Pastaruosius „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ plačiau paanalizavo šeimos santykių lektorius ir psichologas Vaidas Arvasevičius.
„Vyras gali būti ir karalius, ir meilužis, ir karys, ir burtininkas vienu metu. Klausimas tik, kas dominuoja, kaip reiškiasi gyvenime, konkrečiose situacijose ir kaip mes suprantame tai“, – kaip pažinti save, dėstė pašnekovas.
Vyras „Karalius“ – kilnus, sąžiningas ir besilaikantis žodžio
Pasak V. Arvasevičiaus, tyrimo metu studijuojami buvo ir sveiki, ir sužeisti archetipai. Pavyzdžiui, vyras, kuriame dominuoja sužeisto karaliaus archetipas, esą gali būti labai kilnus, bet linkęs į despotišką elgesį.
„Sveikas karalius yra kilnumo įsikūnijimas. Tai yra asmenybė, kuri rūpinasi savo karalyste – tai gali būti šeima, darbovietė <...> Karalius yra sąžiningas, jis laikosi žodžio, kuria tam tikras taisykles ir moko žmones jų laikytis, geba atleisti – dovanoti gyvybę. Nuo jo, karaliaus, priklausydavo, ar prasikaltęs liks gyvas. Jis nekeršija, ieško ir atstovauja teisybei, puoselėja tradicijas, pats jų laikosi. Toks vyras taip pat siekia palikti kažkokį palikimą – tiek dvasinį, tiek materialų, tai neturi reikšmės. Tačiau jis galvoja ne tiek apie save, kiek apie būsimas kartas“, – dėstė psichologas.
Pašnekovo teigimu, sužeistas karalius negeba laiminti, jis konkuruoja, visur mato sąmokslus, įžvelgia kažką, kas nukreipta prieš jį, todėl nuolat laikosi gynybinės pozicijos.
Vyras „Burtininkas“ – dalinasi savo žiniomis, veda ir stebina vaikus
Savo ruožtu vyrai, kurių elgesyje ryškus sužeisto burtininko archetipas, V. Arvasevičiaus teigimu, yra manipuliatoriai, šykštuoliai, kurie nenoriai dalinasi savo žiniomis.
„Sveikas burtininkas inicijuoja nežinančiuosius, veda paskui save tuos, kurie nori turėti vedlį, kažkokį globėją. Jis dalinasi žiniomis, išmintimi. Vaikų akyse tai yra žmogus, kuris neįtikėtinus dalykus daro <...> Šeimoje toks vyras nepriekaištauja, kad kažkas kažko nesupranta, jis tiesiog dalinasi tuo, ką žino. Jis niekada nepažemins, nesumenkins kito nežinojimo. Kaip kad būna tėčiai pasišaipo, pasijuokia iš vaiko žioplumo ar moters nežinojimo, tarkime, nežinai, kas yra gravitacija? Ir jau panieka balse“, – pasakojo pašnekovas.
Savo ruožtu kartu laidoje dalyvavusi psichologė Ramunė Murauskienė pridūrė, kad sužeistą burtininką galima atskirti iš tokių smulkmenų kaip, pavyzdžiui, padovanoja mašinėlę, o po metų atvykęs klausia, kur ji, prašo parodyti.
Vyras „Karys“ – atkaklus, ieškantis išeičių ir smalsus
„Apie karį mes daug girdime – dvasinis karys, gyvenimo karys. Sveikas karys siekia veiklos, savirealizacijos <...>. Jis kovotojas, na, ne veltui karys. Jis atkaklus, smalsus, ieško tokių savyje charakterio savybių, kurios padėtų išgyventi jam, jo šeimai, apginti jo šeimą, jo poziciją. Tai yra žmogus, kuris rūpinasi savo gyvenimu, prisiima pareigą tvarkytis su savo gyvenimu“, – pasakojo V. Arvasevičius.
Jo teigimu, vaikai, kurie auga matydami tokį tėvą, mokosi elgtis karingai, turėti savo poziciją, ją apginti, nepasiduoti, ieškoti išeičių, alternatyvų – karys yra žmogus, su kuriuo gyventi saugu.
„Sužeistas karys jaučia savo silpnumą, bejėgiškumą ir, be jokios abejonės, bando tą bejėgiškumą kompensuoti. Galbūt ir žmonos, savo vaikų sąskaita, įžvelgiant kituose silpnybes. Karys baudžia už silpnybes taip bausdamas ir save“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, sužeistas karys jaučia ir milžinišką pyktį, elgiasi destruktyviai.
