Nužudytą žmogų rado sėdintį ant sofos
Nuolatinis girtavimas landynėse, pokalbiai, kurių turinys sukasi tik apie alkoholį bei atsitiktinis darbas, už kurį vyrams taip pat atlyginama pačiu pigiausiu alumi ar degtine. Galiausiai – kraupus nužudymas girtuoklių irštva paverstame namelyje ir baudžiamoji byla, kurios tyrimas atskleidė sunkiai protu suvokiamo gyvenimo būdo detales.
Visa tai – ne kokio nors Lietuvos užkampio gyvenimo realijos. Ši istorija iki tragiškos baigties rutuliojosi Kaune, Romainių rajone, Liucijanavos gatvėje, kur apstu šiuolaikiškų, modernių namų. Tarp naujakurių savo gyvenimą gyveno ir senieji šio rajono gyventojai, o jų pomėgis nuolatos girtauti galiausiai virto kruvinomis žudynėmis.
„Kambario dešinėje, ant prie sienos esančios sofos yra vyriškos lyties lavonas: sėdimoje padėtyje, galva atlošta ant sofos atlošo, rankos nuleistos prie liemens, delnais prie klubų, kojos sulenktos per kelius ir vienoje linijoje pėdomis remiasi į grindis.
Lavono veide, nosies srityje, kairiojo skruosto ir žando srityje yra sudžiūvusio kraujo, storų tamsių krešulių, burna vos pravira, jos ertmėje taip pat matosi kraujo krešulių.
Čiuopiant jaučiasi lūžusių nosikaulių traškėjimas, nosies kuprelės kairiajame šone yra kruvinas odos nubrozdinimas. Kairės akies vokuose intensyvi melsvai violetinė poodinė kraujosruva ir patinimas, kairiojo antakio išoriniame gale nedidelė, žiojėjanti žaizdelė, iš kurios sunkiasi kraujas“, – taip Kaune, Liucijanavos gatvėje, girtuoklių landyne paverstame namelyje 2019 metų gegužės 8 dieną aprašė nužudytą žmogų radę policijos tyrėjai.
Po sulaikymo nustatė net 5,4 promilių girtumą
Kriminalistai netruko nustatyti pagrindinį įtariamąjį – tame pačiame Romainių rajone, kartu su seserimi gyvenusį 59 metų Petrą Skarbalių, nuolatinį velionio sugėrovą.
Vyras praeityje teistas jau penkis kartus. Už nužudymą jam buvo skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, už apysunkį kūno sužalojimą – 1 metų ir 6 mėnesių įkalinimo bausmė, už smurtą artimoje aplinkoje – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskutiniai du P. Skarbaliaus teistumai – už vagystę ir grasinimą nužudyti, kauniečiui už šiuos nusikaltimus buvo skirtas areštas.
Įtariamojo paieškos ilgai netruko. Jo sulaikyme dalyvavusi policijos pareigūnė vėliau prisiminė, jog patruliuojant su kolega gavusi užduotį surasti bei sulaikyti nužudymu įtariamą P. Skarbalių. Nuvykus į jo namus, kur šis gyveno su seserimi, policininkai jo nerado.
Pasak pareigūnės, įtariamojo sesuo paaiškino, kur jo ieškoti – prie parduotuvių, kuriose šis perka alų. Taip pat ji perspėjo, kad brolis ilgą laiką geria alkoholį bei išgėręs būna labai agresyvus. Šį teiginį policininkams patvirtino gatvėje sutiktas vyras, kurio šie klausė, kaip rasti P. Skarbalių. Gatvėje sutiktas kaunietis neslėpė šį žmogų pažįstantis, tačiau sakė bijantis su juo bendrauti, nes prisigėręs būna „durnas“ ir „šokinėja su peiliais".
