Vienintelė įregistruota nauja partija – A. Armonaitės vadovaujama Laisvės partija
Teisingumo ministerija liepos mėnesį patvirtino, kad steigiamos Laisvės partijos įstatai, programa ir steigėjų sąrašas atitinka įstatymų reikalavimus bei ją įregistravo. Ji vasaros pradžioje buvo įkurta buvusių liberalsąjūdiečių – Seimo narės Aušrinės Armonaitės bei Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus.
Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė ne kartą teigė nesibaiminanti kitų liberalių judėjimų konkurencijos, nes rinkėjai, pasak jos, sugebės išsirinkti geriausius.
„Konkurencija yra geras dalykas, manau, kad rinkėjai ir liberaliai mąstantys žmonės Lietuvoje tikrai atsirinks ir pasirinks geriausius“, – partijos steigimo renginyje žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Kartu politikė įvardijo, kad Laisvės partijos prioritetai yra švietimas, žmogaus teisės bei ekonomika, ir neslėpė tikinti partijos sėkme artėjančiuose Seimo rinkimuose.
„Tikiuosi, kad Lietuvos rinkėjai mumis patikės“, – tuomet kalbėjo A. Armonaitė.
A. Juozaitis į rinkimus eis su strategine idėja
Dar birželio mėnesį filosofas Arvydas Juozaitis, pareiškęs, kad toliau ketina tęsi politinę veiklą ir su paties įkurtu judėjimu „Lietuva yra čia“ dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose, planų nekeičia. Tiesa, vėliau prie jo iniciatyvos prisijungė ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius. Kartu bendražygiai savo naują judėjimą pavadino Santalka Lietuvos gerovei – „Lietuva yra čia“.
Gruodžio pradžioje Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje A. Juozaitis teigė turįs strateginę idėją – Lietuvoje steigti aukštuosius rūmus – Senatą, ir taip išspręsti įsigalėjusį chaosą bei nekokybiškų įstatymų leidybos problemą Seime.
„Seimo nariai tarpusavyje konkuruoja ir net laiko kokybės ženklu kuo daugiau įstatymų pasiūlyti ir kuo daugiau jų priimti“, – kalbėjo filosofas ir pridūrė, kad kitose Europos šalyse, pasak jo, normalu per metus priimti tik 40-50 įstatymų. A. Juozaičio įsitikinimu, šią problemą galėtų išspręsti Lietuvoje įsteigti parlamento aukštieji rūmai.
„Aukštesnieji rūmai stabdytų šitą įstatymų leidybos beprotybę“, – tikino jis ir pabrėžė, kad jo telkiamos jėgos tikslas ir bus įrodyti, jog be šio sprendimo Lietuva negali apsieiti.
R. J. Dagys pildo „gerovės“ idėjos rėmėjų gretas
Vasaros pabaigoje apie naujos, krikščioniškomis vertybėmis paremtos partijos kūrimo pradžią prabilo ir politologas Vytautas Sinica, profesorius Vytautas Radžvilas bei ilgametis konservatorius, po nesutarimų partijoje pasitraukęs iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretų, Rimantas Jonas Dagys.
Tiesa, vėliau R. J. Dagys informavo apie judviejų su V. Sinica išsiskyrusius kelius dėl nesutapusių požiūrių į politinės jėgos kūrimo procesą ir teigė nusprendęs kurti atskirą partiją. Politikas neslėpė, kad naujos partijos, kurios preliminarus pavadinimas yra Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“, ambicijos yra nukreiptos į kitų metų Seimo rinkimus, bei patvirtino, jog partijos kūrime dalyvauja ir dalis konservatorių.
„Lietuvai reikalinga krikščioniška jėga, kuri nuosekliai galėtų stengtis įgyvendinti tas krikščioniškas vertybes – ne kaip nors po truputį, fragmentiškai, bet tiesiog nuosekliai, kad žmonės matytų, kas tai yra, nes dabar, kai dominuoja ištisai liberali žiniasklaida ir liberalūs ekspertai, jie iš esmės atstovauja labai aiškios pasaulėžiūros, bet labai siauram žmonių ratui.