Vyras „Meilužis“ – linkęs grožėtis, elgtis žaismingai
Tuo metu vyrai, kuriuose ryškus meilužio archetipas, esą linkę grožėtis, elgtis žaismingai, domėtis menu, kultūra, estetika, pastebėti gamtos ar moters grožį.
„Kitaip sakant, šis archetipas, jei jis sveikas, leidžia mums būti gyvybingais, dalimi aplinkos ir mėgautis tuo. Kitus, save vertinti. Jei meilužio archetipas nesveikas, kalbama yra apie tam tikrą apsėdimą. Galbūt seksualinių troškimų apsėdimą – perteklinį juslinį tenkinimąsi arba kita pusė – impotencija. Tai yra visiška silpnavalystė, pasyvumas ir atsisakymas būti gyvybingam, mylinčiam“, – pasakojo V. Arvasevičius.
Jo teigimu, tai gana depresyvi asmenybės pusė – juodoji dalis, kuri egzistuoja mumyse.
Kodėl archetipus svarbu žinoti?
„Mūsų protas mėgsta struktūrą, pavadinimus. Mums daug paprasčiau yra įsivertinti savo elgesį, kai galime kažkokį pavadinimą suteikti. Pavyzdžiui, ar aš elgiuosi dabar kaip tikras karys? Ar aš karališkai atrodau? Toks tas žaidimas gali būti“, – paklaustas, kas iš to, kad žinome archetipus, dėstė psichologas.
V. Arvasevičiaus teigimu, yra ir daugiau smulkesnių archetipų – pavyzdžiui, amžino berniuko, kai aktyviai reiškiasi vaikiškumas ir infantilumas.
„Tai šaunuolis, didvyris vaikams, bet, suaugusių akimis žiūrint, vargu, ar tai yra brandi asmenybė“, – pasakojo jis.
Pasak pašnekovo, svarbu archetipus išmanyti, nes žinojimas, ką šiam pasaulyje veikiame, yra reikalingas. Be to, tai esą padeda auklėjant vaikus, ypač berniukus.
„Mes tokiais pavadinimais jau galime aiškiau pasakyti, ką reiškia „nevyriška“, – tikino pašnekovas, pridurdamas, kad, tarkime, kalbėdami su vaikais turėtume būti tikslesni.
Pasiekti tikrumą gali tik save pažinęs
Anot R. Murauskienės, klasikinėje psichologijoje galioja dėsnis, kad, jei mes atpažįstame kažką savyje, įvardiname, tada galime tai pakeisti.
„Yra tokie žaidimai, kur išlenda spalvotų kamuolių viršus ir reikia su plaktuku daužyti – reakcijos laiko žaidimai. Archetipai, tik daug lėtesniame variante, taip išlenda į viršų“, – aiškino psichologė.
R. Murauskienė pabrėžė, kad svarbu būti ne tikru vyru ar tikra moterimi, o tiesiog tikru žmogumi. To pasiekti esą gali tik save pažinęs.
„Žmogų galima įvairiai analizuoti ir psichologijoje yra labai daug įvairių sistemų – tai cholerikai, sangvinikai, dar kažkokie. Archetipai yra viena iš tų sistemų. Ji žavi, nes labai smagiai, poetiškai apibūdina ir moteris, ir vyrus“, – tikino pašnekovė.
Vyrai nebežino, kaip būti vyrais
V. Arvasevičius pridūrė, kad analizuojant žmogų tokiu būdu, tam tikras asmenybės aspektas tiesiog įvardijamas kaip personažas.
„Vyrai dabar yra pasimetę, jie nebežino, kaip jiems būti vyrais, nes iš jų reikalaujama daugiau švelnumo, daugiau atjautos, jausmingumo, bet jų tikrieji, skiriamieji bruožai dažnai yra nepriimtini“, – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, skirtingai vyriškumą traktuoja patys vyrai. Esą kartais ir jų elgesys rodo, kad jie turi pretenzijų moterims dėl jų lyties atstovams keliamų reikalavimų.
„Kiekvienas iš mūsų – tiek vyras, tiek moteris – turime ir vyriškąją, ir moteriškąją dalį. Greičiausiai to grynumo nepavyks pasiekti. Klausimas, ar mes galėsime išgyventi kartu, skirtingos lytis, jei būsime grynuoliai visiški, neturėsime jokio aspekto priešingos lyties“, – kalbėjo V. Arvasevičius.
Išskyrė 5 moterų roles
„Man patinka stebėti moteris per 5 roles, kurias jos paprastai pildo gyvenime – mama, dukra, sesuo, meilužė, žmona. <...> Nesvarbu, kiek jai metų, bet jei dukros aspektas joje yra labai stiprus, tai moteris niekaip nepereis į žmonos aspektą, nes ji vyruose ieškos to, kas patenkintų dukters poreikius, tėčio. Tada būtinai atsiras kažkoks apsirgęs karalius, nes sveikas karalius ieškos karalienės – žmonos, meilužės, kuris tikrai savo psichologine galia kažką darys, varžys“, – kalbėjo R. Murauskienė apie tai, kaip galima būtų skirstyti moteris.
