Taip jis pareiškė „Žinių radijo“ laidoje „Moterys kalba“, kalbėdamas apie moterų dalyvavimą politikoje.

Kaip žinoma, S. Nėris – pripažinta poetė, tačiau jos biografijoje yra juodų dėmių. S. Nėris buvo paskirta Liaudies Seimo atstove, taip pat su delegacija vyko į Maskvą prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį.

Jai buvo pavesta parašyti poemą diktatoriaus Josifo Stalino garbei, šios poemos dalį ji paskaitė 1940 m. rugpjūčio 3 dieną SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, įjungiant Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį.

K. Hamsunas buvo norvegų rašytojas, 1920 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą rašytojas bendradarbiavo su naciais, todėl vėliau buvo teisiamas ir paskelbtas tėvynės išdaviku.

Profesorius A. Bumblauskas poetę S. Nėrį palygino su K. Hamsunu.

„Vertinu ją kaip Knutą Hamsuną, kuris palaikė nacius. Bet ar iš to seka, kad mes turime jos poeziją išmesti už borto? Nežinau, turbūt ne. Vis tiek tai yra, turbūt, didžiausia lietuvių poetė, kaip jau besakyti. Tokia buvo ta istorijos mėsmalė. Ir šitoje mėsmalėje kiek vyrų padoriai išliko? O kiek su Holokaustu susijusių?Ar vyrai atlaikė savo istorijos egzaminą? Nežinau. Be galo lengva yra smerkti. Dėl to man nepatinka politikų kišimaisi į istoriją. Bet čia dažniausiai yra politikų noras suvest sąskaitas vieniems su kitais pasitelkiant istorijos argumentus“, - „Žinių radijuje“ sakė A. Bumblauskas.

S. Nėris Lietuvoje vertinama itin nevienareikšmiškai. Vieni vertina poetės talentą ir pažymi, kad S. Nėris vėliau apgailestavo dėl vykimo į Maskvą bei poemos J. Stalinui, kiti teigia, kad tai akivaizdus kolaboravimas su okupantu ir Lietuvos išdavystė.

Muziejininkė Aldona Ruseckaitė yra pasakojusi aplinkybes, kaip S. Nėris parašė poemą J. Stalinui. 1940 m. užėję sovietai kalbino, kad J. Staliną garbinančią poemą parašytų Kazys Boruta, tačiau rašytojai vyrai pirštais dūrė į S. Nėrį. Ją pasikvietė vėlyvą vakarą ir paaiškino, ką reikia daryti.

Istorija sako, kad poetė buvo parašiusi keletą posmų Vytautui Didžiajam – bauginama juos perkreipė ir paskyrė J. Stalinui. Su vyrais rašytojais – Petru Cvirka, Kostu Korsaku, Antanu Venclova ir kitais – vyko į Maskvą „saulės parvežti“.

Pasak A. Ruseckaitės, poetė kelionėje jautėsi blogai, pasakojama, kad užsidarė tualete ir vyrai ją vos iš ten iškrapštė. S. Nėris Maskvoje džiaugsmo nejautė, o prasidėjus tremtims suprato, kad kažkas ne taip.

Vėliau ji Justo Paleckio prašė, kad grąžintų kai kuriuos ištremtuosius. Užėjus vokiečių okupacijai, dėl iškilusio pavojaus S. Nėris 1941 m. turėjo trauktis su vaiku į Rytus. Pasitraukusi blaškėsi po Rusiją, ten parašė skausmingus eilėraščius, svarstė, ar jai tėvynė atleis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1433)