„Aš daugiausiai dėmesio esu linkęs skirti technologinių įgūdžių vystymo, skaitmeninės infrastruktūros kūrimo ir investicijų pritraukimo temoms“, – paklaustas, kokiomis idėjomis Lietuvai galėtų pasidalinti, sakė pašnekovas.
Kaip pritraukti lietuvius?
Anot A. Guogos, jo siekis – padėti Lietuvai tapti ta šalimi, į kurią visada norėtųsi sugrįžti dirbti, mokytis ar kurti šeimą.
„Kai daugiau nei pusė milijono šalies piliečių išvyksta iš Lietuvos, aš į ją grįžau. Grįžau patyręs pakilimų ir nuosmukių, pamatęs kaip gyvena dešimtys kitų pasaulio šalių, kas joms sekasi, o kas nesiseka. Manau, tai geroji patirtis, kuria galima vadovautis.
Tai, kad jaunimas išvyksta svetur mokytis, semtis patirties, plėsti akiračio – sveikintina, tačiau po viso to laukiame jų sugrįžtant ir savo talentą skleidžiant namuose. Čia kyla esminis klausimas – kaip juos pritraukti, kuo sudominti ir ką pasiūlyti, kad jie Lietuvą laikytų namais, kuriuose gera gyventi?“, – mintimis dalijosi europarlamentaras.
Siekis – kad lietuviai būtų konkurencingi skaitmeninėje ateityje
Pasak pašnekovo, mes nebegalime leisti, kad Lietuva ir toliau mažėtų. Netikslinga esą ir prioritetu įvardyti minimalios algos padidinimo klausimą.
„Verslumą, kurio mums trūksta, galima skatinti. Tik šalyje, kurioje profesionalai uždirba orius atlyginimus, galimos orios pensijos senjorams“, – vardijo A. Guoga, pridurdamas, kad su šaknimis nori išrauti ir norma laikoma korupciją.
„Mes neturime naudingųjų iškasenų, industrijos era baigėsi, atėjo laikas e-ateičiai. O inovacijos pačios neatsiranda, jas reikia skatinti ir padėti diegti. Mano pagrindinis tikslas – kad lietuviai būtų konkurencingi skaitmeninėje ateityje, kuri atėjo jau dabar“, – aiškino politikas.
Jis taip pat išskyrė tris idėjas šiam tikslui pasiekti.
Programuoti išmoktų dar pradinukai
„Pirma, talentai, pasiruošę dirbti skaitmeninėje rinkoje ir turintys programavimo ir e.įgūdžių. Juk jau netrukus ieškosime nanomedikų, lietimo programuotojų, kibernetinio saugumo karininkų, technologinės žemdirbystės specialistų ar avatarų vadybininkų. Papildykime švietimo programas dabar, išlaisvinkime vaikų kūrybiškumą, kelkime didelius klausimus. Aš siekiu, kad jau pradinukai turėtų galimybę mokytis programavimo pagrindų žaidimo forma“, – dėstė A. Guoga.
Anot jo, nors šiandien ateities profesijos skamba kaip utopija, tačiau tai jau vyksta.
„3D spausdintuvais išspausdintais protezais jau naudojasi realių istorijų herojai. Kalbame ne vien apie mediciną, technologijos skverbiasi į visas sferas, todėl svarbu suteikti žmonėms tam reikalingų įgūdžių. Ankstyvas programavimo mokymas – vienas iš būdų, tačiau tam, kad tai būtų įgyvendinta reikia ne vien parengti, apmokyti pedagogus, bet ir suformuoti visą mokymo programą, reformuoti švietimo sektorių“, – aiškino europarlamentaras.
Siūlo nenuvertinti senjorų ir jaunų verslininkų
Pasak jo, taip pat turėtume tikslingai kurti skaitmeninę infrastruktūrą ir pritraukti investicijas, gerąją patirtį į Lietuvą.
„Perkelkime svarbią dalį valstybės funkcijų į internetą. E-sveikata, e-švietimas, e-valdžia, e-rinkimai, e-verslai... Visa, ko verslui ar piliečiams gali prireikti iš valstybės, turi būti pasiekiama on-line. Žinoma, kad tai taptų realybe, turime investuoti į saugumo užtikrinimą, naujoves diegti palaipsniui, tačiau ir ne per lėtai. Nors dažnai baiminamės, kad visuomenė nespės su diegiamomis inovacijomis, tačiau, manau, kad perdėtai ją nuvertiname“, – tikino A. Guoga.
Politiko teigimu, tai, kad senjorai stebėtinai greitai prisitaikė prie „Vilniečio kortelės“, tik įrodo, kiek daug potencialo slypi mūsų visuomenėje.
„Pirmesni nei bet kuri kita Europos Sąjungos ar pasaulio valstybė priimkime tinkamą teisinę bazę ateities verslams veikti. Jauną verslą šiandien nepelnytai ypač apkrauname milžiniškais mokesčių pančiais. Šią sritį reikia skubiai reformuoti. Teigiama terpė verslui ne tik suteiks progą gimti ir augti naujiems startuoliams, bet į šalį pritrauks ir daugiau užsienio investicijų, o su jomis – ir gabių profesionalų“, – nurodė pašnekovas.
Ragina žvelgti į Didžiąją Britaniją ir Australiją: verslumo galima išmokti
Trečioji A. Guogos idėja – visu pajėgumu esą reikėtų stiprinti verslumo įgūdžius, nes be to neturėsime pakankamai jėgos šalies progreso proveržiui.
„Verslumo galima išmokti. Nesėkmės baimė yra vienas pagrindinių stabdžių. Žvelkime, kaip verslumą skatina Didžioji Britanija, į kurią plūsta mūsų piliečiai. Ar, pavyzdžiui, Australija, kur mokesčių sistema siekiama ne nubausti, o uždirbti daugiau ir tokiu būdu padėti surinkti biudžetą, mokėti pensijas.
Be to, mūsų tautiečiams dar reikia mokytis parduoti savo produktus, tinkamai pristatyti jų vertę, nebijoti apie savo pasiekimus kalbėti viešai, derėtis su investuotojais, dalyvauti tarptautinėse mugėse. Visa tai – paprasčiausias verslumo pradžiamokslis, kuris atsakingoje ir verslumą skatinančioje valstybėje – privalomas. Kartu su parama verslui atsiras ir pasitikėjimas pačiu savimi, dideli tikslai ir žinios, kaip jų pasiekti.
Esame maža šalis, tačiau turime visus ingredientus, kad taptume klestinčia šalimi. Talentus, darbštumą ir laisvę įgyvendinti šalies šimtmečio vertas idėjas“, – nurodė A. Guoga.
Antanas Guoga yra ELP grupės narys Europos Parlamente, dirbantis daugiausiai vieningos Europos skaitmeninės rinkos srityje.