Likusi dalis, kuri tikrai sudaro daugumą mūsų žmonių, kurie nebūtinai yra krikščionys, bet vadovaujasi prigimtinėmis nuostatomis, požiūriu į šeimą, – jų atstovavimas yra žymiai menkesnis ir tai mūsų valstybėje sukelia tam tikras, visiškai nereikalingas įtampas ir apsunkina dialogą“, – Eltai sakė R. J. Dagys, pridūręs, kad partijos kūrimo procese dirba ir buvę kolegos iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos.
Gruodžio pabaigoje politikas Eltą patikino, kad Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ šiuo metu yra steigėjų rinkimo stadijoje.
V. Radžvilas ir V. Sinica pabrėžia skirtumus nuo R. J. Dagio
Tuo tarpu jau be R. J. Dagio gruodžio viduryje profesorius V. Radžvilas kartu su V. Sinica informavo apie kuriamą Nacionalinį susivienijimą. Iniciatorių teigimu, naujoji politinė jėga bus paremta istorine atmintimi, krikščioniškomis vertybėmis, lietuvybės išsaugojimo idėjomis bei tradicinės šeimos nuostatomis.
„Mes privalome būti radikalai. Nes radikalai yra tik etiketė, kurią sovietmečiu klijavo Terleckui, Sadūnaitei ir daugybei iškiliausių mūsų žmonių. Klijavo vien už tai, kad kai visi tylėjo, jie vieni drįso pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Atitinkamai Sąjūdis buvo nepaprastai radikalus judėjimas, nors jo metu neužmuštas ir net nesumuštas nė vienas žmogus. Nes radikalus yra esminių permainų siekis“, – savo kalboje sakė V. Radžvilas, pridūręs, kad Nacionalinis susivienijimas, prie kurio prisijungti jis kviečiąs bendraminčius, sieks esminių pokyčių.
Jo bendražygis V. Sinica feisbuke kartu patikino, kad būtent tuo, pasak jo, ir skiriasi R. J. Dagio bei V. Radžvilo požiūriai – V. Sinicos teigimu, R. J. Dagys šiuo metu esančią Lietuvos politinę sistemą iš esmės laiko gera ir siūlo ją tiesiog pataisyti, o jo ir V. Radžvilo buriamas judėjimas esą norįs esminių permainų.
Premjeras „Tėvynės labui“ partijos nekurs?
Didelę intrigą sukėlė ir rugpjūčio pabaigoje portale LRT.lt paskelbta informacija, kad Registrų centro duomenų bazėje yra rezervuotas politinės partijos pavadinimas „Tėvynės labui“. Toks pavadinimas sutampa su premjero Sauliaus Skvernelio prezidentinėje rinkimų kampanijoje naudotu šūkiu. Visgi premjeras ne kartą patikino, kad pats kurti partijos nesiruošia, tačiau neatmetė galimybės, jog tai padaryti galėjo kažkas iš jo aplinkos, tam, kad kažkas kitas pavadinimu nepasinaudotų.
„Tai yra tiesiog noras apsaugoti vardą, kuris buvo prasmingas, surinko nemažai – beveik 300 tūkst. balsų“, – tuomet sakė S. Skvernelis.
Vis dėlto gruodį „Tėvynės labui“ buvo įregistruotas ir kaip prekės ženklas, tačiau premjeras S. Skvernelis dar kartą pabrėžė pavadinimą „Tėvynės labui“ įregistravęs tik dėl to, kad šie žodžiai nebūtų vartojami jokių politinių judėjimų pavadinimuose. Kad S. Skvernelis nesiruošia kurti partijos, kalbėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Gausinamas N. Puteikio bendražygių būrys: prisijungė E. Kručinskienė, R. Janutienė
Apie gausinamas bendražygių jėgas lapkritį prabilo ir Seimo narys, pavadinimą pakeitusios Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis, prie savo politinės jėgos prisijungti pakvietęs kaunietę Eglę Kručinskienę, išgarsėjusią smurto prieš vaiką byloje.
