Vienas iš kreipimosi iniciatorių Seimo pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Arvydas Nekrošius sako, kad prieš dvi savaites LRT pateikti atsakymai buvo nepakankamai išsamūs.
„Mes paprašėme LRT Tarybos, kad jie papildytų atsakymus į jau atsakytus klausimus. Daug prieš tai teiktų klausimų buvo neatsakyta arba atsakyta neišsamiai. Pasirašė šįkart klausimus beveik visų frakcijų atstovai“, - BNS antradienį sakė A. Nekrošius.
Tarp pasirašiusiųjų papildomus klausimus yra Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis bei dauguma šios frakcijos narių, taip pat kai kurie valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos bei opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai. Papildomus klausimus dėl LRT finansų naudojimo taip pat pasirašė ir dalis opozicinių „tvarkiečių“, konservatorių ir Liberalų sąjūdžio frakcijų narių.
Prašo pateikti konfidencialią informaciją
Prieš kelias savaites LRT pateikė atsakymus į 66 Seimo narių užduotus klausimus apie nacionalinio transliuotojo vykdomus viešuosius pirkimus, prodiuserinių kompanijų kuriamų laidų atrankas, darbuotojų atlyginimus, LRT tarybos darbo specifiką. Dalies informacijos, susijusios su prodiuserinėmis įmonėmis, LRT audito rezultatais, LRT nurodė negalinti pateikti dėl konfidencialumo reikalavimų.
Seimo nariai nauju dabar siūlo LRT Tarybai kreiptis į prodiuserines kompanijas ir auditą atlikusią įmonę, kad jos leistų pateikti duomenis.
„Kadangi atsakydami į Seimo narių grupės pateiktą klausimą nurodėte, kad LRT išorės veiklos audito ataskaitos negalite pateikti dėl sutartyje, sudarytoje su veiklos auditą atlikusia įmone, apibrėžtų konfidencialumo sąlygų, prašytume kreiptis į išorės veiklos auditą atlikusią įmonę ir pasiūlyti apsvarstyti ataskaitos pateikimo Seimo nariams galimybę“, - rašoma Seimo narių rašte LRT.
LRT prieš kelias savaites Seimui pateikė apie 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių sąrašą. Jose yra sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai, tačiau nenurodytos konkrečios paslaugos ir sumos.
LRT ir LRT Tarybos vadovai tuomet paaiškino negalintys pateikti duomenų dėl sutartinių konfidencialumo įsipareigojimų ir nurodė, kad esant reikalui galėtų kreiptis į prodiuserines kompanijas ir prašyti sutikimo pateikti informaciją Seimo nariams.
„Įvertindami LRT taikomus aukštus skaidrumo, nepriekaištingos reputacijos bei patikimumo reikalavimus, bei tai, kad nepriklausomi prodiuseriai (prodiuserinės įmonės) taip pat savo veikloje neabejotinai taiko aukštus skaidrumo reikalavimus, maloniai prašytume LRT Tarybą kreiptis į nepriklausomus prodiuserius (prodiuserines įmones), prašant jų sutikimo pateikti Seimo nariams konfidencialią informaciją“, - rašoma parlamentarų kreipimęsi Tarybai.
Ž. Pečiulis svarsto prašyti audito
LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis BNS trečiadienį teigė, kad Taryba artimiausiame posėdyje kitą antradienį svarstys Seimo narių klausimus ir atsakys į klausimus per numatytą 20 dienų terminą.
„Mes į juos atsakysime. Aš džiaugiuosi, kad tų klausimų mažiau. Jau atkreipiau dėmesį, kad kai kurie atsakymai, matyt, ne iki galo perskaityti, informacija pateikta, bet, matyt, nerasta mūsų atsakymuose. (...) Tik tiek, kad LRT tarybai iškyla klausimų, matosi iš komentarų viešoje erdvėje, kad yra kritiškai vertinama prodiuserių sistema, yra užuominų, kad LRT turėtų pati kurti savo programas ir iš to išvestiniai dalykai,, manymas, kad galbūt švaistomi, netaupomi pinigai“, - kalbėjo Ž. Pečiulis.
Anot jo, gali būti svarstoma galimybė pačiai Tarybai kreiptis į kontroliuojančias institucijas prašant atlikti nacionalinio transliuotojo auditą.
„LRT taryba mąsto apie tokias iniciatyvas, kadangi mes irgi už skaidrumą, nenorime, kad būtų kaltinimų, insinuacijų, o jos dabar yra skleidžiamos nežinant realios padėties, mąstome apie kreipimąsi į valstybės institucijas, kurios atlieka tokius dalykus, galbūt atlikti LRT auditą, kad tai nebūtų politizuotas veiksmas. Mes esame tuo suinteresuoti, LRT Taryba nėra ta institucija, kuri gali atlikti arba jos kompetencija galėtų atlikti kai kuriuos veiksmus“, - teigė Ž. Pečiulis.
Be to, Ž. Pečiulio teigimu, būtų svarbus išaiškinimas dėl konfidencialios informacijos pateikimo.
„Norėtume, kad mums kas nors išaiškintų, nes kai premjeras ir Seimo pirmininkas pasirašo po tais klausimais ir toliau siekiama konfidencialią informaciją atskleisti, tai mums vis tiek norėtųsi, kad kas išaiškintų, ar yra tos skaidrumo kažkokios ribos ar jų nėra, tas būtų svarbu visiems žinoti ir būtų aiškiau bendrauti, nes kartais tas skaidrumas ir visko išviešinimas šiek tiek man atrodo kaip viešųjų ryšių lozungas“, - sakė Ž. Pečiulis.
LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis BNS trečiadienį teigė klausimų kol kas negavęs ir nematęs, tad negalįs jų kol kas komentuoti.
Klausimai apie darbuotojų ir LRT direktoriaus atlyginimus
Paklausime LRT Tarybos prašoma pateikti nuasmenintus duomenis apie LRT darbuotojų atlyginimus, priedus užmokesčius pagal autorinės sutartis.
LRT prieš kelias savaites pateiktuose atsakymuose Seimui buvo nurodyta, kad darbuotojų vidutinis atlyginimas rugsėjį buvo 1089 eurai, didžiausias - 3765 neatskaičius mokesčių. Konkrečių atlyginimų LRT atsakymuose nepateikė, motyvuodami, jog to negali daryti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
„(...) Nepateikėte Audito ir strateginio planavimo darbo grupės išvadų, tad pakartotinai prašytume šias išvadas pateikti. Taip pat prašytume paaiškinti, kokiais argumentais remiantis LRT Tarybos 2017 metų balandžio 25 dienos posėdyje buvo priimtas sprendimas padidinti LRT generalinio direktoriaus atlyginimą nuo 2018 metų sausio 1 dienos“,- klausia Seimo nariai.
Prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje LRT nurodė, jog generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus atlyginimą taryba vienbalsiai nusprendė nuo kitų metų pradžios padidinti iki 4270 eurų.
Parlamentarai taip pat klausia, kodėl Seimui buvo pateikta netiksli informacija apie Tarybos narių viešų ir privačių interesų deklaravimą. Atsakymuose Seimui buvo nurodyta, kad LRT tarybos nariai deklaruoja viešuosius ir privačiuosius interesus, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) praėjusią savaitę pranešė pradėjusi tyrimą nustačius, kad du tarybos nariai Vytautas Plečkaitis ir Raimondas Savickas nėra pateikę interesų deklaracijų.
Pastarieji BNS yra sakę, jog nežinojo ir nebuvo informuoti apie prievolę deklaruoti interesus. LRT pirmininkas Žygintas Pečiulis tuomet sakė, jog apie tokią prievolę „visi nariai yra informuoti ir visi apie tai žino. Pastaruoju metu buvo apie tai dar kartą priminta“.
Be to, prašoma papildomai pateikti LRT generalinio direktoriaus įsakymus, apibrėžiančius, kuriais atvejais kultūrinė, šviečiamoji informacija skleidžiama už užmokestį, už kitokį atlygį ar nemokamai, teiraujamasi išsamesnės informacijos apie programų rengimą regos neįgaliesiems, patalpų nuomos įkainių analizę, išsamią informaciją apie viešuosius pirkimus, vykdytus per pastaruosius ketverius metus.
Seimo nariai prašo papildomai pateikti ir duomenis apie 2015 - 2017 metų LRT transliuotos produkcijos struktūrinį paskirstymą, nurodant kiek laidų LRT rengė patys, kiek bendrai su prodiuserinėmis kompanijomis ir kiek buvo transliuojama nepriklausomų prodiuserinių programų sukurtų laidų.
LRT šiuo metu valdo tris televizijas, tris radijo programas, naujienų portalą. Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, šiemet - 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto. Komercinė reklama, išskyrus kultūrinę ir šviečiamąją informaciją, LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto.
LRT iš biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius Žinių radijui yra sakęs, kad LRT veiklos ir finansiniu skaidrumu susirūpinusiems politikams galėjo nepatikti laisvų visuomeninio transliuotojo žurnalistų darbas: „Tai būtų keista, jeigu žurnalistai neužkliūtų politikams. Mūsų žurnalistai yra laisvi, jie dažnai užduoda nepatogius klausimus. Gal kai kurie susinervino politikai, bet čia jau, kaip sakoma, kitas klausimas“.