Per 17 tarnybos metų R. Juodis karjeros laiptais pakilo iki elitinio skyriaus, dirbančio su pačiomis sudėtingiausiomis bylomis, – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento.
Kaltinimus rezonansinėse bylose palaikęs R. Juodis už savo darbą skatintas daugiau nei dešimt kartų, 2021 m. apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus“, jo reputacija – nepriekaištinga. Jis ne tik nėra gavęs nė vienos drausminės nuobaudos, bet niekas net nebuvo pateikęs skundų dėl jo neetiško elgesio.
Užkliuvo rezonansinė byla
Formaliai prokuroras atitinka visus reikalavimus būti įrašytam į advokatų sąrašą, tačiau Advokatūra į savo sąrašus tokio profesionalaus teisininko įtraukti nesutiko.
Tokio sprendimo motyvas – gluminantis: prokuroras organizavo ir šiuo metu palaiko kaltinimą vienoje garsiai nuskambėjusioje byloje, kur 3 advokatai kaltinami šantažavę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnus ir net direktorių Žydrūną Bartkų.
Kaip šią situaciją skunde teismui reziumavo pats R. Juodis, vienintelis motyvas jo neįrašyti į advokatų sąrašą yra jo dabartinė profesija ir konstitucinės pareigos organizuoti bei vadovauti ikiteisminiam tyrimui vykdymas.
„Advokatūra šiuo atveju prisiėmė tiek generalinio prokuroro, tiek teismo funkcijas“, – teisme kalbėjo prokuroras.
Advokatūrą supykdžiusi byla – tai prieš beveik 3 metus garsiai nuskambėjusi istorija, kai žinomas advokatas Giedrius Danėlius, jo kolegos Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas bei verslininkas Antanas Petrošius buvo apkaltinti šantažavę STT.
Advokatai kaltinami tuo, kad perėmę konfidencialų vieno agento susirašinėjimą, šia informacija šantažavo STT pareigūnus siekdami, jog būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Nacionalinio kraujo centro.
Už tai iškelta byla net dėl 5 Baudžiamojo kodekso straipsnių: piktnaudžiavimo, grasinimo valstybės tarnautojui, trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo ir neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą.
Tiesa, tiek kaltinamieji, tiek Advokatūra šią istoriją vertina kiek kitaip.
„R. Juodis, vykdydamas kaltintojo funkcijas Baudžiamojoje byloje, baudžiamąja tvarka persekioja advokatus, be kita ko, advokatą G. Danėlių, kuris, būdamas įtariamojo Antano Petrošiaus gynėju STT atliekamame ikiteisminiame tyrime, teisėtai gavęs suglaustą elektroninį failą, kur galimai buvo užfiksuotas 2018 m. pavasarį vykęs STT pareigūno R. M. susirašinėjimas programėle „Viber“, kuris, jo ginamojo įsitikinimu, rodė STT pareigūno R. M. galimai neteisėtus veiksmus, turėjo teisę ir pareigą savo ginamojo interesais gautą susirašinėjimą perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
Tačiau šie gynėjo veiksmai prokuroro R. Juodžio buvo kvalifikuoti kaip „grasinimai“, „poveikis“, neteisėta gynybos priemonė“, nors gynėjo teisę teikti duomenis teismui numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Advokatūros įsitikinimu, kiekvienas advokatas turi pareigą savo kliento naudai pateikti bet kokį prašymą, pateikti bet kurį argumentą, nuomonę, užduoti bet kokį klausimą, kad ir koks jis nemalonus ar nepriimtinas būtų, jeigu, advokato manymu, tai padės kliento byloje“, – tokią poziciją išdėstė prokuratūra, atsakydama į R. Juodžio skundą.
Iškart po G. Danėliaus ir jo kolegų sulaikymo Advokatūra teigė, kad įvykiai bei sulaikymo metodai jiems kelia abejonių ir niūrių minčių.
„Tiek sulaikymo momentas, tiek veikos, kuriomis įtariami sulaikyti advokatai, tiek proceso viešinimas neparodo pagarbos pamatinėms teisinės valstybės vertybėms“, – viešai pasisakė Advokatūra.
Sprendimas – neteisėtas
Kaip teismą bandė įtikinti Advokatūra, visas šis tyrimas gali būti neteisėtas, tad, kol šioje istorijoje nebus sudėlioti visi taškai, jį organizavęs ir kontroliavęs R. Juodis į advokatų sąrašą negali būti įrašytas.