P. Skarbalius sulaikytas, kai nešinas dviem plastikiniais pigaus alaus buteliais išėjo iš parduotuvės „Maxima“. Policininkė atkreipė dėmesį, kad jo krumpliai nudaužyti, ko gero muštynių metu, o vyras buvo visiškai girtas.
„Jis nesigaudė aplinkoje, net nepastebėjo, kad pareigūnė yra moteris, sakė – „vyrai, vyrai, kas čia?“, – policininkės parodymus užfiksavo tyrėjai.
Po sulaikymo P. Skarbaliui buvo nustatytas medikų mirtina alkoholio koncentracija pripažintą normą ženkliai viršijantis, net 5,4 promilių girtumo laipsnis. Įdomiausia tai, kad pats P. Skarbalius šių skaičių nesureikšmino. Tyrėjams jis pareiškė, kad nors jam ir buvo nustatytas 5,4 promilės girtumas, tačiau tai, jo manymu, buvęs tik lengvas girtumas.
Netikėtai praturtėjęs gėrė pats ir girdė kitus
Sulaikytas P. Skarbalius neslėpė nuolat bendravęs su savo sugėrovu, Kęstučiu Š. Šis, pastovios gyvenamosios vietos neturėjęs žmogus glaudėsi Liucijanavos gatvėje esančios sodybos namelyje, už jo nuomą šeimininkei kas mėnesį mokėjo po 100 eurų. Vyras buvo įsiskolinęs šeimininkei, tačiau rado būdą, kaip skolą padengti.
Bylos duomenimis, nei darbo, nei būsto neturėjęs velionis sugebėjo gauti 1 tūkst. eurų paskolą ir grąžino 300 eurų skolą.
Šią bylą narplioję teisėsaugininkai vėliau prasitarė, jog dėl sunkiai suvokiamų priežasčių šią paskolą gavęs alkoholikas tokių pačių draugų tarpe buvo vadinamas „milijonieriumi“, tad landyne paverstame namelyje netrūko nei gėrimų, nei sugėrovų.
„Už likusius pinigus jis gėrė ir visus girdė. Kartu gerdavo ir Dainius su Petru. Kol paskolos nebuvo, jis vis viena kiekvieną dieną gėrė, eidavo į parduotuves, gaudavo nukainotų ar išmestų prekių, parduodavo“, – liudijo sodybos šeimininkė.
„Apie paskolą jis visiems pasigyrė, rodė dokumentus. Tuo metu jis nepirkdavo prastų cigarečių, pirkdavo alų pakuotėmis ir geresnę degtinę, vaišindavo ir kitus“, – pasakojimą papildė kaunietė.
Tuo metu P. Skarbalius gyveno iš gaunamų pašalpų, taip pat atsitiktinių darbų, už kuriuos vietos gyventojai atsilygindavo alkoholiu. Kartu su „etatiniu“ sugėrovu Kęstučiu, jis kurį laiką darė abejotiną verslą – iš parduotuvių neaiškiu būdu gaudavo pasibaigusio galiojimo prekių ir jas pardavinėjo.
Kruvinos kulminacijos priežastis – išlieta degtinė
Sulaikytas P. Skarbalius prablaivėjo, apklausiamas policijos pareigūnų neneigė kartu su velioniu Kęstučio girtavęs bei susimušęs, tačiau neigė jį žudęs.
Praeityje penkis kartus teistas kaunietis kelis kartus keitė parodymus, o paklaustas, kodėl taip darė, pateikė sunkiai suvokiamą paaiškinimą. Esą jį tyrėja išvedusi iš kantrybės, todėl jis ir prišnekėjęs nesąmonių. Galiausiai jis pats save pavadino melagiu, nes išvestas iš kantrybės kalba bet ką.
Kalbėdamas apie lemtingą susitikimą su Kęstučiu, P. Skarbalius pripažino, jog šis pirmas, apie 9 val. 45 min. paskambinęs jam telefonu ir pakvietęs užsukti, tikino turintis „visko“, – ir alaus, ir degtinės.
