„Šiandienos padėtį galima būtų pavadinti nauja-sena situacija. Nors įvyko dveji rinkimai, tačiau iš esmės niekas nepasikeitė” , - taip apie padėtį po Lietuvos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų A. Krupavičius.
Pasak A. Krupavičiaus tai, kad prezidentė perrinkta antrai kadencijai Lietuvoje yra išskirtinis įvykis. Tačiau, jei žiūrėtume struktūriškai, politinių jėgų išsidėstymas nepakito.
Politologo teigimu Europos Parlamento rinkimuose valdančioji koalicija pasirodė neblogai, ji turi daugiau nei pusės rinkėjų pasitikėjimą, o parama opozicijai ženkliai nepadidėjo.
„Tokia situacija, matyt, išsilaikys iki kitų Seimo rinkimų, nes kažkokių objektyvių, reikšmingų priežasčių situacijai keistis nėra” , - teigia A. Krupavičius.
A. Krupavičiaus teigimu išskirtinis atvejis, kad Prezidentūra Vyriausybėje ministrų pavaldinių lygmeniu mėgina formuoti savo poziciją.
„Nė vienas Lietuvos vadovas po prezidento rinkimų nėra mėginęs radikaliai performuoti Vyriausybę. Nė vienas prezidentas nesistengė kištis į viceminstrų skyrimo procedūrą, nebent neviešai galėjo būti išsakomi tam tikri patarimai. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Vyriausybės įstatymas tikrai nenumato prezidentui galių ir kompetencijų dalyvauti viceminstrų skyrime” – kalbėjo politologas.
Politologo teigimu viceministrų skyrimas yra kasdienė politika į kurią prezidentas neturėtų kištis, nes tam jis neturi nei įgaliojimų, nei kompetencijos.
„Kad pasitikėjimo tarp dabartinės valdančiosios koalicijos ir prezidentės trūko nuo pat pradžių yra faktas”, - dėsto mintis A. Krupavičius.
Pasak politologo signalai yra prieštaringi: viena vertus turime „juodojo sąrašo” istoriją, apie kurią daug kalbama, bet nėra aišku kas, dėl ko ir ką kaltina. Kita vertus, ministro pirmininko ir prezidentės susitikimo metu nebuvo aštrių pasisakymų vienas kito atžvilgiu.
A. Krupavičiaus teigimu po Lietuvos prezidentės inauguracijos liepos 12 d. turėsime lengvesnį laikotarpį, Vyriausybė turėtų būti patvirtinta, nes kritiškų pasisakymų atskirų ministrų atžvilgiu iš prezidentės nėra.