Tačiau, jos teigimu, ir tokia patirtis reikalinga, nes kaip kitaip dukrai užaugti iki žmonos?
„Mes visi galvojame – susitikau, kad patirčiau malonumą. Taip, per pirmąjį pasimatymą, pirmą naktį, o po to santykiai yra tik darbas, nuoseklus darbas. Kodėl tiek daug skyrybų yra? Nes romantiniu laikotarpiu patiria malonumą ir galvoja – kur čia jis dingo, noriu pratęsti. Čia tik sergantys kariai ir karaliai, o kas mes esame?“, – klausimus kėlė pašnekovė.
Moterys nereiklios, o vyrai išlepinti
Anot psichologės, labai svarbus aspektas yra ir tokia taisyklė – „Moteris palaiko vyrą dorybėje“.
„Mes, moterys, esame labai nereiklios. Vyrai yra tikrai labai išlepinti, o moterys yra labai nereiklios. Ir sau nereiklios. Mes save turime paauginti. Visokių tekstų dabar gausu – ir moteris kompasu vyrui turi būti, ir įkvėpti, ir įpilti į jį kažką. Mes esame lygiaverčiai žmonės ir, jei yra sugedęs karalius, tai būtinai bus ir sugedusi dukra – sakau perkeltine prasme, bet atitinka kirvis kotą labai dažnai“, – kalbėjo ji.
Anot R. Murauskienės, jei moteris yra „dukra“, tačiau nori būti „žmona“, šalia turi būti kažkas, kas padėtų iki „žmonos“ užaugti, arba ji turi imti save auginti pati.
„Vyrai mėgsta užsikarti žmonoms ant kaklų, galvų, bet moterys lygiai taip pat. Tikra moteris yra tikrasis žmogus, kuris pripažįsta, kad vienur gal yra nelabai brandus, kitur gal bijo. Yra krūva moterų, kurios bijo likti vienos. Tai, palauk, o koks aspektas? Mamos neturi pasirinkimo, gimsta vaikai, jos neturi pasirinkimo (tačiau kai kurios taip pasielgia) – bijau, todėl atiduodu savo vaikus“, – aiškino psichologė.
Patarė, kokio vyro ieškoti
R. Murauskienės teigimu, kiekviename žmoguje tokių savybių, kokių jam reikia. Bėda esą tik tai, kad bandome save įtikinti, pavyzdžiui, kad trūksta energijos, todėl dabar negaliu būti sveikas karalius.
„Tau netrūksta energijos. Tau tik patogu taip sakyti. Ir nereikia būtinai eiti pas psichologą. Reikia liautis svaigintis nors kurį laiką, basomis kojomis nueiti į mišką, įmerkti kojas į šaltinį, pavaikščioti prie upės, nuvažiuoti iki Baltijos jūros, į kalnus, iki ežero, balos, galiausiai, iš krano ant savęs paleisti drungną vandenį ir tiesiog tyliai įsiklausyti į save: „Kas aš esu?“, „Kodėl čia esu?“, „Ar aš patenkinta savimi“, – mokė specialistė.
Ji moterims tikino siūlanti nustoti ieškoti vyrų ir susitikti su savimi. Tačiau kartu R. Murauskienė prasitarė, kad patys tikriausi yra tie vyrai, kurie neturi įgūdžių, kaip „pakabinti“. Esą tai rodo, kad jie neturi santykių priešistorės.
„Ieškokite savęs. Ir kai Jūs pradėsite skleistis, tada Dievulis, aukščiausios jėgos pasakys, kad dar pabūk viena ir tavęs už posūkio laukia nuostabi oazė, arba tu susitiksi su žmogumi. Viskas vyksta taip netikėtai“, – pasakojo pašnekovė.
V. Arvasevičiaus teigimu, moterys neturi norėti pakeisti vyrų, reikia kalbėtis su jais ir stengtis, kad vyrai išgirstų, kas su jais vyksta.
„Lūkestį iš viso atkabinti reiktų. Tik nuo to sužeisto kario sąmonės lygio priklauso, ar jis norės išgyti. Bet aš turiu žinoti, kad aš šalia savęs turiu sužeistą karį. Nereikia laukti. Reikia sau užduoti klausimą – ar galiu gyventi konstruktyviai pakankamai šalia, atpažinau, sužeisto kario?“, – ragino R. Murauskienė.
