Prieš 19 metų, 1993 m. rugsėjo 17 d., įkurtos Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos tikslas – puoselėti ir plėtoti teismo ir teisėjo nepriklausomumą, savivaldą, padėti teisėjams įgyvendinti jų teises, bendradarbiauti su teisininkų organizacijomis Lietuvoje ir kitose šalyse, dalyvauti rengiant teisės aktus, susijusius su teismų ir teisėjų veikla, kelti teisėjų profesijos prestižą, puoselėti jų korpuso tradicijas, dalyvauti teisėjų profesinio tobulinimo veikloje.
Apie visuomeninės organizacijos – Teisėjų asociacijos veiklą ir planus – pokalbis su jos pirmininku V. Valančiumi.
– Kokios problemos dabar aktualiausios, skaudžiausios teisėjų korpusui? Ką būtinai reikia nuveikti ne rytoj, o jau šiandien?
– Pagrindiniai rūpesčiai – didžiuliai teisėjų krūviai, sudėtingėjantys ginčai, kuriuos visuomenės nariai patiki spręsti teismams, bylų nagrinėjimo trukmė. Tai profesiniai rūpesčiai, kuriuos teismai patys bei bendradarbiaudami su kitomis valdžios šakomis yra pajėgūs išspręsti.
Šiandienos bruožas – didėjantis spaudimas, kuris (tai pastebi ne vien teismai) kartais peržengia toleruotinas ribas. Nenorėčiau būti neteisingai suprastas. Teisėjų asociacija visada pasisakė už pagrįstą kritiką, atsižvelgia į pagrįstas pastabas. Visuomenė iš teismų reikalauja profesionaliai, kokybiškai ir sąžiningai vykdyti Konstitucijoje numatytas pareigas. Toks reikalavimas aiškus, pagrįstas, teisėjams puikiai suprantamas. Toks reikalavimas nediskutuotinas.
Kita vertus, teisėjams net ir didelėmis pastangomis nepavyksta suvokti, kodėl jiems tenka būti ta „bokso kriauše“ ir sugerti smūgius dėl didžiulės jaunimo emigracijos, nedarbo, kitų ekonominių, socialinių problemų, ar, pavyzdžiui, net dėl didelių šilumos kainų. Kiekvienas mąstantis žmogus supranta, kad ne teismai šias problemas sukūrė ir ne teismai jas išspręs. Ką daryti? Turime atkurti dialogą su visuomene, paaiškinti, ką teismas gali ir ko iš jo nereikia tikėtis.
Net ir griežtus teismo proceso formalumus reikia paaiškinti paprasta, žmogui suprantama kalba. Teisinio amato žinovams jie aiškūs, žmogui – ne visada. Teismų bendruomenė turi būti aktyvesnė. Neišsenkanti niša – visuomenės teisinis švietimas. Nemažai daroma. Aktyvūs – Lietuvos apeliacinis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai kurie apylinkių teismai.
Teisėjų asociacija dirba daug nematomo, tačiau visuomenei labai reikalingo darbo. Tikimės, kad visuomenės atstovai netrukus teismų darbą pamatys iš vidaus. Nežinojimas kelia klausimų, abejonių. Visuomenės dalyvavimas teismų veikloje išsklaidys abejones, bus daugiau savitarpio supratimo.
– Teisėjų asociacijos vadovu esate išrinktas tokiu metu, kai visi, kas tik netingi bando menkinti teisminę valdžią, ją ne tik kritikuodami, bet ir atvirai niekindami ir kurstydami griauti jos pamatus, o šio „choro“ solistais neretai tampa politikai. Štai ir naujoji teisėjų asociacijos valdyba savo kadenciją pradėjo nuo viešų pareiškimų, kuriuose pasisako prieš politikų kišimąsi į teismų darbą ir bando apginti teisėjų nepriklausomumo principą. Tad kokie bus tolimesni asociacijos žingsniai?
– Tenka sutikti, kad per daugiau nei 20 nepriklausomybės metų, regis, pirmąkart teismai taip aštriai, sakyčiau, sistemiškai kritikuojami. Įvairiomis progomis bandoma teismus įsukti į įvairių problemų sūkurį. Juntamas ir politikų spaudimas... Nuomonę šia tema pareiškė Teisėjų taryba.
