Gaujos „specializacija“ – grobti ir žudyti verslininkus
Kauno šešėlinio pasaulio veikėjas, kvaišalus vartoti mėgęs ir dėl to Marafono pravardę gavęs R. Baratinskas liūdnai išgarsėjo prieš du dešimtmečius, teisėsaugininkams tiriant reto žiaurumo žmogžudystes.
Paaiškėjo, kad kartu su savo sėbrais Marafonas organizavo Kauno regione veikusių kontrabandininkų, Lašo gaujos narių, žudynes. Jų metu buvo nužudyti keturi žmonės, vienam, nors ir sunkiai sužeistam, pavyko pabėgti. Kauno gangsterių surengta kruvina egzekucija 2000 metų pavasarį vyko Kėdainių rajone, tad šis visą Lietuvą supurtęs nusikaltimas pelnė „Kėdainių žudynių“ vardą.
Tirdami šias žmogžudystes teisėsaugininkai sudėliojo kraupią kruvinų nusikaltimų mozaiką. Bylos duomenimis, R. Baratinsko ir jo bendrininkų grupuotė vertėsi itin brutaliais nusikaltimais. Šių veikėjų „specializacija“ – verslininkų grobimas, išpirkos už juos reikalavimas bei žmonių žudymas.
Viena jų aukų turėjo tapti skandalingai pagarsėjusio koncerno EBSW viceprezidentas Algirdas Pašukevičius. Kaunietis buvo užpultas, tačiau sugebėjo pabėgti ir liko gyvas.
2000 metais banditai taikėsi ir į šiuo metu įspūdingų gabaritų pastatą Kaune, Savanorių prospekte, pastačiusios bendrovės vadovą. Tuo metu mėsos importu bei prekyba vertęsis kaunietis pagrobimo išvengė tik dėl greitos reakcijos. Jį sekę banditai kelią buvo užtvėrę vadinamuoju „ežiu“, tačiau net spygliams pradūrus verslininko vairuoto „Mercedes Benz“ padangas šis nesustojo, važiavo toliau ir išsikvietė apsaugą.
1999 metų vasarą Kauno banditams pavyko pagrobti farmacinės bendrovės vadovą. Iš verslininko artimųjų buvo reikalaujama sumokėti 120 tūkst. litų, tik tada vyrą pažadėta palikti gyvą. Tačiau banditai pasitenkino perpus mažesne išpirka, tą pačią dieną pinigus jiems atvežė pagrobto verslininko brolis.
Suviliojo pasiūlymas pagrobti garsų kontrabandininką
Už vagystes ketveriems metams kalėti konfiskuojant turtą nuteisto, su įvairiomis Kaune veikusiomis nusikaltėlių grupuotėmis glaudžius santykius palaikiusio Marafono gaujos taikiniu tapo kontrabandos verslą Kauno regione išplėtojęs Egidijus Gaudzevičius, pravarde Lašas, ir jo suburta grupuotė.
Iš spirito ir cigarečių kontrabandos didžiules pajamas gaudavęs Lašas veikė ir kaip oficialus verslininkas: kontroliavo didžiausią to meto mineralinio vandens pilstymo verslą – bendrovę „Raigeda“.
Teigiama, jog planą, kaip perimti tuo metu itin pelningą E. Gaudzevičiaus-Lašo verslą, sukurpė keli Kauno šešėlinio pasaulio šulai. Juos siutino faktas, jog kriminalinio pasaulio elitui nepriklausantis veikėjas užsiima itin pelninga kontrabandos veikla, tačiau gautu pelnu nesidalija su Kauno banditais. Tai daryti Lašas nenorėjo dėl kitos priežasties – didžiulius pelnus iš kontrabandos gaudavusi grupuotė buvo papirkusi nemažai teisėsaugos pareigūnų, turėjo įtakingų užtarėjų.
R. Baratinskui-Marafonui buvo pažadėtas solidus atlygis, žmones grobti įpratusiems jo sėbrams patikėtas vykdytojų vaidmuo. Esą šį pasiūlymą Marafonui perdavė kitas Kauno šešėlinio pasaulio atstovas, vėliau miesto centre, mažametės dukros akivaizdoje, nušautas Ramūnas Kuzmina, pravarde Ramaškė.
Manoma, jog Lašo neketinta žudyti, o tik pagrobti, kelias dienas laikyti nelaisvėje bei iškvosti, kur šis įrengęs kontrabandinio spirito ir cigarečių slėptuves, kur laiko iš šios veiklos gautus pinigus. Per tą laiką, kol E. Gaudzevičius bus banditų nelaisvėje, šio plano sumanytojai tikėjosi perimti visą jo verslą – ne tik kontrabandos kanalus, bet ir mineralinį vandenį pilsčiusios bendrovės valdymą.
Pagrobimas virto dviguba žmogžudyste
Lašą asmeniškai pažinojęs R. Baratinskas-Marafonas su kitais gaujos nariais ėmė regzti nusikaltimo planą. Šešėlinį verslininką nuspręsta įvilioti į spąstus, atokią vietovę Kėdainių rajone, kur anksčiau veikė sovietų kariuomenės raketų bazė. Priežastimi susitikti tapo Marafono pažadas parodyti sunkvežimius, kuriuos bus galima naudoti kontrabandai gabenti.
Nusikaltėlių planus sujaukė netikėtai pasikeitusios aplinkybės. Vienas žadėjęs į susitikimą atvykti E. Gaudzevičius atvažiavo kartu su savo draugu Raimondu Karpavičiumi.
Bylos duomenimis, su nereikalingu liudininku nuspręsta susidoroti vietoje. Tai padarė gaujos narys, Geležinio pravardę pelnęs kėdainietis Vladas Gembutas, pistoletu TT dukart šovęs R. Karpavičiui į nugarą.
Bandantį pasprukti E. Gaudzevičių-Lašą smūgiu į galvą apsvaigino kitas gaujos narys Saulius Narkevičius. Auką jie surakino antrankiais, įgrūdę į automobilį nuvežė į iš anksto jam kalinti paruoštą vietą – sodo namelį su rūsiu.
R. Karpavičiaus lavonas jį nušovusio V. Gembuto sūnėno Vyčio Čėsnos automobiliu buvo nugabentas į atokią vietą miške ir ten užkastas.
Kauno banditų pagrobto E. Gaudzevičiaus laukė tragiškas likimas. Vyras buvo kalinamas sodo namelio rūsyje, žiauriai kankinamas, prievarta girdomas alkoholiu, iš jo bandyta išgauti, kur šis slepia pinigus bei kontrabandos krovinius. 2000 metų balandžio 8 dieną banditai savo auką nuvežė į mišką Kauno rajone, kur V. Gembutas su S. Narkevičiumi jį pasmaugė, o kūną užkasė.
Nužudė dar du žmones, trečias pabėgo
Dviejų žmonių nužudymu pasibaigęs planas pagrobti kontrabandininkų grupuotės lyderį nesustabdė gaujos. Jos nariai išsigando, kad apie jų įvykdytą dvigubą žmogžudystę sužinos teisėsauga, todėl nuspręsta atsikratyti didžiausią pavojų kėlusiu velionio E. Gaudževičiaus draugu, dešiniąja jo ranka kontrabandininkų grupuotėje laikytu Ričardu Pilsudskiu.
Jam mirties nuosprendis buvo paskelbtas tik todėl, nes šis žinojo, jog lemtingą dieną E. Gaudzevičius kartu su R. Karpavičiumi į Kėdainių rajoną vyko būtent Marafono kvietimu.
Sutarus susitikti su būsima auka, situaciją vėl komplikavo tai, kad R. Pilsudskis atvyko ne vienas, o su dviem draugais – Jonu Velykiu ir Vilmantu Čereška. Banditai nedvejojo, nusprendė nužudyti visus tris.
Egzekucija vyko atokiame miške, kur buvo nuviliotos aukos. Bylos duomenimis, R. Baratinskas nušovė R. Pilsudskį, kitas gaujos narys S. Narkevičius apšaudė kartu atvykusius jo draugus V. Čerešką su J. Velykiu. Beje, pastarasis, nors ir sunkiai sužeistas, išgyveno. Apsimetęs negyvu jis sulaukė momento, kai žudikai pasišalins, ir sugebėjo pabėgti.
Suguldę savo aukų kūnus žudikai patraukė gilyn į mišką kasti jiems duobės. Po kurio laiko grįžę ir neradę „nušauto“ J. Velykio, suvokę situacijos dramatiškumą, jo desperatiškai ieškojo miške, tačiau taip ir nerado. Jis įstengė paskambinti draugui, buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, išgyveno ir tapo šios gaujos „duobkasiu“.
Skyrė aukščiausias bausmes
Į policijos rankas patekęs R. Baratinskas-Marafonas iš pradžių neigė bet kokias sąsajas su žudynėmis.
Tik tuomet, kai teisėsaugininkai jam parodė vaizdo įrašą, kuriame parodymus davė kitas gaujos narys S. Narkevičius, Marafonas palūžo.
Jis su prokurorais sudarė savotišką sandorį – sutiko papasakoti apie visus įvykdytus nusikaltimus, kitų gaujos narių vaidmenis, o šie pažadėjo teismo prašyti jam skirti sąlyginai švelnią bausmę – įkalinimą 12 metų.
Šis pažadas buvo ištesėtas. 2002 metais Kauno apygardos teismui baigiant nagrinėti žudikų gaujos bylą, valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras iš tiesų paprašė R. Baratinską įkalinti 12 metų.
