3 scenarijai A. Butkevičiaus dilemai: dalyvauti ar nedalyvauti

Socialdemokratai artimiausiu metu turės išspręsti hamletišką klausimą. Būti ar nebūti premjerui Algirdui Butkevičiui kandidatu prezidento rinkimuose. Ir nors iš pažiūros atrodo, kad apsisprendimas dėl rinkimų priklauso nuo A. Butkevičiaus, tačiau iš tiesų vienokiu ar kitokiu sprendimu suinteresuota ir daugiau socialdemokratų, kurie turi savų ambicijų.

DELFI nutarė pasiteirauti, kas gali būti suinteresuotas A. Butkevičiaus dalyvavimu arba nedalyvavimu prezidento rinkimuose 2014 metais ir ko tokie asmenys gali siekti.

Pats premjeras delsia išsakyti savo poziciją dėl rinkimų, tačiau pusę lūpų užsimena teikiantis prioritetą ministro pirmininko pareigoms. A. Butkevičius ne itin pageidavo dalyvauti ir praėjusiuose prezidento rinkimuose, kuriuose surinko 11,68 proc. balsų. Bet šiuo metu A. Butkevičiaus reitingai kur kas aukštesni.

1 scenarijus: dalyvauja rinkimuose ir laimi

Turint mintyse A. Butkevičiaus reitingus, socialdemokratų pirmininkas turi teorinių galimybių laimėti prezidento rinkimus, bet tam turi egzistuoti itin palankios sąlygos, kurios nusvertų svarstykles jo naudai prieš Dalią Grybauskaitę. Šitoks scenarijus atrodytų tarsi gražus socialdemokratų svajonės išsipildymas: savas prezidentas dirbtų su kito socialdemokratų atstovo vadovaujamu ministrų kabinetu, socialdemokratai įgytų didelį pranašumą prieš koalicijos partnerius, o opozicijos priekaištai būtų netgi savotiškai malonūs, nes nekeltų jokios grėsmės.

„Dabar valdančioji dauguma turi daug problemų santykiuose su prezidente, esama įtampų ir nesusikalbėjimų. O jeigu prezidentu tampa A. Butkevičius, tai įsivaizduokite: valdančioji dauguma turi savo vyriausybę ir prezidentą, palankiai žiūrintį į vyriausybę. Jiems daug geriau spręsti daugelį problemų“, - aiškina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Tačiau esama ir kitų povandeninių srovių, kurios stumia A. Butkevičių į rinkimus ir kurioms jo laimėjimas prezidento rinkimuose reikštų atsilaisvinusius postus.

Tapęs prezidentu A. Butkevičius turėtų sustabdyti veiklą socialdemokratų gretose, atsisakyti partijos pirmininko posto ir pasitraukti iš ministro pirmininko pareigų. Todėl A. Butkevičiaus dalyvavimas prezidento rinkimuose ir jo laimėjimas būtų naudingas tai partijos narių grupei, kuri norėtų nustumti dabartinį pirmininką nuo partijos ir Vyriausybės reikalų.

DELFI kalbinti socialdemokratų atstovai mano, kad labiausiai savo šlovės valandos partijoje laukia partijos vicepirmininkas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir europarlamentaras Zigmantas Balčytis.

Kalbama, kad J. Olekas tapti premjeru ir partijos pirmininku trokšta gana akivaizdžiai, tuo tarpu Z. Balčytis esą yra kur kas santūresnis ir tiesiog laukia palankios progos.

Atsikratyti A. Butkevičiaus gali norėti ir su valstybininkais siejami socialdemokratų atstovai, kuriems dabartinis premjeras nėra savas. Neatmestina, kad tam pritartų dauguma aukštų socialdemokratų, kurie atėjus A. Butkevičiuis buvo nustumti – pavyzdžiui, Seimo narė Milda Petrauskienė, kuri netgi prarado partijos pirmininko pavaduotojo postą.

2 scenarijus: dalyvauja rinkimuose ir pralaimi

Antras galimas scenarijus, kad A. Butkevičius apsispręs dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, tačiau juos pralaimės. Tai vienas realiausių scenarijų, nes, kaip bebūtų, socialdemokratai tikrai kels savo kandidatą, tačiau net A. Butkevičiaus reitingai vis tik yra žemesni nei D. Grybauskaitės.

Pralaimėjimas A. Butkevičiui gali reikšti keletą dalykų: 1) jei pralaimėjimas bus nežymus, jo autoritetas sustiprės, politikas dar stipriau įsitvirtins partijoje; 2) jei D. Grybauskaitė jį sutriuškins, gali prasidėti „sniego gniūžtės“ efektas: partijos kolegos gali imtis kvestionuoti A. Butkevičiaus galimybes vadovauti partijai ir Vyriausybei.

„Tarkime, A. Butkevičius dalyvauja, surenka pakankamai didelį kiekį balsų, bet vis dėlto mažesnį nei D. Grybauskaitė ir pralaimi. Tas kiekis balsų irgi tampa tarsi atrama, faktinis žinojimas, kokia visuomenės dalis palaiko A. Butkevičių ir už jo stovinčius socialdemokratus“, - svarstė L. Bielinis.

