Priimtame nutarime pažymima, kad 2004 m. Lietuva įstojo į ES ir NATO, ir tai yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų, primenantis visuomenei apie fundamentalų lūžį geopolitikos bei saugumo srityse, Lietuvai tapus visaverte tarptautinių struktūrų, formuojančių šiuolaikinio pasaulio kontūrus ir atsakingų už jų stabilumą, dalimi.
1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos Dainų šventė (tuomet – Dainų diena). „Ši šventė yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, pasižymi išskirtinėmis išraiškos formomis, suburia įvairių sričių ir kartų meno kolektyvus, ugdo visuomenės kūrybines galias, užtikrina tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą“, − rašoma dokumente. Taip pat primenama, kad Dainų ir šokių šventė yra įrašyta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Skelbti 2024-uosius Diplomatų Lozoraičių metais sutarta atsižvelgiant į tai, kad 2023 metais minimos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo Stasio Lozoraičio (1898–1983), vyresniojo, 125-osios gimimo metinės, o 2024 metais – Stasio Lozoraičio (1924–1994), jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone gimimo 100-osios gimimo metinės ir Lietuvos diplomatinio atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio (1929–2007) 95-osios gimimo metinės, pažymima pranešime.
„Trys Lozoraičių kartos nuosekliai dirbo Lietuvos valstybingumo baruose kuriant, įtvirtinant, išsaugant ir atkuriant Lietuvos valstybingumą per visą XX amžiaus Lietuvos istoriją“, − primena pasiūlymo iniciatoriai.
Seimas Vyriausybei pasiūlė iki 2023 m. liepos 1 d. parengti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metų minėjimų programas ir 2024 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti.
Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 120 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai.