anot teisėjos, pirmąją neigiamą charakteristiką dar 2016 m. pateikė tuometis Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Zelianka.
„Bet juk aš esu ramus žmogus, nekonfliktiškas, visą laiką galvojau, kad esu mandagi, su visais gera, kai sužinojau tai, kas parašyta, man tai buvo šokas, – teigė I. Štuopienė. – Mano požiūris į darbą yra aiškus, man patinka teisėjos darbas, moku jį dirbti ir stengiuosi jį dirbti gerai – tai daug kas gali pasakyti, o iš mano išvados susidarė įspūdis, kad darbe nieko nedarau gerai – nesugebu organizuoti posdėžių, nuolat į juos vėluoju, nuolat sėdžiu posėdžiuose, varginu savo sekretorę, mano sekretorė užkrauta darbu, nesugebu padaryti darbo savo darbo valandomis, todėl ji priversta dirbti savaitgaliais, per pietų pertrauką, prieš darbą ir po darbo. Ir esu kalta.“
Teisėja įsitikinusi, kad ją siekiama pašalinti iš teismų sistemos neigiamais vertinimais: „Manau, kad taip daromas toks įdirbis ir kai ateis laikas mano veiklos vertinimui, viską sudės į vieną vietą ir pasakys: „Ačiū, Jūsų nebereikia“. Jūs galvojate, kad aš labai noriu karjeros ir dėl jos labai draskausi? Ne, aš tenoriu save apginti, nes man patinka mano darbas, aš jau seniai būčiau išėjusi, bet noriu dirbti ir noriu, kad mano darbą vertintų.“
Teisėja neslėpė, kad kreipdamasi į teismų savivaldos vadovus ir etikos sargus siekė apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų.
„Neturiu kito pasirinkimo, nežinau, ką daugiau reikėjo daryti – žinoma, iš kolegų gavau daug priekaištų, kad taip darau ir einu prieš savo viršininkus, iš principo – tai yra labai blogai, bet iš kitų, pavyzdžiui, teismo darbuotojų – priešingi vertinimai: šaunuolė, labai gerai, netgi vienas prokuroras sakė, kad jeigu reikės paliudysiu“, – sakė I. Štuopienė.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija teisėjos skundą ketina svarstyti balandžio mėnesį. Jau kitą savaitę teisėjams M. Kursevičiui, L. Braždienei ir V. Zeliankai turėtų būti pateiktos skundo kopijos, tik tada jie galės susipažinti su teisėjos argumentais dėl drausmės bylų iškėlimo.
Teismo vadovas: tenka už tai atsiprašyti
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas M. Kursevičius neslėpė, kad šiuo metu sudėtinga komentuoti situaciją po I. Štuopienės kreipimosi, nes pati teisėja apie tai su juo nebuvo atėjusi pasikalbėti ir neišsakė savo priekaištų.
„Manau, kad vykdžiau savo pareigą pagal įstatymą, nes turėjau pateikti nuomonę Atrankos komisijai, o ta nuomonė surašyta atsižvelgiant į anksčiau buvusius patikrinimus, taip pat atsižvelgiant į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos svarstymų metu padarytą išvadą dėl tam tikrų trūkumų teisėjos darbe, todėl tam tikros aplinkybės negalėjo būti nutylėtos ir nuomonėje tai buvo įvardyta“, – teigė M. Kursevičius.
Jis pabrėžė, kad savo paskutinėje pateiktoje nuomonėje nurodė, jog „su teisėja viskas yra tvarkoje“.
„Kaip ir kiekvienas pilietis turi teisę apskųsti, tai turbūt ir teisėjas taip pat turi teisę apskųsti, jeigu jis mano, kad kažkas yra ne taip, kaip priklauso, šiuo atveju turbūt teisėja taip galvoja, tai, aišku, teismų sistemai nėra palankus toks dalykas, kai vidiniai reikalai kyla į viešumą, ir tikrai tenka už tai atsiprašyti, bet sudėtinga tai vertinti – nėra malonus dalykas, bet taip jau yra“, – sakė M. Kursevičius.
Su teisėjais L. Braždiene ir V. Zelianka penktadienį taip ir nepavyko susisiekti.