Atkeliavęs pas savo nuolatinį sugėrovą jį rado sėdintį ant sofos, po kaire akimi buvo kirstinė žaizdelė, o bėgantį kraują Kęstutis valėsi tualetinio popieriaus gniužulais. Į draugo klausimą, kas nutikę, šis atsakė, jog nieko, esą tai ne jo reikalas.
P. Skarbalius itin smulkiai prisiminė lemtingų išgertuvių detales. Jis tyrėjams nurodė, jog sėdus gerti Kęstutis pastatė pusė litro talpos degtinės butelį, šalia sofos stovėjo dar du tušti degtinės buteliai.
Išgėrus po stikliuką degtinės, svečias paklausęs Kęstučio, ar šis turintis alaus, nes „nelenda iš pachmielo“. Tada landynės gyventojas išsitraukė litro talpos, 7,5 laipsnių stiprumo pigaus alaus butelį. Išgėrę alų vyrai pradėjo vėl gurkšnoti degtinę.
P. Skarbalius prisiminė, jog begeriant degtinę, beveik baigus butelį, jis ugninį skystį pylė į stikliuką su rankenėle ir kelis lašus prapylė ant purvinų grindų.
„Ko laistai? Nemoki įpilti?“, – pasipiktino jį girdęs Kęstutis.
„Eik tu n***ui, pats ir pilstyk“, – atrėžė jam P. Skarbalius ir už šiuos žodžius sulaukė smūgio kumščiu į dešinę akį.
Smūgiai į veidą – bendravimo kasdienybė
Po smūgio į veidą P. Skarbalius neliko skolingas jį girdžiusiam sugėrovui, šį pavadinęs „žąsinu“ ranka smogė į veidą. Tiesa, jis tikino, jog Kęstutis tuo metu tualetinio popieriaus gniužulais valėsi iš senesnės žaizdos lašėjusį kraują, tad smogdamas kumščiu pataikė ne į veidą, bet į jo ranką.
Po šio smurto protrūkio, kuris P. Skarbaliaus teigimu, buvo jų įprasta jų bendravimo norma, vyrai lyg nieko nebūtų įvykę šnekučiavosi toliau, tarėsi vakare susitikti. Kęstutis vienoje parduotuvių gaudavo pasibaigusio galiojimo prekių, kurias parduodavo, o P. Skarbalius jam dviračiu padėdavęs šias prekes pargabenti.
Vėliau P. Skarbalius pareigūnams patikslino, jog po to, kai apsipyko su Kęstučiu, jie abu toliau gėrė alų, o tokių tarpusavio veiksmų net nelaiko apsipykimu, kadangi į tokius dalykus paprastai niekas nekreipia dėmesio.
Išgėrus dar litrą pigaus, tačiau stipraus alaus, abu vyrai išsiskirstė. Kęstutis liko namuose, kur kraujuose paplūdusį jo kūną sulaužyta nosimi vėliau rado namelio šeimininkė, o P. Skarbalius iškeliavo namo, o vėliau – ieškoti atsitiktinių darbų, tikėdamasis dar gauti alkoholio.
Prieš nužudymą be perstojo girtavo visą savaitę
Kitose apklausose P. Skarbalius tikino, jog Kęstutį mirtinai sumušti galėjo kartu su sodybos šeimininke gyvenęs ir su jais nuolatos girtavęs Dainius J.
Esą išeidamas iš namelio, atsisėdęs ant lauke buvusios palapinės sūpynių parūkyti jis girdėjęs, kaip Dainius keikė Kęstutį.
„B**t, n***ui, Skarbalius jau buvo čia. Seni, n***ui įsileidai ir išgėrei šnapsą“, – šiuos, esą girdėtus žodžius P. Skarbalius citavo tyrėjams.
Ir vėliau jis kartojo galvojantis, kad Kęstutį užmušti galėjo nebent po pietų miego prabudęs Dainius J., nes velionis jokių priešų neturėjo, su niekuo nekonfliktavo, tad joks kitas žmogus ateiti ir užmušti jo draugo negalėjo.
