Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį paskelbė, kad po gėdingų kaltinimų iš gimtinės gyventi į Alytų persikraustęs 35 metų Darius Kibirkštis turėjo teisę iš valstybės reikalauti kompensacijos už sugriautą gyvenimą, tačiau suma, kurios jis prašė iš Lietuvos Respublikos, esą yra per didelė.
Iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, D. Kibirkštis teisme siekė prisiteisti 13 tūkst. 707 Eur (47 330 Lt) turtinės ir 86 tūkst. 886 Eur (300 tūkst. Lt) neturtinės žalos atlyginimą, tačiau jis gaus gerokai mažesnę sumą.
Bylą išnagrinėjusi teisėja Nijolė Tankevičienė paskelbė, kad D. Kibirkštis neįrodė, jog dėl suėmimo ikiteisminio tyrimo metu patyrė turtinę žalą – ją vyras buvo paskaičiavęs pagal Statistikos departamento vidutinį uždarbį privačiame sektoriuje, tačiau teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad būtų dirbęs ar ketinęs įsidarbinti.
Teisėja pabrėžė, kad išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta, kad D. Kibirkščiui būtų nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nes nė vieno teismo jos nebuvo panaikintos.
Anot teismo, pareigūnai turėjo pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl mažametės seksualinio prievartavimo – neteisėtu buvo pripažintas tik Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis. Juo D. Kibirkštis buvo nuteistas kalėti 7 metams, bet vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo.
Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, ieškovo asmenybę, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas nutarė, kad D. Kibirkščiui už neteisėtą nuteisimą Lietuvos valstybė turės sumokėti 10 tūkst. Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Antradienio pavakarę teismo paskelbtas sprendimas dar negalutinis – jį per 30 dienų bus galima skųsti apeliacine tvarka. Ar ieškovas ir atsakovai pasinaudos šia teise, kol kas neaišku – jie neatvyko išklausyti teisėjos paskelbto sprendimo.
Nuteisė už tai, ko nepadarė
„Niekam nelinkėčiau pajausti tai, ką patyriau per tuos beveik trejus metus – mano patirtos žalos neįmanoma įvertinti jokiais pinigais“, – dar bylą nagrinėjant teisme yra sakęs D. Kibirkštis. Jam teko nueiti nelengvą kelią, kol įrodė, kad niekuomet nenaudojo seksualinės prievartos prieš septynerių metukų mergaitę iš vaikų globos namų.
Seksualine prievarta D. Kibirkštis buvo apkaltintas tuo metu, kai Lietuvoje aistras kaitino dabar jau buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės brolio Drąsiaus Kedžio paviešinta istorija apie mažametės mergaitės tariamą seksualinį prievartavimą ir tvirkinimą.
„D. Kibirkštis buvo sulaikytas ir įkalintas tuo metu, kai Lietuvoje buvo įsisiūbavusi N. Venckienės pedofilijos kampanija – greičiausiai pareigūnai jai pasidavė, nes nenorėjo atsidurti tų įvykių epicentre, – sakė D. Kibirkščiui atstovaujantis advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas. – O visa ši vyro drama baigėsi tik tuomet, kai dėl pedofilijos buvo išteisintas Andrius Ūsas.“
Varėnos rajone gyvenęs D. Kibirkštis, kurį Vilniaus apygardos teismas buvo nuteisęs ir įkalinęs 7 metams, vėliau taip pat buvo išteisintas – 2012-ųjų birželio 28-ąją Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad vyras nepadarė jokio nusikaltimo. Teisėjų kolegija D. Kibirkštį nurodė paleisti tiesiog teismo salėje.
Vėliau išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), konstatavęs, kad D. Kibirkštis buvo nuteistas už tai, ko nepadarė ir ko net nebuvo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau Varėnos rajone, Kabelių kaime gyvenęs D. Kibirkštis dėl prieš mažametę esą panaudotos seksualinės prievartos buvo sulaikytas 2009-ųjų lapkričio 11-ąją. Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos gavę pranešimą apie galimai seksualiai prievartautą vaikų globos namų auklėtinę, pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Netrukus teismas vyrą leido suimti, griežčiausia kardomoji priemonė jam buvo pratęsta dar ne kartą.
Nors D. Kibirkštis ir jo advokatas daugybę kartų skundė teismų nutartis, tačiau aukštesniųjų instancijų teismų teisėjai skundus atmesdavo kaip nepagrįstus. Galop baigę ikiteisminį tyrimą prokurorai bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui, kuris net nesuabejojo D. Kibirkščio kalte ir jį nuteisė septyneriems metams kalėti. Be to, teismas buvo nusprendęs, kad nuteistasis nukentėjusiajai mergaitei privalo sumokėti 50 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigęs D. Kibirkštis po nuteisimo kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, kuris iš naujo atliko įrodymų tyrimą – teisėjų kolegija apklausė ne tik patį nuteistąjį, bet ir mergaitę, psichologus, paskyrė papildomas ekspertizes ir netgi nurodė apžiūrėti įvykio vietą.
Paaiškėjo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo apžiūrėta.
Po išsamaus bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo teisėjams nekilo abejonių, kad D. Kibirkštis nepadarė nusikaltimo, kuriuo buvo apkaltintas.
„Apkaltinamojo nuosprendžio grindimas visiškai ar iš dalies neteisingais mažametės parodymais,
kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms“, – įsiteisėjusiajame nuosprendyje pabrėžė teisėjų kolegija.
Teisėjai: mergaitė nebuvo seksualiai prievartaujama
Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems ir vėliau jį atlikusiems pareigūnams apie galimai mažametės patirtą seksualinę prievartą buvo pranešta praėjus daugiau kaip pusei metų po įvykio.
D. Kibirkštį išteisinę teisėjai pažymėjo, kad mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu, ypač, jeigu šie parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams, yra nuolat kintantys ir prieštaringi patys sau. Anot teisėjų, tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė mergaitė, ji „negalėjo būti ir nebuvo seksualiai prievartaujama“.
D. Kibirkštis buvo teisiamas dėl to, kad nuo 2008-ųjų rugsėjo 1-osios iki spalio 31-osios, Varėnos rajone, jėga įsitempė į savo sandėliuką mergaitę bei uždaręs duris liepė jai nusimauti viršutines kelnes bei apatines kelnaites, o paskui ją seksualiai prievartavo.
Mažametė mergaitė nurodė, kad seksualinę prievartą sandėliuke patyrė ir tuo metu kartu buvusi jos mažametė draugė, tačiau ši kategoriškai tai paneigė.
Mergaitė taip pat aiškino, kad tuo metu, kai jos esą buvo prievartaujamos, į sandėliuką bandė patekti ją labai mylintis patėvis, tačiau šis tokio įvykio net neprisiminė.
Apeliacinės instancijos teisme apklausta mergaitė pateikė dar naują versiją – kad ji ne tik buvo prievartaujama, bet ir surišta virve...
Kilus abejonių dėl mergaitės pasakojimų (keturis kartus apklausta ji pateikė skirtingas įvykio versijas), teismas D. Kibirkštį išteisino.
Nuosprendyje taip pat pažymima, kad Vaiko raidos centro gydytojos teismui nurodė, jog mergaitė dažnai bando manipuliuoti, prieštarauti, vadovauti suaugusiajam.
„Mergaitė individualių užsiėmimų metu prieinama kontaktui, greitai užmezga prieraišius santykius, kuriais vėliau bando manipuliuoti, siekdama savo norų tenkinimo, individualaus padidinto dėmesio sau, nuolat išbando leistino elgesio ribas“, – pažymėjo ekspertai.
Kai byla buvo nagrinėjama teisme, mažametė augo vaikų globos namuose – oficialiai nėra žinoma, kas yra jos tėvas. Jos motina yra nužudyta.
Iš kalėjimo grįžo į tėviškę: susigrąžino šeimą
Iš kalėjimo į laisvę paleistas D. Kibirkštis buvo grįžęs į savo tėviškę Varėnos rajone – čia prieš patekdama į vaikų globos namus gyveno ir jį seksualine prievarta apkaltinusi mergaitė. „Tačiau čia negalėjau gyventi – Kabeliuose buvau vos tris kartus, žmonės apie šią istoriją iki šiol kalba, vieni – vienaip, kiti – kitaip, be to, šiame kaime gyvena mergaitės patėvis“, – sakė D. Kibirkštis.
Jis prisipažino, kad grįžęs iš kalėjimo susigrąžino savo vaikus, kuriuos dar prieš suėmimą iš jo buvo atėmęs teismas – dėl girtuokliavimo laikinai buvo apribotos tėvystės teisės.
„Istorija, į kurią buvau įveltas, kilo visai iš nieko – iš pradžių buvo kalbama, kad apie seksualinę prievartą kalbėjo dvi mergaitės, bet kai viena pasakė, jog nieko nebuvo, pareigūnai patikėjo ta mažamete, kuri melavo, – sakė jis. – Mane įkalino ta pati prokurorė ir teisėja, kurios rūpinosi, kad iš manęs būtų atimtos tėvystės teisės, matyt, jos norėjo, kad neišeičiau į laisvę. Patikėkite, yra žmonių, kurie kalėjime neišlaiko įtampos, pjaustosi rankas. Juk galėjo manęs nesuimti, skirti švelnesnę kardomąją priemonę – galėjau visai neišeiti iš kalėjimo, gal to ir buvo siekiama, juk kalėti pagal tokį Baudžiamojo kodekso straipsnį nėra lengva.“
D. Kibirkštis piktinosi pareigūnų darbu – esą kaip galima žmogų įkalinti be jokių įrodymų. „Kažkas kažką pasakė ir iš karto uždarė“, – teisme kalbėjo vyras.
Prašydamas priteisti neturtinę žalą iš valstybės D. Kibirkštis pažymėjo, kad jį sulaikę Varėnos policijos kriminalistai tyrimo pradžioje ragino prisipažinti, žadėdami, jog jis gaus švelnesnę – 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
„Patyriau ir smurtą, aišku, dabar to neįrodysiu, bet net didžiausiam savo priešui nelinkėčiau patirti tai, ką man teko pajausti“, – sakė jis.
Vyras taip pat paskaičiavo, kad tuo metu, kai buvo suimtas, galėjo uždirbti 13 tūkst. 707 Eur. Tiesa, negautas pajamas jis paskaičiavo pagal vidutinį uždarbį šalyje, o jokių duomenų, jog tokią sumą būtų uždirbęs būdamas laisvėje, nepateikė.
Siūlė apsikeisti vietomis – tada skausmą bus lengviau suprasti
Tuo metu D. Kibirkščiui atstovaujantis advokato padėjėjas K. Petrauskas sako, kad valstybė turi prisiimti atsakomybę, jog jos pilietis nepagrįstai buvo apkaltintas, o vėliau ir nuteistas dėl labai sunkaus nusikaltimo. Pinigai, kuriuos D. Kibirkštis siekia prisiteisti iš valstybės, anot jo, galėtų būti tik maža satisfakcija dėl patirtų išgyvenimų.
„Kiekvienas atsistokime į jo vietą ir pamatysime, kaip galima įvertinti tą žalą, manau, 300 tūkst. Lt yra teisinga suma“, – sakė teisininkas.
Jo teigimu, dėl to, ką patyrė D. Kibirkštis, atsakomybę turėtų prisiimti visi teisėsaugos pareigūnai.
„Policija jį neteisėtai sulaikė, prokurorai neteisėtai inicijavo suėmimą, vėliau neteisėtai palaikė valstybinį kaltinimą, o teismas neteisėtai suėmė ir net nuteisė, – sakė K. Petrauskas. – Apeliacinis teismas aiškiai nustatė – nebuvo nusikalstamos veikos. Valstybės pareigūnai turėjo elgtis rūpestingiau, įžvelgti, kad nebuvo jokio nusikaltimo.“
Pareigūnai teisinasi: mus klaidino mažametės pasakojimai
Teisingumo ministerijos atstovas Virginijus Varnaitis teisme buvo sakęs, kad D. Kibirkščio byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti veiksmai buvo teisėti.
„Mažametė mergaitė vaikų globos namų auklėtojai pasiskundė, kad buvo prievartaujama, nurodė asmenį, prie bylos yra net pridėti paveiksliukai, kur ji nupiešė, kas su ja buvo daroma, – sakė jis. – Tokios informacijos pakako, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas – nusikaltimas yra sunkus, buvo pažeista mažametės seksualinės laisvė, įtariamasis nebuvo saistomas socialiniais ryšiais, todėl teismas turėjo pagrindą skirti suėmimą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad tyrimo metu D. Kibirkščio brolis skambino nukentėjusiosios motinai, kuri nuėjo į vaikų globos namus ir mergaitę purtė, naudojo fizinį smurtą.“
Anot jo, nors psichologai nurodė, kad mergaitė gali klysti dėl aplinkybių, bet iš jos elgesio matyti, jog kažkokie veiksmai su ja vis dėlto buvo atlikti.
„Valstybės institucijos klydo ne savaime, juos klaidino mažamečio duodami parodymai“,– pabrėžė V. Varnaitis.
Teisingumo ministerijos atstovo teigimu, nors D. Kibirkštis buvo išteisintas, tačiau teismas nėra nustatęs neteisėtų teisėsaugos pareigūnų veiksmų. Tokios pozicijos laikėsi ir Generalinei prokuratūrai atstovaujanti prokurorė Diana Kasparavičienė.
„Išteisinamasis nuosprendis savaime nesuponuoja, kad visi ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmai buvo neteisėti“, – sakė ji.
Pasak prokurorės, pareigūnai privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti mažametės nurodytas aplinkybes apie patirtą seksualinę prievartą.