Gyvename demokratinėje valstybėje, gerbiame nuomonių įvairovę, saviraiškos laisvę. Deja, kartais susidaro įspūdis, kad ne visada jaučiamos laisvės ribos. Nemanau, kad laisvė reiškia, kad viešai galime menkinti, įžeidinėti, užgaulioti nepatinkančius asmenis ar institucijas. Susijaudinama tada, kai pačius užgauna.
Neatsakingas viešas kalbėjimas tampa nebekontroliuojamas. Nuolat kartojant netikrus faktus, nepatyrusį žmogų galima net įtikinti, kad tai tikrovė. Turime ugdyti moksleivių, studentų, apskritai visuomenės kritinį mąstymą. Žmonės demokratinėje visuomenėje turi labai rimtą privilegiją – teisę, kad jų ginčus nagrinėtų niekieno neįtakojamas teismas. Šią visuomenės teisę turi palaikyti (pavyzdžių yra) brandūs politikai, šviesuomenė, žmonės, kuriems rūpi pozityvi visuomenės raida. Griauti visada lengviau nei statyti. Pajutusi kai kurias neigiamas tendencijas, Teisėjų asociacija pareiškė aiškią poziciją dėl bandymo daryti teismams nederamą įtaką. Asocijuota teisėjų bendruomenė ir ateityje turėtų ginti visuomenės teisę į nepriklausomą teismą.
– Visuomenė virte verda diskutuodama teisėjų etikos klausimais. Nacionalinė teismų administracija gauna kaip niekad daug skundų dėl teisėjų etikos, prašymų iškelti teisėjams drausmės bylas. Kaip asociacija padės savo nariams apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų ir ką reikia daryti, kad teisėjų etikos pažeidimų nedaugėtų ir gal būt apskritai nebūtų?
– Asociacijos pozicija aiški ir tvirta. Teisėjams keliami aukšti etikos ir moralės reikalavimai. Teisėjai suinteresuoti, kad šių reikalavimų laikytųsi visi, o nesilaikantys – atsakytų nustatyta tvarka. Kita vertus, jaučiama, kad dažnai teisėjai skundžiami etikos sargams dėl neįtikusių spendimų, tokiu būdu tarsi siekiant teisėją „pastatyti į vietą“. Yra neaiškumų dėl tam tikrų teisinių terminų aiškinimo.
Teisėjų asociacija sulaukia teisėjų klausimų, kaip elgtis įvairiose situacijose. Teisėjai nori būti tikri dėl galimo elgsenos interpretavimo. Asociacijos valdyba ketina susitikti su Teisėjų etikos ir drausmės komisija, aptarti teisėjų etikos problemas, dažniausiai pasitaikančius pažeidimus, kitus aktualius klausimus. Ketiname sustiprinti teisėjų konsultavimo etikos klausimais kryptį.
– Ar teisėjas Lietuvoje išties nepriklausomas?
– Teisėjų asociacijai šiuo klausimu abejonių nekyla. Jei teisėjas tokiu nesijaučia, jis turi užsiimti kita veikla. Problema kita. Visuomenei nuolat kartojama, kad teismai nėra nepriklausomi, kad teisėjams daroma įtaka ir pan.
Būkime atviri, šiame viešosios nuomonės formavimo lauke teismai kaip reikiant gauna į kaulus. Visi puikiai supranta, kad situacija tikrai nėra tokia, kokia formuojama bei pateikiama. Teisėjų asociacija neturi atitinkamo priemonių arsenalo amortizuoti viešojoje erdvėje nuolat kartojamų nepagrįstų priekaištų teismų atžvilgiu. Pridursiu, Teisėjų asociacija neužima aklos gynybinės pozicijos ir neteigia, kad teismų bendruomenėje viskas idealu. Toli gražu.
Teisėjai nenuleisti iš kitos planetos. Jie iš tos pačios visuomenės. Skirtumas nebent tas, kad jei teisėjas kluptelėjo, priešingai, nei kitos profesijos atstovui, visuomenės pakantumo tikėtis neverta. Teisėjai tai žino.
– Teisėjų darbo krūvis, ypač apylinkių teismuose, yra nežmoniškai didelis. Ar teisėjų asociacija neketina inicijuoti teisės aktų, kurie reglamentuotų darbo krūvius? O gal asociacija ketina ieškoti kokių kitų būdų, kurie padėtų spręsti šią problemą?