Po kurio laiko P. Skarbalius savo parodymus papildė jam reikšminga aplinkybe – nurodė kiekvieną dieną neišsiblaivydamas gėręs apie savaitę.
„Tai, kad buvau girtas, įtakos mano veiksmams neturėjo. Ir būdamas blaivas būčiau sudavęs smūgius Kęstučiui, kadangi jis mane išprovokavo“, – nurodė P. Skarbalius.
Kartu su sodybos savininke gyvenantis Dainius J. minėjo kiek kitas tragedijos aplinkybes. Jo teigimu, dieną prieš nužudymą kartu su Petru ir Kęstučiu jis nuo ryto girtavo kieme esančioje palapinėje. Apie pietus vyrai išsiskirstė, o jis prigulė miegoti.
Atsibudęs apie 20 val. pastebėjo, kad namelyje, kuriame glaudėsi Kęstutis dega šviesa, tad nuėjo pas sugėrovą. Paskolą gavęs ir visus girdęs Kęstutis išsitraukė 0,7 litro degtinės butelį, gėrė jį dviese, po to atsirado du litriniai buteliai pigaus alaus, kuriuos abu vyrai taip pat gėrė.
Dainiaus J. teigimu, apie 21 val. 30 min. namelyje pasirodė P. Skarbalius, trise išgėrė dar vieną 0,7 litro butelį degtinės, po to alaus, kol apgirtęs P. Skarbalius nukrito nuo taburetės. Po šio incidento Dainius J. liepęs svečiui nešdintis namo, tačiau šį užstojo Kęstutis – paprašė svečią nuvilkti į kitą kambarį ir paguldyti.
Už pažastų nuvilkęs ir paguldęs sugėrovą ant lovos bei užklojęs, Dainius J. tęsė išgertuves, kol ištuštino visus butelius. Į namą, kuriame gyveno sodybos šeimininkė jis minėjo grįžęs apie vidurnaktį ir su drabužiais atsigulęs lovon.
Pažadino riksmai apie kruviną lavoną
Dainius J. pasakojo apie 2 val. nakties prabudęs nuo P. Skarbaliaus riksmo. Kieme, už lango stovėjęs vyras šaukė, jog reikia kviesti pagalbą numeriu 122, nes „senis kraujuose voliojasi“.
Šią žinią išgirdusi sodybos šeimininkė ragino Dainių eiti ir pasižiūrėti, kas vyksta, tačiau šis nesutikęs. Esą tai ne pirmas kartas, kai girtas P. Skarbalius laido panašius „juokus“.
Kruvinas Kęstučio kūnas rastas tik kitos dienos rytą. Sodybos šeimininkei kilo įtarimas, kad šis ilgai nesirodo. Prisiminusi nakties įvykius ji paskambino Kęstučiui, šis neatsiliepė, tad įtarimams sustiprėjus nuėjo išsiaiškinti, ar šiam nieko nenutikę.
Namelio koridoriuje ji pamatė kraujo žymes, o paskui, kambaryje – ant sofos sėdintį Kęstutį. Moteris pačiupinėjo ranką, o ji buvo šalta.
„Kęstutis sėdėjo visas kruvinas, visa pagalvė buvo kruvina, ant grindų kruvini popieriai. Ant jo jokių sužalojimų nesimatė – jis buvo išsižiojęs ir kraujas visur apibėgęs, apdžiūvęs“, – prisiminė liudininkė.
Ji liepė draugui nedelsianti skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Pokalbio išklotinė vėliau buvo pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos.