„Jeigu išnagrinėjus Baudžiamąją bylą pasitvirtins Lietuvos advokatūros nuogąstavimai, kad paminėti advokatai baudžiamąja tvarka persekiojami nepagrįstai, reikš, jog ieškovas neatitinka elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Etikos kodekse“, – tikina Advokatūra.
Pats R. Juodis teisme nagrinėjant šį ginčą dėstė, kad per savo karjerą kaltinimą palaikė ne vienoje byloje, kur teisiami buvo tiek advokatai, tiek prokurorai.
„Buvo atvejų, kuomet advokatai buvo nuteisti, taip pat buvo atvejų, kuomet jie išteisinti. Dėl minėtų bylų atsakovė jokių pretenzijų neturi, svarbi yra būtent viena baudžiamoji byla ir būtent advokatui G. Danėliui pareikšti kaltinimai“, – sakė prokuroras.
Jis pridūrė, kad Advokatūros elgesys, kai nepriekaištingos prokuroro reputacijos klausimas siejamas su baudžiamosios bylos rezultatu, – puikus piktnaudžiavimo teise pavyzdys.
„Kiek žinoma, advokatai nėra vertinami pažeidę advokato priesaiką dėl pralaimėtų bylų“, – pastebėjo jis.
Prokuroro argumentams pritarė ir teismas, nurodė, kad Advokatūra nepateikė jokių konkrečių savo sprendimo motyvų.
„Susidarė tokia teisinė situacija, kuomet ginčydamas Advokatūros sprendimą R. Juodis iš esmės privalo įrodyti, jog jo elgesys yra sąžiningas, nediskredituojantis advokato vardo ir teisingumo idėjos, kad jis gerbia teisę ir veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai ir kt., nors pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priešingą ieškovo elgesio vertinimą.
Tokia situacija teisine prasme yra ydinga, nes atsakovei nepatenkinus asmens prašymo dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo, jis, gindamas savo teises ir ginčydamas tokį sprendimą, turėtų paneigti sprendime nurodytą vertinimą dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo, o ne, kaip yra šiuo atveju, įrodinėti, jog jo reputacija nepriekaištinga“, – pastebėjo teismas.
Teismo vertinimu, Advokatūros elgesys šioje situacijoje – neteisėtas ir nepagrįstas.
„Ieškovo teisė tapti advokatu neturėtų priklausyti nuo kitų asmenų elgesio teisinio įvertinimo baudžiamojoje ar kitoje byloje“, – rašoma sprendime.
Svarbu ir tai, kad byla nagrinėjama teisme, o kaltinamasis aktas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
„Byloje nėra duomenų apie jokius baudžiamojo proceso pažeidimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, jog vykdydamas savo, kaip prokuroro, pareigas, ieškovas pažeidė advokatui keliamus elgesio reikalavimo standartus“, – pažymėjo teismas.
Išnagrinėjęs ginčą teismas panaikino Advokatūros sprendimą, todėl jie klausimą dėl R. Juodžio pripažinimo advokatu turės svarstyti iš naujo. Tiesa, vien pripažinimas advokatu nereiškia, kad prokuroras ruošiasi keisti profesiją, – tiesiog jam bet kada vėliau, pateikus Advokatūrai prašymą įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, būtų atviras kelias užsiimti advokato veikla.
Nagrinėjant šį klausimą Advokatūra net teiravosi Generalinės prokuratūros, ar prokuroro siekis būti advokatų sąraše suderinamas su prokuroro pareigomis. Pasak Prokurorų etikos komisijos, tai suderinama, tik rekomenduojama buvimą sąraše deklaruoti viešų ir privačių interesų deklaracijoje.
Pats R. Juodis atsisakė Delfi komentuoti ginčą su prokuratūra.
G. Danėlius Delfi pasakojo, kad dar 2022 metų vasarį kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti prokurorą, bet bylą nagrinėjanti teisėja tokio prašymo nepatenkino.
„Žinodamas apie jo norą tapti advokatu, teikiau jį nušalinti kaip prokurorą. Teikiau tuo pagrindu, neatmetu galimybės, kad pats siekdamas tapti advokatu norėtų pašalinti iš rinkos tris advokatus ir taip užsitikrinti mažesnę konkurenciją, nes rinkoje yra advokatų konkurencija. Tokias prielaidas esu išsakęs teismui, jų atmesti negaliu“, – svarstė apkaltintas advokatas.