Savo nutarimais tokius trejus atmintinus metus paskelbė Seimas.
Prieš 20 metų, 2004 m. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO). Kaip pažymima Seimo nutarime, „ši euroatlantinė narystė yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų, primenantis visuomenei apie fundamentalų lūžį geopolitikos bei saugumo srityse, Lietuvai tapus visaverte tarptautinių struktūrų, formuojančių šiuolaikinio pasaulio kontūrus ir atsakingų už jų stabilumą, dalimi“.
Prieš 100 metų, 1924 m. rugpjūčio 23–25 d., Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos Dainų šventė, tuo metu – Dainų diena, kuri yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis. Ši šventė yra įrašyta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
2024-ieji atmintini metai taip pat dedikuoti diplomatams Lozoraičiams. Lozoraičių metai skelbiami atsižvelgiant į tai, kad dar 2023 m. buvo minimos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo Stasio Lozoraičio vyresniojo (1898–1983) 125-osios gimimo metinės.
2024 metai – Stasio Lozoraičio (1924–1994), jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone 100-osios gimimo metinės. Kaip pažymima Seimo nutarime, jis reikšmingai prisidėjo „kuriant Lietuvos diplomatinę tarnybą egzilyje, turėjusią ypatingos svarbos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui ir valstybingumo išlikimui XX amžiuje“.
Šiais metais bus minimos ir Lietuvos diplomatinio atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio (1929–2007) 95-osios gimimo metinės.
„Net trys Lozoraičių kartos – Motiejus, Stasys vyresnysis, Stasys jaunesnysis ir Kazys, nuosekliai dirbo Valstybei, per okupacijas ir jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Jautė artimą ryšį su savo valstybe. Šiandien matome, kad Lozoraičių supratimas kas yra demokratija ir laisvė, okupantai ir agresoriai, bei drąsa apie tai kalbėti garsiai, veikti nepaprastai sunkiomis sąlygomis ir niekada nenuleisti rankų, ir neprarasti vilties, šiandienos užpultos Ukrainos kontekste skamba nepaprastai aktualiai. Kai atrodė išlaikyti veikimą egzilinėje diplomatijoje, niekad nesusitaikant su okupacija, nepaprastai sudėtinga, S. Lozoraitis kvietė „žiūrėti į Lietuvos reikalus iš aukštesnio požiūrio taško“, ir drąsino – „apsigynėme nuo raudonųjų, apsiginsime ir nuo kitų“, – Eltai sakė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Atmintiniems metams pažymėti Vyriausybė ir atsakingos institucijos parengė programas, skyrė lėšų jų įgyvendinimui.
2024 m. minėsime M. K. Paco, A. Smetonos, J. Žemaičio-Vytauto gimimo metines
Šiais metais bus ir daugiau sukakčių, kurios, pasak P. Kuzmickienės, sulauks visuomenės, institucijų ir įvairių organizacijų dėmesio.
2024 metais minėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo Lietuvos Valstybės prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo metines.
Taip pat minėsime Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Jono Žemaičio-Vytauto ir kitų asmenybių gimimo metines.
Šiais metais prisiminsime aktualių istorinių, politinių įvykių sukaktis, kurios leidžia kalbėti apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus ir Lietuvos laisvės kovas, kuriomis buvo siekiama išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę.
2024 m. prisiminsime Lietuvos partizaninio karo pradžios ir Kauno bei Šiaulių geto likvidavimo 80-metį, Lietuvos gyventojų trėmimus ir operacijos „Bangų mūša“ 75-metį, Kengyro lageryje vykusio politinių kalinių sukilimo 70-metį. Taip pat pažymėsime 35-ąsias Baltijos kelio metines ir 30-metį nuo pasirašytos dvišalės Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ir daugelį kitų svarbių įvykių ir sukakčių.
Šioms sukaktims Seimas pritarė rezoliucijoje „Dėl 2024 metais minimų Lietuvai svarbių sukakčių, įvykių ir asmenybių“.
ELTA primena, kad Seimas, vadovaudamasis nutarimu dėl atmintinų metų skelbimo tvarkos, paprastai skelbia trejus metus, siekiant sutelkti dėmesį į svarbiausius įvykius, reiškinius ir iškiliausias asmenybes. Atskira rezoliucija Seimas pažymi ir kitas Lietuvai reikšmingas sukaktis.