„Čia, pas mumis, žmogus gyveno name (...) nu, ir dabar, va, šeimininkė buvo nuėjus pažiūrėt, nu, lyg negyvas, kraujuose paskendęs lovoj (...) Kęstas, o pavardės jo nežinau, bet pažįstu aš jį senai, bet... ne, aš ten nėjau, aš tik lovoj guliu, aš pats blogai jaučiuosi“, – Bendrojo pagalbos centro operatoriams sakė nuolatos su velioniu girtavęs vyras.
Į klausimą, ar yra smurto žymių, jis sakė nežinantis. Išgirdęs apie šalia esančiame namelyje rastą kruviną sugėrovo kūną, kaunietis kažkodėl nenuėjo pasidomėti, kas ten iš tiesų nutiko.
,,Aš nežinau, žinokit, aš net nėjau, tik sakė, va, šeimininkė buvo nuėjus, sakė, visas kraujuose, popieriai kruvini“, – užfiksuota telefoninio pokalbio įraše.
Mirties priežastis – ūmus nukraujavimas po smūgio į nosį
„Kambario kairėje matome medinį apvalų staliuką, ant kurio sudėti stiklainiai, duonos riekutės, arbūzo ketvirčio likutis. Arbūze yra raudonos spalvos cigaretės nuorūka, kuri paimama.
Po staliuku, ant grindų matome 9 vnt. 1 litro talpos tuščius alus butelius, 0,5 litro talpos alaus skardines, tris 0,5, 0,7 ir 1 litro talpos degtinės butelius.
Kambario priekyje prie sienos matome du žalius fotelius, ant kairiojo sudėti batonai, kiaušiniai, ant kito, netvarkingai sudėti rūbai. Kambario priekyje dešiniame kampe matome taburetę, meškerę, įvairias buitines atliekas.
Vėliau teismo medicinos ekspertai konstatavo, jog Kęstučiui buvo suduota ne mažiau, kaip 12 smūgių, o jo mirties priežastis – daugybiniai skeveldriniai nosies kaulų bei nosies kaulinės ir kremzlinės pertvarų lūžiai.
„Tai komplikavosi išoriniu kraujavimu iš nosies, nukraujavimu, šoku. Kęstutis Š. Mirė 6 – 8 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. Lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,61 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumą“, – nustatė velionio palaikus tyrę ekspertai.
Nors teisiamasis P. Skarbalius tikino sugėrovo nežudęs, svarstė, jog šis galėjo pats mirtinai susižaloti griūdamas dėl girtumo, šią prielaidą paneigė teismo medicinos ekspertai. Jie konstatavo, kad velioniui padarytų sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui.
Svarbiausi įrodymai – aukos kraujo pėdsakai
Bene svariausiu P. Skarbaliaus kaltės įrodymu tapo ekspertų išvados, kuriose nurodyta, jog ant įtariamojo rūbų bei panagėse rasta nužudytojo Kęstučio Š. kraujo pėdsakų.
Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme atkreiptas dėmesys į paties kaltinamojo blaškymąsi, kelis kartus pakeistus jo parodymus.
„Vertinant P. Skarbaliaus parodymų patikrinimo metu vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, akivaizdu tai, jog P. Skarbalius iš viso sunkiai prisimena, kas tą vakarą vyko, aplinkybes dėsto koncentruodamas dėmesį ne į pačius įvykius, o į tai, kas galėjo nupirkti degtinę, kurią, pasak jo, jis gėrė kartu su Kęstučiu Š.“, – konstatavo Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė.
Teismo vertinimu, ištirtos aplinkybės bei liudininkų parodymai, jog girdėjo P. Skarbaliaus žodžius apie kraujuojantį Kęstutį Š., kaltinamojo parodymų keitimas, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, leidžia daryti kategorišką išvadą, jog paskutinis iš Kęstučio Š. namų išėjo būtent P. Skarbalius, prieš tai sudavęs nukentėjusiajam smūgius ir padarydamas sužalojimus nuo kurių nukentėjusysis stipriai kraujavo.
„Tačiau tikėti P. Skarbaliaus paaiškinimais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jog jis nukentėjusiojo nenužudė, tik sudavė jam kelis smūgius, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi ant P. Skarbaliaus drabužių, o būtent liemenės net trijose jos vietose rasta Kęstučio Š. kraujo, viename mėginyje, šis kraujas susimaišęs su P. Skarbaliaus krauju“, – nuosprendyje pasisakė bylą išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisme teisėja D. Jankauskienė.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad velionio kraujo pėdsakų rasta ir P. Skarbaliaus panagių turinyje. Vos tik sulaikius nužudymu įtariamą vyrą, policijos pareigūnai tyrimams paėmė ne tik rūbus, bet ir panagių turinio mėginius. Ši praktika jau seniai taikoma tiriant nusikaltimus.
Girtuoklių muštynės – ne provokuojantis elgesys, o jų bendravimo „norma“
Teismo vertinimu, byloje nesama duomenų, kad P. Skarbalius būtų norėjęs nužudyti sugėrovą, už kurio pinigus buvo girtaujama.
Tačiau tai, kad smūgiai buvo suduoti ir į veidą, nukentėjusiojo palikimas įvykio vietoje, matant, kad jis kraujuoja, leidžia spręsti, jog P. Skarbalius turėjo suvokti ką darantis, kad tokiais veiksmais gali mirtinai sužaloti žmogų.
„Nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasi, todėl teismas sprendžia, jog P. Skarbalius Kęstutį Š. nužudė netiesioginės tyčios forma“, – konstatavo Kauno apygardos teismas.
Antrą kartą gyvenime dėl nužudymo prieš teismą stojusio kauniečio veiksmuose atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
„Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors jis nuolat akcentavo, kad alkoholio vartojimas įtakos jo elgesiui neturėjo, tačiau sprendžiant iš jo artimųjų parodymų, blaivus jis būdavo ramus žmogus, o agresyvus, piktas ir priekabus tapdavo būtent dėl alkoholio vartojimo“, – nuosprendyje pasisakė bylą išnagrinėjusi teisėja.
Teismas konstatavo, jog velionio veiksmų, kai dėl išlietos degtinės jis ėmė keikti P. Skarbalių ir smogė šiam į veidą, nėra pagrindo laikyti provokuojančiais. Ši išvada paremta paties P. Skarbaliaus pasakojimais apie bendravimo ypatumus.
„Kaip nurodė pats P. Skarbalius, jų aplinkoje ir bendravime apsižodžiavimas ir smūgių sudavimas yra laikomi elgesio norma ir į tai niekas niekada nekreipia dėmesio, teigė, jog nekreipė dėmesio ir jis ir toliau su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus“, – paaiškinta apkaltinamajame nuosprendyje.
Nužudytą brolį palaidojusios seserys civilinio ieškinio nepareiškė
Valstybės kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Edvinas Alosevičius antrą kartą už nužudymą teisiamam kauniečiui siūlė skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas šį prokuroro prašymą beveik patenkino, žudikui skyrė vieneriais metais mažesnę, nei prašė kaltintojas, bausmę,
„Pažymėtina, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 12 smūgių dėl tarpusavio konflikto, kilusio dėl itin menkavertės dingsties – degtinės išpylimo.
Po sužalojimų nukentėjusysis buvo sąmoningas, valėsi kraują, tačiau kaltinamasis iš įvykio vietos išėjo nesiėmęs jokių veiksmų, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pagalba“, – liepos 1 dienos nuosprendyje pasisakė 9 metų laisvės atėmimo bausmę už sugėrovo nužudymą skyręs Kauno apygardos teismas.
Nužudytą žmogų palaidojusios trys jo seserys savo brolio žudikui civilinio ieškinio nepareiškė. „Delfi“ žiniomis, P. Skarbalius su nuosprendžiu nėra linkęs sutikti ir ketina jį skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Šia galimybe naudojasi didžioji dalis ilgiems nelaisvės metams nuteistų žudikų.