Tačiau bylą nagrinėjusi trijų teisėjų kolegija buvo kitos nuomonės. Teismas Marafonui skyrė aukščiausią bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos. Tokio pat likimo sulaukė ir kiti du gaujos nariai – S. Narkevičius ir V. Gembutas-Geležinis. Tik jauniausiam žudynių dalyviui, S. Narkevičiaus sūnėnui V. Čėsnai, buvo skirta 17 metų nelaisvės.
Po šio nuosprendžio prokurorai pateikė staigmeną – apskundė nuosprendį dėl, jų manymu, pernelyg griežtos bausmės su teisėsauga bendradarbiavusiam R. Baratinskui-Marafonui. Tačiau skundą išnagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas tiek R. Baratinskui, tiek ir S. Narkevičiui su V. Gembutu paliko galioti tas pačias bausmes – įkalinimą iki gyvos galvos. Pasisekė tik V. Čėsnai: jam 17 metų nelaisvės bausmė buvo sumažinta 2 metais.
Kalėti iki gyvenimo galo Marafonas nenori
Tačiau net ir griežčiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos – dar nereiškia, kad pasmerktasis už grotų praleis visą savo gyvenimą.
Po Europos institucijų spaudimo Lietuvai priėmus įstatymų pataisas, kai nuteistajam iki gyvos galvos atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės dalį, gali būti skiriama terminuota bausmė, tuo ėmė naudotis visi garsieji nusikaltėliai. Jie tikino jau pasitaisę, padarę reikiamas išvadas ir norintys gyventi žinodami, kada galės išeiti į laisvę.
Laimę bandė ir R. Baratinskas, tačiau prašymai skirti terminuotą įkalinimo bausmę buvo atmetami. Paskutinį kartą Marafoną prižiūrinčios įstaigos, Pravieniškių pataisos namų, prašymą Kauno apygardos teismas nagrinėjo šią savaitę.
Teikiamajame rašte skirti R. Baratinskui terminuotą laisvės atėmimo bausmę nurodoma, kad jis už grotų jau praleido 20 metų, drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, 1 kartą pažeidė režimo reikalavimus ir net 12 kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje. Pažymima ir tai, jog teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltės nepripažino, o šiuo metu kaltę pripažįsta ir gailisi.
„Nuteistasis dalyvauja įvairiuose socialinės reabilitacijos plane numatytuose užsiėmimuose, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, nuteistasis mandagus su administracijos darbuotojais, palaiko ryšius su artimaisiais, po bausmės atlikimo planuoja vykti gyventi pas mamą“, – rašoma pataisos namų teikiamajame rašte.
Nors pažymima, kad nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką ši sumažėjo nuo 63 iki 47 balų, tačiau vis dar išskiriama kriminogeninių rizikos veiksnių: kriminalinė istorija bei mąstymas ir elgesys.
„Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti“, – pasisakė Kauno apygardos teismas.
Teismo vertinimu, teigti, kad R. Baratinskas deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtai bausmei sušvelninti, teisinio pagrindo nėra.
„Juo labiau kad iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 47 balų net 27 yra kintantys, t. y. priklausantys nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima“, – konstatavo teismas.
Kalinio noras negali būti aukščiau už visuomenės interesą
Nagrinėjant prašymą dėmesys atkreiptas į tai, jog Marafonas praeityje jau buvo teistas laisvės atėmimo bausme už vagystes, o šiuo metu bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių – ir labai sunkūs nusikaltimai, sukėlę negrįžtamų pasekmių. Be to, nusikaltimai padaryti su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, veikiant kartu su nusikalstamu susivienijimu.
„Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei“, – pasisakė Kauno apygardos teismas.
Be to, Socialinio tyrimo išvadose minima, kad „nuteistasis ne kartą yra naudojęs smurtą siekdamas kito žmogaus palankumo, jo elgesys dažnai pažeisdavo kitų asmenų teisę rinktis ir apskritai žmogaus laisvę“.
Nors jis ir žino savo veikos bei nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau linkęs jį sumenkinti ir mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Visuma paminėtų aplinkybių sudaro pagrindą abejoti pakankama nuteistojo pažanga ir leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar nėra pasiekti.
Teismas kritiškai vertino ir teiginius, jog iki gyvenimo galo kalėti nuteistas Marafonas palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais.
„Pažymėtina, kad nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis taip pat palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, dirbo, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio R. Baratinsko nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio“, – rašoma teismo nutartyje.
R. Baratinsko pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismo nuomone, nuteistojo siekis išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų“, – konstatavo prašymą Marafonui vietoje įkalinimo iki gyvos galvos skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę atmetusi trijų Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija.