Tačiau kas iš tiesų yra supermamytės? Kokie bruožai rodo, kad reikėtų sumąstyti ir keisti savo elgesį?
To DELFI paklausė psichologo Tomo Lagūnavičiaus ir apžvalgininko Andriaus Užkalnio.
Kas yra supermamytė?
„Visais laikais egzistavo perdėtai rūpestingos mamos, tačiau anksčiau jos nebuvo vadinamos būtent supermamytėmis. Tai tapo šios žmonių kategorijos prekiniu ženklu: rašo spauda, kalba per televiziją, informacijos pilna internete, bet pats reiškinys tikrai nėra naujas. Šiuo metu jas vadina supermamytėmis, vėliau gal – stipriomis ar drąsiomis mamytėmis“, – ypatingai suaktyvėjusį dėmesį šiai socialinei grupei aiškino T. Lagunavičius.
Savo ruožtu A. Užkalnis įsitikinęs, kad supermamytės – per ilgų motinystės atostogų padarinys.
„Lygiai kaip bloga socialinė aplinka užaugina nusikalstamumą, taip ir dykinėjimas ir sėdėjimas namie per dienas prie kompo, kol leliukas miega, sukuria išskirtinį durnumą, kuriam nėra lygių Visatoje“, – įžvalgomis dalijosi jis.
1. Neleidžia vaikui būti savarankiškam
„Viena pagrindinių supermamyčių problemų – hipertrofuotas rūpinimasis savo vaiku. Žinoma, visiškai nekreipti dėmesio į vaiko poreikius irgi nereikia, svarbu – optimizuoti šį dalyką ir žinoti, kad pagrindinė mamos užduotis – išugdyti savarankišką vaiką. Kai vaiku rūpinamasi per daug, jis pats nemoka susidoroti su problemomis, todėl vos su jomis susidūręs vėl bėga pas mamą.
Noriu priminti, kad viduramžiais vaikas nuo 5 metų buvo laikomas savarankiškas, o nuo 12 m. – suaugęs. Dabar ir 20, ir 40 metų asmenys kartais dar priklauso nuo tėvų. Tai jau – patologija, nes sociumui reikia savarankiškai veikiančių asmenybių, kurios gali kažką duoti ir pačios išlaikyti save. Todėl ir būti mama – ne asmeninis malonumas, o socialinė funkcija“, – pabrėžė T. Lagūnavičius.
2. Rūpinasi kaip daiktu ir tuo didžiuojasi
Jo teigimu, supermamytėms galima būtų priskirti ir grupę moterų, kurios pernelyg giriasi ir perdėtai didžiuojasi tuo, kad yra mamos.
„Paprastai tokios moterys savo vaikais rūpinasi kaip daiktais. Atrodytų, viską jos daro tinkamai, pavyzdžiui, aprengia, pasirūpina, kad sveikai maitintųsi ir sportuotų, tačiau realiai su vaiku nekomunikuoja. Tokios moterys labai nori parodyti, kad sugeba pasirūpinti vaiku, būti geromis mamomis, ir tuo didžiuojasi“, – aiškino psichologas.
3. Per vaiką bando realizuoti savo svajones
Be to, dėmesį atkreipė jis, kai kurios mamos į vaiką žiūri kaip į savo tęsinį.
„Tai, ko jos gyvenime nerealizavo, bando realizuoti per savo vaiką. Tuomet į jį sukoncentruojamas visas dėmesys, ruošiama, kad jis įgyvendintų tas svajones. Toks vaikas paprastai tampa mamos įkaitu“, – tikino T. Lagūnavičius.
4. Vaiką augina sau, o ne visuomenei
Dar vienas supermamyčių tipas – vaiką augina tam, kad šis su ja pasiliktų.
„Yra dalis mamų, paprastai jos – vienišos, kurios siekia, kad jų vaikai būtų labai prie jų prisirišę, visuomet klausytų. Vaikas tarsi pradeda atlikti sutuoktinio vaidmenį. Pirmiausia jos jį kritikuoja, nuolat vertina, tada pradeda daryti viską vietoje jo. Išaugęs toks vaikas nepasitiki savimi ir nuolat būna su mama“, – pastebėjo specialistas.
5. Reikalauja daug
Tiesa, pripažino jis, ne visuomet būti pavadintai supermamyte – įžeidimas.
