Alvyra pasakoja, kad visuomet globodavo po kelis žmones, tad teko susidurti ir su jaunais, ir su vyresniais. „Dabar turiu irgi tokius sudėtingus. Turiu silpnaregių šeimą. Moteris beveik visai nemato, o sūnus mato tik šiek tiek. Tai dabar bendrauju su dviem silpnaregiais“, – kalbėjo Alvyra, „Delfi“ sutikta maltiečių senjorų dienos centre Vilniuje. Čia ji kiekvieną savaitę susitinka su kitais dienos centro lankytojais, beje, visi jie dabar senjorai ir visi jie – maltiečių savanoriai.
Alvyra prie maltiečių prisijungė daugiau nei prieš tris dešimtmečius ir, kaip ji pati pasakoja, tam, kad galėtų tapti maltiete, turėjo įgyti nemažai žinių. „Buvo suorganizuoti dideli medicininiai kursai. Ir slaugos, ir psichologiniai. Pirmos paskaitos truko net 60 valandų, – pasakojo maltietė pridurdama, kad viskas truko kone pusmetį. – Ir pačiai gyvenime pravertė tie dalykai. Ir pasodinimas, ir patalynės keitimas. Mes turėjome išlaikyti egzaminus.“