Su N. Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ Seimo rinkimuose nusprendusi dalyvauti kaunietė žurnalistams aiškino, kad atsidūrusi valdžioje pirmiausia siektų keisti, pasak jos, blogus vaiko teises ginančius įstatymus.
„Šie įstatymai nėra geri, reikia juos keisti ar panaikinti, jei tai įmanoma, ar koreguoti labai stipriai, kad tokių dalykų nevyktų, nes visi yra išsigandę“, – kalbėjo E. Kručinskienė.
N. Puteikiui, E. Kručinskienei bei televizijos laidų vedėjui Kristupui Krivickui, jau ne kartą nesėkmingai bandžiusiam laimę rinkimuose, talkins ir žurnalistė Rūta Janutienė, pralaimėjusi rugsėjį vykusius Seimo rinkimus Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, kur ją rėmė valdantieji „valstiečiai“.
Jėgas suvienijo R. Žemaitaitis, A. Paulauskas ir A. Zuokas
Politinį sezoną itin neramiai gyvenusios „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis savo ruožtu dar lapkričio pradžioje pakvietė liberalus vienyti jėgas ir tokiu būdu sukurti atsvarą „valstiečiams“, konservatoriams bei socialdemokratams artėjančiuose Seimo rinkimuose. Vis dėlto, nesulaukus paramos iš Laisvės sąjūdžio ir Laisvės partijos, dėl bendrų politinių tikslų jam pavyko susitarti su buvusiu sostinės meru, Laisvės sąjungos (liberalų) lyderiu Artūru Zuoku.
Bendražygių gretas taip pat papildė ir buvęs parlamentaras, visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ lyderis Artūras Paulauskas. Apie vienijamas jėgas ateinantiems rinkimams politikai paskelbė lapkričio pabaigoje – pasirašė susitarimą kitų metų Seimo rinkimuose dalyvauti vienu sąrašu ir nekonkuruoti vienmandatėse rinkimų apygardose. Jų teigimu, vėliau šios politinės jėgos planuoja jungtis ir sudaryti centro-liberalią politinę jėgą.
Paklaustas, kas bus sąrašo lyderis, R. Žemaitaitis patikino, kad tai bus nuspręsta artimiausiu metu.
„Tą padarysime artimiausiu metu, per tris keturis mėnesius“, – teigė politikas.
A. Zuokas patikslino kolegą, kad lyderio šiuo metu yra ieškoma.
„Ieškome ir kalbame su asmenimis, kurie nėra aktyvūs politiniame gyvenime, tačiau yra žinomi visuomenėje“, – pabrėžė A. Zuokas.
Kartu R. Žemaitaitis įvardijo, kad pradiniame taške naujasis politinis judėjimas vienija per 16 tūkst. narių: 11 tūkst.
„tvarkiečių“, daugiau kaip 5 tūkst. A. Zuoko vadovaujamos partijos liberalų ir apie 500 A. Paulausko judėjimo rėmėjų, o sąrašo pavadinimas, anot R. Žemaitaičio, bus patikslintas artimiausiu metu.
ELTA primena, kad politinei partijos steigimui yra būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų, kurie po partijos įregistravimo tampa jos nariais. Norint partijoms kelti savo kandidatus Seimo rinkimuose, jos turi būti įsteigtos ilgiau nei 6 mėnesiai iki rinkimų pradžios.
Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 25 politinės partijos, vienijančios 110 734 narius. Daugiausia narių – 16 545 – turi Lietuvos socialdemokratų partija.
Teisingumo ministerija nagrinėja politinių partijų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, tvirtina surašytų duomenų tikrumą.