„Svarstant pastarųjų metų įvykius: didelio masto migraciją, teroristų išpuolius, „Brexit“, tampa aišku, kad gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Šie visuomeniniai pokyčiai atsispindi ir teisiniuose procesuose, tad puoselėti teisinę valstybę tampa vis sudėtingiau“, – pirmadienį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kur pristatyti 2016 metų veiklos rezultatai, pažymėjo ES Teisingumo Teismo vadovas.
K. Lenaertso nuomone, tarpusavio „pasitikėjimo kultūra“ yra raktas į sklandų nacionalinių teismų ir ES Teisingumo Teismo bendradarbiavimą.
„Tik užtikrindami pagrindinių žmogaus teisių apsaugą, palaikydami konstruktyvų dialogą su ES Teisingumo Teismu bei kiekvienas asmeniškai įsipareigodami, galime pasiekti sklandų tarpusavio bendradarbiavimą, pagrįstą tikru pasitikėjimu“, – savo pranešime Lietuvos teisininkams akcentavo svečias.
Tuo metu LAT pirmininkas Rimvydas Norkus sako, kad Lietuvos valstybei ir jos teisininkų bendruomenei didelė garbė priimti ES Teisingumo Teismo – suvaidinusio didžiulį vaidmenį Europos Sąjungos vystymesi – pirmininką.
„Džiugu, kad Lietuvos teismai aktyviai dalyvauja modernios europietiškos teisės tradicijos formavime. Iš pasyvių stebėtojų tapome aktyviu Europos Sąjungos teismu. Mūsų iškelti klausimai, tokie kaip banko indėlininkų apsauga, oro keleivių teisės, advokato ir kliento santykių aspektai, brėžia gaires ES teisės raidai“, – teigė R. Norkus.
Pristatydamas LAT veiklos apžvalgą, jis pastebėjo, kad 2016 m. pasižymėjo įvairove.
„Iš pagrindinės mūsų veiklos matyti, kad sprendėme ne tik su skaudžia Lietuvos istorija, sudėtingomis sukčiavimo schemomis susijusias bylas ar ginčus dėl didelių sumų tarp dviejų nesutariančių verslo subjektų. Didžioji dalis teismo bylų yra susijusios su kiekvieno asmens kasdienoje galinčiais atsitikti įvykiais. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – tai kiekvieno Lietuvos žmogaus teismas. Bet kuri byla gali mus pasiekti ir tapti visiems reikšmingu precedentu“, – akcentavo teismo vadovas.
R. Norkaus nuomone, praėjusiais metais teismas atsigręžė į teisinio argumentavimo kokybę, siekdamas skleisti kuo aiškesnę teisinę žinią teismams ir kitiems teisinės sistemos dalyviams.
„2016 m. daugėjo mūsų teismo nutarčių, kuriose, apibendrinus išdėstytus argumentus, suformuluojama konkreti teisės aiškinimo taisyklė. Pagrindinės minties išryškinimas leidžia geriau orientuotis praktikoje ir taip užtikrinti jos nuoseklumą“, – teigė LAT pirmininkas.
Praėjusiais metais Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta 550 civilinių bylų ir 454 – baudžiamųjų. Civilinėse bylose kasaciniai skundai atmesti 44 proc. bylų, o baudžiamosiose – beveik 66 proc. bylų.
Nors visų rūšių bylų 2016 m. išnagrinėta mažiau nei 2015 metais, neišnagrinėtų bylų likučiai 2016 m. pabaigoje buvo mažesni nei pradžioje.
„Vadinasi, išnagrinėjame šiek tiek daugiau bylų nei gauname. Tokiu būdu neleidžiame susidaryti bylų kamščiams, kurie yra esminė kliūtis operatyviam teisingumo vykdymui. Pagal bylų nagrinėjimo trukmę aukščiausios instancijos teisme esame vieni iš sparčiausių Europoje“, – sakė R. Norkus.