– Ši problema viena aktualiausių. Tikrai nenormalu, kai apylinkių teismų krūvis per trejus metus išauga daugiau negu dvigubai, o jiems skiriami biudžeto asignavimai nedidėja. Nenormalu, kad (taip pat ir dėl resursų stokos) kai kurių civilinių bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimas trunka metų metus. Nenormalu, kad asmuo ginče su valstybe apeliacijos nagrinėjimo turi laukti dešimt ir daugiau mėnesių.
Manome, kad šias problemas reikia spręsti nedelsiant. Visuomenė spendimų laukia jau šiandien. Siūlysime Seimui skirti teismams adekvatų finansavimą, įgyvendinti teisės aktuose numatytas nuostatas, kad kiekvienas teisėjas turėtų padėjėją. Teisėjų asociacijos valdyboje jau dirba darbo grupė, kuri turėtų pateikti pasiūlymus dėl darbo krūvių sureguliavimo.
– Kitąmet Teisėjų asociacija švęs savo 20-ąjį gimtadienį. Jums teko vadovauti profesinei teisėjų bendrijai beveik pusę jos gyvavimo laiko. Kuriuo laikotarpiu vadovauti asociacijai buvo lengviausia, tai teikė daugiausia pasitenkinimo, o rezultatai buvo akivaizdžiausi?
– Atkūrus valstybingumą, pasirinkome integraciją į Vakarus. Teisėjai taip pat suvokė, kad reikia orientuotis į demokratiniuose kraštuose puoselėjamas vertybes. 1997 metais buvome priimti į Pasaulio ir Europos teisėjų asociaciją. Atsirado galimybė pasisemti žinių, patirties. Vėliau sukaupta patirtimi pradėjome dalintis su kitų valstybių kolegomis. Žinia, Teisėjų asociacija – teisėjus profesiniu pagrindu vienijanti visuomeninė organizacija.
1993 metais įsikūrusioje Teisėjų asociacijoje per beveik du dešimtmečius visuomeniniai pagrindais dirbo ir tebedirba daug entuziastų, suvokiančių atsakomybę Konstitucijos vertybėms, žmogaus teisėms, visuomenei, pagaliau profesijos prestižui. Valdybos nariai ir pirmininkas renkami demokratiniu būdu - slaptu balsavimu. Kolegų pasitikėjimas įpareigoja. Visada džiaugiausi galėdamas prisidėti prie teisėjų bendruomenei, o tuo pačiu ir visuomenei, aktualių problemų sprendimo. Įdomiau dirbti tada, kai susiduri su sunkumais. Nemanau, kad ir dvidešimtieji gyvavimo metai Teisėjų asociacijai bus lengvi.
– Teisėjo profesija šiandienos visuomenėje: prestižas, garbė ar vien tik sekinantis darbas, įtampa ir atsakomybė? Jei Jums dabar tektų rinktis profesiją, ar pasirinktumėte tą pačią?
Provokuojantis klausimas. Teisėju Atkuriamajame Seime buvau išrinktas 1990 metų pabaigoje ir tuo didžiuojuosi. Taip jau nutiko, kad teisėjo profesiją tenka derinti su akademine veikla (V. Valančius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius – aut. past.), turiu ir tarptautinių įsipareigojimų (V. Valančius yra Tarptautinės teisėjų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Europos Tarybos ekspertas – aut. past.). Skirtingos veiklos papildo, praturtina viena kitą, suteikia skirtingų atspalvių bei privalumų teisėjo darbe.
– Ko palinkėtumėte savo kolegoms?
– Kasdienė rutina, stresas, didžiuliai darbo krūviai alina teisėjus. Teisėjai, ypač žemesnių pakopų teismuose, dirba nuolatinėje įtampoje. Palinkėčiau nepasiduoti rutinai, neprarasti optimizmo bei kantriai, dorai ir profesionaliai spęsti asmenų konfliktus.
– O ką pažadėtumėte?
– Stengiuosi nežadėti, bet daryti. Aišku viena, kartu su Teisėjų asociacijos valdyba turime nemažai nuveikti.
Kalbino Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė