Tokį nutarimo projektą, kurį Seimo laikinosios Žemaičių grupės narių vardu antradienį pateikė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, po pateikimo palaikė 53, prieš buvo 3, susilaikė 35 parlamentarai. Po svarstymo komitetuose į plenarinę salę ši iniciatyva sugrįš gruodžio 15 d.
Pristatydama nutarimo projektą Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad tokiu būdu siekiama pažymėti drąsių Lietuvos lakūnų Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio, išgarsinusio Lietuvą ir suvienijusio lietuvius visame pasaulyje, 90-ąsias metines.
Nutarimo projekte pabrėžiama, kad "pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek inžineriniu požiūriu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes), antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas Pasaulyje, sukėlęs neabejotiną proveržį aviacijoje".
Projekto autoriai pažymi, kad drąsus skrydis tapo viso pasaulio lietuvius vienijančiu simboliu, tautiškumą simbolizuojantis faktas. Nutarimo projekte pažymima, kad garsiųjų Lietuvos lakūnų žygio tikslas – „sustiprinti Lietuvos sūnų dvasią“ – iki šių dienų tarnauja kaip puikus drąsos, užsispyrimo ir pasiaukojimo Tėvynei pavyzdys, pagal tuometines aviacijos galimybes, sudėtingumą ir rizikas ekspertų prilyginamas šiuolaikiniam pilotuojamam skrydžiui į kosmosą.
Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio metų programą ir 2023 metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.
2023 m. liepos 15 d. bus minimos legendinio Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio 90-sios metinės.
Vertindamas nutarimo projektą Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis kvietė šiek tiek pakentėti ir švęsti šio skrydžio 100-metį. Tuo tarpu nepraleisti svarbios progos ir jau kitais metais minėti „Lituanicos“ skrydžio 90-ąsias metines kvietė Seimo nariai Antanas Vinkus, Arvydas Nekrošius, Petras Gražulis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Paulė Kuzmickienė sakė negalinti kalbėti prieš Darių ir Girėną, prieš istorinį įvykį, tačiau parlamentarė irgi kvietė kolegas pagalvoti apie šimtmečio jubiliejų.
Ji priminė, kad jau yra apsispręsta 2023 metais minėti Vilniaus sostinės, Klaipėdos krašto ir Šventojo Juozapato metus. Atrenkant 2023 m. svarbias datas įsiklausyta į istorikų ir visuomenininkų nuomonę.
ELTA primena, kad 2023 m. minėsime 700 metų jubiliejų nuo 1323 m. sausio 25 d., kuomet Vilniaus vardas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
2023 m. sukanka 100 metų nuo 1923 m. sukilimo, po kurio Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos.
2023 m. sukaks 400 metų nuo 1623 m. lapkričio 12 d., kuomet kankinystės mirtimi mirė Graikų apeigų katalikas (unitas) Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius).
Dvasininkas iš Ukrainos žemių atvyko į Vilniaus švč. Trejybės bazilijonų vienuolyną, čia dirbo apie 20 metų, uoliai pasišventęs unijinės Bažnyčios įtvirtinimui bei krikščionių Bažnyčios vienybei. Graikų apeigų katalikai ir Šv. Juozapatas tiesiogiai susieja Lietuvą ir Ukrainą, primindamas, kad unitai laisvę išpažinti tikėjimą gavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vakarų Ukrainos žemėse.