Politologo nuomone, dalyvavimas prezidento rinkimuose A. Butkevičiui būtų naudingas visais atvejais, net nesvarbu, ar jis laimėtų, ar pralaimėtų. Tiesa, situacijos, kad D. Grybauskaitė A. Butkevičių sutriuškina jis nesvarstė.

„Kandidatavimas visais atvejais – ar jis laimėtų, ar pralaimėtų – yra jo sustiprinimas. Jeigu jis laimės, A. Butkevičius bus matomas dar labiau, bus įtakingesnis, aplink jį mobilizuosis žmonės. Jeigu jis pralaimės, bus tas, kuris išdrįso kovoti ir beveik prilygo“, - svarstė L. Bielinis.

Klausiamas, kas bus, jeigu A. Butkevičius rinkimuose dalyvaus, tačiau gėdingai pralaimės D. Grybaukaitei, politologas tokį scenarijų vadino mažai tikėtinu.

„Tai yra labai maža galimybė, bet atsiminkime praeitus rinkimus: tada, kai A. Butkevičiaus nepalaikė partijos dalis, kai jis pats abejojo savo kandidatavimo galimybėmis, už jį balsavo gana didelis kiekis žmonių. Tai jeigu šįkart bus normali rinkimų kampanija, jį palaikys valdanti koalicija, tai tikrai nebus sausas pralaimėjimas“, - sakė L. Bielinis.

Tuo tarpu socdemai kalba, kad A. Butkevičiui stipriai pralaimėjus prezidento rinkimuose, partijoje tikrai atsiras kvestionuojančių jo lyderystę.

„Jei jis pralošia, mažėja jo reitingas, galbūt atsirastų tokių, kurie norėtų nuimti jį nuo pirmininkų. Viskas priklauso nuo personalijų, nuo bendros situacijos“, - svarstė anonimiškai kalbėjęs socialdemokratas.

3 scenarijus: nedalyvauja rinkimuose

A. Butkevičius taip pat gali nutarti ir nedalyvauti prezidento rinkimuose: tokiu atveju jis užleistų eilę kitiems potencialiems kandidatams, kurie turi prezidentinių ambicijų. Kalbama, kad socdemų kandidatu į prezidentus labai nori tapti dabartinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.

Kaip sakė savo pavardės atskleisti nenorėjęs socialdemokratas, „Vytenis pateiktų viską taip, kad tai tarsi auka partijos vardan“.

Socialdemokratų gretose svarstoma ir apie kitus galimus kandidatus: krašto apsaugos ministrą J. Oleką, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, europarlamentarus Viliją Blinkevičiūtę bei Z. Balčytį. Tačiau ne visi iš šių politikų veržiasi į rinkimus, kiti suvokia savo šansų ribotumą.

L. Bielinis sako, kad jeigu A. Butkevičius neina į rinkimus, tai reikš žalios šviesos uždegimą D. Grybauskaitei. Jo nuomone, galbūt toks draugiškumo gestas ir būtų į naudą siekiant išlaikyti gerus Vyriausybės ir Prezidentūros santykius, bet esą D. Grybauskaitė to paprasčiausiai neįvertins.

„Jeigu A. Butkevičius neina į rinkimus, Socialdemokratų partija signalizuotų prezidentei, kad jai uždegama žalia šviesa antrai kadencijai. Visos kitos personalijos, net iš socdemų rato, reitinguose yra labai žemai lyginant su A. Butkevičiumi ir D. Grybauskaite“, - teigė politologas.

3,5 scenarijus: dveji prezidento rinkimai

Politikos užkulisiuose svarstoma ir dar viena teorinė situacija – dveji prezidento rinkimai. Esą 2014 metais gegužės mėnesį įvyksta eiliniai prezidento rinkimai, kuriuos laimi D. Grybauskaitė, tačiau tų pačių metų pabaigoje ji esą gali susigundyti kokiu nors svarbiu postu Europos Sąjungos institucijose.

Taip sutampa, kad daugelis aukštų Europos Sąjungos pareigūnų kadencijų baigiasi 2014-ųjų lapkritį, tad atsilaisvins daug svarbių postų: pavyzdžiui, Europos Sąjungos prezidento.

Šiuo metu šias pareigas antrą kadenciją iš eilės užima Hermanas van Rompuy iš Belgijos.

Tokiu būdu manoma, kad D. Grybauskaitei gali būti siūlomas aukštas postas, tad tektų rengti naujus prezidento rinkimus.

Kalbama, kad tokius scenarijus svarsto už socialdemokratų informacinę-propagandinę veiklą atsakingas Gediminas Kirkilas, nors pats politikas neigia kada nors apie tai kalbėjęs.

„Aš tikrai apie tai nesu kalbėjęs“, - DELFI sakė G. Kirkilas.