„Dalis moterų taip pat vadinamos supermamytėmis, nes žiūri, kad jų vaikas socialinėje erdvėje: darželyje, mokykloje, būrelyje gautų tas paslaugas, kurias turėtų, būtų sužiūrėtas, kad juo būtų rūpinamasi. Manau, kad tai – labai normalu, nes vis dėlto mes gyvename paslaugų visuomenėje ir galime reikalauti, kad viskas būtų gerai. Jei mama elgiasi racionaliai ir siekia, kad vaikas būtų savarankiškas, atskleistų savo potencialą – viskas tvarkoje. Bet tokios mamos taip pat vadinamos supermamytėmis“, – pastebėjimais dalinosi jis.
6. Pirma kalba, o paskui galvoja
Savo ruožtu A. Užkalnis sutiko, kad supermamytės visada pirma kalba, o paskui galvoja.
„Jos greičiau paklaus feisbuke, kiek sveria sviesto pakuotė, negu pažiūrės, kas parašyta ant jos“, – aiškino jis.
7. Daug girdėjo, bet nieko nežino
Be to, pridūrė apžvalgininkas, jos apie daug ką yra kažką girdėjusios, bet dažniausiai nieko nežino iki galo.
„Paprastai patarimus klausiančioms irgi dalina mažai suprantančios, bet girdėjusios, kad jos draugei irgi buvo kažkaip panašiai. Kainų nežino, tik supranta, kad viskas brangu ir darosi vis brangiau, nes valdžia yra vagys“, – tikino A. Užkalnis.
8. Turi savotišką humoro jausmą
Taip pat, sakė jis, supermamos turi „amputuotą“ humoro jausmą.
„Joms atrodo juokingi tik tokie dalykai, kurie gali pasirodyti juokingi tik trimečiui, ir tai ne kiekvienam. Pavyzdžiui, rašyti siusiojančiu tonu, sakyti „niu“, naudoti tarmiškus išsireiškimus. Koks jų humoro jausmas, galima žinoti iš to fakto, kad jos labai mėgsta senus anekdotus, kuriuos spausdina šeimininkių TV žurnaliukų paskutiniam puslapyje. Kadangi jos neužčiuopia nei humoro, nei ironijos, nei sarkazmo, akimirksniu pasiunta, kai aplink jas visi pradeda juoktis, ir kai jos supranta, kad juokiamasi iš jų“, – sakė A. Užkalnis.
9. Tiki, kad gali sugėdinti keliomis frazėmis
„Jos nuoširdžiai galvoja, kad besišaipančius gali sugėdinti keliomis frazėmis, kurias pačios yra girdėjusios vaikų darželyje ar pradinėje mokykloje: „Štai ir parodei savo kultūrą“, „Nejuokinga“, „Graudu, kai taip yra“, – supermamyčių pokalbių ištraukomis dalijosi jis.
10. Save laiko gudriomis
Savo feisbuko paskyroje A. Užkalnis neretai pasidalija ir daugiau jų. Štai neseniai prisiminė pasišaipęs iš moters, kuri ieškojo keptuvės grybukams.
„Supermamos yra puikus patyčių objektas, juo labiau, kad save laiko gudriomis. Anądien pasišaipiau iš grybukus kepančių, sakau, kepkite grybus bet kokioje keptuvėje, juk nereikia pienui specialios stiklinės. Gal dvidešimt personažių buvo apsvaigusios nuo jausmo, kad štai jų kankintojas Užkalnis apsikvailino, ir cypiančia minia (kiekvienai ant peties atpiltas kūdikėlio vėmaliukas, valgėm pienuką, dabar darysim kakiuką) supuolė aiškinti, kad čia sausainiai tokie, grybukais vadinami. Kitą kartą, kai parašiau, kad Norvegijoje nebūna sniego, irgi supuolė emigrantės-supermamos ir puolė siųsti nuotraukas, kad sniego yra“, – stebėjosi jis.
Kaip pasikeisti?
Ką daryti, jei atpažinote save iš šių bruožų? Visų pirma, pataria T. Lagūnavičius, perdėlioti prioritetus.
„Dažniausiai supermamos neturi jokių tikslų, svajonių, kurios būtų susijusios su jomis, o ne su vaiku“, – aiškino jis.
Antra svarbi taisyklė, padėsianti pasikeisti, psichologo teigimu – ugdyti vaiką taip, kad galėtumėte su juo atsisveikinti rytoj.
„Grubiai tariant – visada žiūrėk, ar tu kažką darydama sukuri tokią situaciją, kad jis galėtų atsistoti ir išeiti. Labai svarbu vaiką paruošti taip, kad atsiskyręs nuo mamos jis galėtų išgyventi. Kartais mes net darome tokį psichologinį pratimą, gal jis labai jautrus, bet veiksmingas: „Įsivaizduok, kad tu šiandien miršti. Ar tavo vaikas rytoj išgyventų?“, – klausimą mamoms skyrė specialistas.
