A. Michnikas - Lenkijos visuomenės veikėjas, buvęs disidentas, vienas iš Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderių, įtakingo dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius ir Lietuvos Laisvės premijos laureatas
A. Michniką kalbino reporterė Joana Lapėnienė.
– Po Lenkijos Seimo maršalkos vizito imta kalbėti, kad Lietuva vėl galėtų suartėti, gerinti santykius. Ar dabar su tokia Lenkija Lietuva galėtų gerinti santykius?
– Paradoksalu, bet manau, kad gali, todėl, kad dabartinė valdžia įstūmė Lenkiją į tokią situaciją, kad ji tapo izoliuota valstybe. Santykių gerinimas su Lietuva galėtų tapti lūžiu šioje situacijoje.
– Buvo skelbta, kad jūs po šios paskaitos ketinate prašytis Lietuvoje politinio prieglobsčio. Ar tai tiesa?
– Žinoma, yra Lenkijoje žmonių, kurie mielai norėtų išstumti mane iš šalies, anksčiau tai buvo komunistai, bet aš pasirinkau kalėjimą, o ne išvykimą iš šalies, Lenkijoje ir liksiu, bent jau tol, kol dirbs Jaroslawo Kaczynskio valdžia.
– Lietuvoje daug kas mano, kad Lietuva negali pagerinti santykių su Lenkija dėl „w“ problemos, vietovardžių ir švietimo reformos. Ar tai yra pagrindinis trukdis?
– Nevertinčiau, kad tai labiausiai skiria Lenkiją ir Lietuvą, bet manau, kad būtų labai gerai, jeigu Lietuvos valdžia nesispyriotų dėl pavardžių, dvikalbių gatvių pavadinimų rašymo. Tai būtų gerai. Man atrodo, kad yra protingų žmonių, kurie ir čia, ir Lenkijoje supranta, jog turime daug bendrų interesų ir bendrų grėsmių, o mūsų bendras siekis – sugyventi kuo geriau. O tuo metu kai kam labai svarbu, kad tie santykiai būtų kuo blogesni, konfliktas gilėtų, ir tas kai kas vadinasi Vladimiras Vladimirovičius Putinas.