Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas daktaras Andrius Šuminas teigė, kad tai yra nuoseklaus politiko darbo rezultatas.
„Pats A. Guoga, ir eidamas į Europos Parlamento rinkimus bei tapęs europarlamentaru, neslėpė, kad jo tikslas yra politiko karjera ne Briuselyje, o Lietuvoje. Vyksta darbas, kuris galbūt nėra matomas visiškai akivaizdžiai. Bet jei padarytume žiniasklaidos monitoringą, pamatytume, kad praėjusiais mėnesiais apie A. Guogą buvo kalbama, ir tai buvo daroma iš pozityviosios pusės“, – Eltai sakė A. Šuminas, paklaustas, kuo būtų galima paaiškinti A. Guogos vertinimo kilimą 5 procentiniais punktais, kas buvo fiksuojama naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ lapkričio 14-24 dienomis atliktoje apklausoje.
Politinės komunikacijos dėstytojas nebuvo linkęs to sieti vien su šio politiko skiriamu dėmesiu ir finansais į bėdą patekusiems žmonėms. Jį galima dažnai išvysti LRT televizijos laidoje „Bėdų turgus“.
Politinės komunikacijos tyrinėtojas pripažįsta, kad politiko, kaip mecenato, veikla yra gana naujas bruožas Lietuvoje.
„Norint būti mecenatu, reikia būti turtingu žmogumi, ir čia ta riba, kad turtingas politikas tarsi ne visada yra gerai vertinamas, dažniausiai yra tam tikras šleifas – iš kur tie turtai? A Guogos atveju šitie dalykai jam tarsi negalioja“, – teigė A. Šuminas.
Ekspertas sutiko, kad tokia veikla gali padėti užauginti rinkėjų pasitikėjimą politiku, tačiau tik tokiu atveju, jeigu ji vykdoma nuolatos, o ne tik artėjant rinkimams.
„Jeigu politikas tik likus keliems mėnesiams iki rinkimų pradeda užsiimti mecenatyste, tai atrodo ne visai skaniai ir ne visai sąžiningai, bet jeigu tai yra ilgalaikė nuolatinė veikla ir tas vykdoma visą laiką, toks būdas yra galimas. „Bėdų turgus“ yra specifinė laida, turinti savo auditoriją, vyresnio amžiaus žmonės, kurie žiūri, išgyvena tas visas nelaimes, ir A. Guogos pavardės nuolatinis minėjimas vienaip ar kitaip jiems įsimena“, – sakė A. Šuminas.
A. Guoga šiuo metu artėja į dažniausiai minimų visuomenės veikėjų sąrašo vidurį – jis yra 15 vietoje iš 24 analizuojamų pozicijų. Apie politiką palankios nuomonės yra 36 proc., nepalankios – 33 proc., o visai jo nežino 31 proc. respondentų.
Viena pozicija aukščiau – politikos senbuvis, partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas, kurio reitingas smuko 4 procentiniais punktais.
Politinės komunikacijos ekspertas daugiausia tai buvo linkęs sieti su pasikeitimais Vidaus reikalų ministerijos vadovybėje, atsistatydinus Dailiui Alfonsui Barakauskui, ir į viešumą išlindusia polemika „su Mazuroniu vyresniuoju ir jaunesniuoju“.
„Konfliktas, iškilę vidiniai stumdymaisi partijoje, santykių aiškinimaisi, be jokios abejonės, nepridėjo R. Paksui populiarumo“, – sakė A. Šuminas.
Pokyčių visuomenės veikėjų vertinimo skalėje buvo ne tik sąrašo viduryje, bet ir viršūnėse. Prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingui smukus 3 procentiniais punktais, ją iš pirmos vietos išstūmė kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus.
Politinės komunikacijos ekspertas šį reitingo smukimą susiejo su Prezidentės aštriais pasisakymais dėl Rusijos.
„Daliai žmonių tokia antiputiniška, antirusiška retorika nėra visiškai priimtina. Yra dalis žmonių, kurie gyvena Rusijos informacinėje erdvėje, žiūri rusiškus televizijos kanalus, ir jie mato, kaip yra pateikiama mūsų Prezidentė tuose kanaluose, kokiame kontekste yra minima Lietuva, ir pagaunama iš Rytų informacija vienaip ar kitaip veikia jų nuostatas“, – sakė A. Šuminas.
Trečioje vietoje stabiliai įsitvirtino Premjeras Algirdas Butkevičius, kurio reitingas padidėjo 4 procentiniais punktais.
Politinės komunikacijos ekspertui neįsiminė ryškesni su Vyriausybės vadovo pasisakymais susiję įvykiai. „Tai buvo darbinis mėnuo“, – kalbėdamas apie Premjero aktyvumą lapkritį sakė A. Šuminas.
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, lapkričio mėnesį po 66 proc. šalies gyventojų palankiai vertino D. Grybauskaitę ir V. Adamkų, 60 proc. – A. Butkevičių, 52 proc. – Viliją Blinkevičiūtę.
Dar 7 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino daugiau palankiai nei nepalankiai. Tai – europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Liberalų sąjūdžio pirmininkas, parlamentaras Eligijus Masiulis, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, parlamentaras Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir A. Guoga.
Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino europarlamentarą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį, kurį nepalankiai vertino 73 proc. apklaustųjų, Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Andrių Kubilių – 68 proc. , Vilniaus merą Artūrą Zuoką – 64 proc., konservatorių garbės pirmininką Vytautą Landsbergį – 63 proc., europarlamentarą, Darbo partijos garbės pirmininką Viktorą Uspaskichą – 59 proc., Seimo Pirmininkę, Darbo partijos vadovę Loretą Graužinienę – 56 proc., parlamentarą, „tvarkietį“ – Petrą Gražulį ir R. Paksą – 50 proc.